Kalėdos Klaipėdai yra išskirtinis metas. Į miestą lankyti tėvų suguža šimtai, jei ne tūkstančiai, išsilavinimo ir karjeros siekti svetur išvykusių jaunuolių.
Bent 3 dienoms per metus miestas gali mėgautis didžiausiu miesto turtu – aukštu išsilavinimu, pasauliniu požiūriu ir didele motyvacija kupinu jaunimu (angl. „yuppie“- Young Urban Professionals arba jaunieji miestų profesionalai).
Tiesa, jie čia atvyksta atostogauti ir miestui tiesioginė nauda yra maža, išskyrus padidėjusį vartojimą miesto klubams, barams ir restoranams.
Ar galėtų būti kitaip? Žinoma. Klaipėdos išeiviai galėtų padėti globaliu mastu suklestėti mūsų vietos verslui, aukštojo mokslo institucijoms tapti Baltijos šalių lyderėmis, Klaipėdos kultūros talentams save ryškiau pristatyti pasaulinei publikai, uostamiesčio viešajam sektoriui savo paslaugų kokybe susilygiuoti su Vakarų valstybėmis.
Neabejokime lietuviškųjų yuppies sugebėjimais- mūsų talentai sėkmingai dirba užsienio verslo korporacijose, tarptautinėse organizacijose ir mokslo tyrimų institutuose.
Jaunieji Lietuvos emigrantai, kurie įgijo išsilavinimą svetur, visai kitaip jaučiasi užsienio bendruomenėse, nei tai tradiciškai daro vyresniame amžiuje emigravę arba nekvalifikuotą darbą dirbantys išeiviai. Šis jaunimas savo gyvenimą grindžia Vakarietiško pasaulio vertybėmis- demokratija, aukšta morale, motyvuotu požiūriu į darbą ir globaliu mastu pritaikomomis žiniomis. O tai yra būtent tos savybės, kurių taip ilgimės, svajodami apie miesto ir šalies socialinį proveržį.
Neabejokime ir tuo, jog lietuviškieji yuppies nori grįžti į Lietuvą ir prisidėti prie jos gerovės kūrimo. Štai pilotinė LR Vyriausybės kuruojama „Kurk Lietuvai“ programa į Lietuvos viešojo sektoriaus institucijas kasmet iš užsienio parvilioja per 30 jaunųjų profesionalų iš kurių per 2/3 lieka dirbti Lietuvoje.
2013 metai bus rekordiniai metai pagal į Lietuvą sugrįžusių gyventojų skaičių. Namo oficialiai sugrįš apie 25 000 gyventojų, kartu tai bus istoriškai pozityviausias santykis tarp išvykusių ir grįžusių gyventojų (maždaug 3:1).
Abejokime tik tuom, ar esame pakankamai atviri šiems talentams sugrįžti. Kiek mūsų [kol kas dar nepažangus] verslas bus imlus pasaulinio mąstymo darbuotojams ir duos jiems galimybę lyderiauti? Kiek mūsų aukštosios mokyklos bus linkusios išryškinti savo ydas pasaulinio lygio akademikų šviesoje? Kiek prieinamas bus užsistovėjęs biudžetinis sektorius nelietuvišką ir net „nebiurokratinę“ kvalifikaciją turintiems profesionalams?
Be tinkamo atvirumo pasauliui, nepasinaudosime tomis galimybėmis, kurias taip gerai išnaudojo tradiciškai dideles užsienyje gyvenančių tautiečių bendruomenes turintys Izraelis, Airija, Pietų Korėja ar kitos šalys.
Atvirumo ir pasyvaus laukimo būsenos neužteks. Dėl šių pasaulinių protų kovoja visas pasaulis. O Klaipėda, kaip ir kiekvienas miestas, kuris kelia sau ambiciją būti konkurencingas globaliu mastu ir tapti išorei įdomi kultūros sostine, turi būti valdomas šių globalių piliečių.
Nė viena įmonė, įstaiga ar pats miestas netaps pavyzdžiu pasauliui, jei jos gyventojai ir darbuotojai nemąstys globaliomis dimensijomis, nekalbės užsienio kalbomis ir neturės pažinčių tinklo už savo miesto ar valstybės ribų.
Paradoksalu, bet išeivių protų Klaipėdai reikia labiau, nei jiems pačios Klaipėdos. Todėl pradėkime tai rodyti.
Kalėdos Klaipėdai yra išskirtinis metas. Į miestą lankyti tėvų suguža šimtai, jei ne tūkstančiai, išsilavinimo ir karjeros siekti svetur išvykusių jaunuolių.
Bent 3 dienoms per metus miestas gali mėgautis didžiausiu miesto turtu – aukštu išsilavinimu, pasauliniu požiūriu ir didele motyvacija kupinu jaunimu (angl. „yuppie“- Young Urban Professionals arba jaunieji miestų profesionalai).
Tiesa, jie čia atvyksta atostogauti ir miestui tiesioginė nauda yra maža, išskyrus padidėjusį vartojimą miesto klubams, barams ir restoranams.
Ar galėtų būti kitaip? Žinoma. Klaipėdos išeiviai galėtų padėti globaliu mastu suklestėti mūsų vietos verslui, aukštojo mokslo institucijoms tapti Baltijos šalių lyderėmis, Klaipėdos kultūros talentams save ryškiau pristatyti pasaulinei publikai, uostamiesčio viešajam sektoriui savo paslaugų kokybe susilygiuoti su Vakarų valstybėmis.
Neabejokime lietuviškųjų yuppies sugebėjimais- mūsų talentai sėkmingai dirba užsienio verslo korporacijose, tarptautinėse organizacijose ir mokslo tyrimų institutuose.
Jaunieji Lietuvos emigrantai, kurie įgijo išsilavinimą svetur, visai kitaip jaučiasi užsienio bendruomenėse, nei tai tradiciškai daro vyresniame amžiuje emigravę arba nekvalifikuotą darbą dirbantys išeiviai. Šis jaunimas savo gyvenimą grindžia Vakarietiško pasaulio vertybėmis- demokratija, aukšta morale, motyvuotu požiūriu į darbą ir globaliu mastu pritaikomomis žiniomis. O tai yra būtent tos savybės, kurių taip ilgimės, svajodami apie miesto ir šalies socialinį proveržį.
Neabejokime ir tuo, jog lietuviškieji yuppies nori grįžti į Lietuvą ir prisidėti prie jos gerovės kūrimo. Štai pilotinė LR Vyriausybės kuruojama „Kurk Lietuvai“ programa į Lietuvos viešojo sektoriaus institucijas kasmet iš užsienio parvilioja per 30 jaunųjų profesionalų iš kurių per 2/3 lieka dirbti Lietuvoje.
2013 metai bus rekordiniai metai pagal į Lietuvą sugrįžusių gyventojų skaičių. Namo oficialiai sugrįš apie 25 000 gyventojų, kartu tai bus istoriškai pozityviausias santykis tarp išvykusių ir grįžusių gyventojų (maždaug 3:1).
Abejokime tik tuom, ar esame pakankamai atviri šiems talentams sugrįžti. Kiek mūsų [kol kas dar nepažangus] verslas bus imlus pasaulinio mąstymo darbuotojams ir duos jiems galimybę lyderiauti? Kiek mūsų aukštosios mokyklos bus linkusios išryškinti savo ydas pasaulinio lygio akademikų šviesoje? Kiek prieinamas bus užsistovėjęs biudžetinis sektorius nelietuvišką ir net „nebiurokratinę“ kvalifikaciją turintiems profesionalams?
Be tinkamo atvirumo pasauliui, nepasinaudosime tomis galimybėmis, kurias taip gerai išnaudojo tradiciškai dideles užsienyje gyvenančių tautiečių bendruomenes turintys Izraelis, Airija, Pietų Korėja ar kitos šalys.
Atvirumo ir pasyvaus laukimo būsenos neužteks. Dėl šių pasaulinių protų kovoja visas pasaulis. O Klaipėda, kaip ir kiekvienas miestas, kuris kelia sau ambiciją būti konkurencingas globaliu mastu ir tapti išorei įdomi kultūros sostine, turi būti valdomas šių globalių piliečių.
Nė viena įmonė, įstaiga ar pats miestas netaps pavyzdžiu pasauliui, jei jos gyventojai ir darbuotojai nemąstys globaliomis dimensijomis, nekalbės užsienio kalbomis ir neturės pažinčių tinklo už savo miesto ar valstybės ribų.
Paradoksalu, bet išeivių protų Klaipėdai reikia labiau, nei jiems pačios Klaipėdos. Todėl pradėkime tai rodyti.