Klaipėdos valdžia uostamiesčio gyventojams pasiryžo išpešti kompensacijų, kurios padėtų numalšinti baimę dėl ties Kiaulės Nugara planuojamo statyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo. Už nepatogumus turi būti sumokėta – tokia žinia iš Klaipėdos nuskriejo Vyriausybei.
Gyventojai bėgs į užmiestį?
Kuo toliau, tuo labiau neabejojama, jog SGD terminalas bus statomas ne Būtingėje, o Klaipėdoje – ties Kiaulės Nugaros sala.
„Visi sutinka, kad geriausia vieta yra Būtingė, tačiau ten statyti terminalą užtruktų porą metų ilgiau ir kainuotų milijardu litų brangiau“, – priežastį įvardijo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Supratusi, jog terminalo kaimynystės neišvengs, uostamiesčio valdžia ėmė ieškoti galimybių bent jau išpešti naudos – gauti įvairių kompensacijų, kurios palengvintų klaipėdiečiams gyvenimą.
„Mes palaikome terminalo statybos Būtingėje idėją ir tada jokių kompensacijų neprašytume. Tačiau jei terminalas bus statomas Klaipėdoje, tai neigiamai paveiks miesto raidą, gyventojai patrauks į užmiesčius, o mes neteksime jų mokesčių. Jei norima statyti mieste, tai turi būti atlyginta žmonėms, kurių saugumo jausmas tikrai nepadidės“ – griežtas buvo Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas.
Uostamiesčio savivaldybės prašymu prie Vyriausybės yra sudaryta darbo grupė, kuriai ir pavesta susitarti dėl kompensacijų.
Jos pirmajame posėdyje šią savaitę dalyvavo ir Klaipėdos meras, kuris pateikė nemažai pasiūlymų, kaip uostamiesčiui ir jo žmonėms turėtų būti kompensuota dėl SGD terminalo.
„Diskusija buvo kieta, bet korektiška, karšta, bet darbinga“, – įspūdžiais iš Vilniaus dalijosi V.Grubliauskas.
Klaipėdiečiams dujos pigiau?
Jis darbo grupei pateikė nemažą pasiūlymų paketą dėl kompensavimo mechanizmo. Anot mero, buvo nelengva apginti kiekvieną pasiūlymą, tačiau 3–4 iš pateikto paketo bus svarstomi toliau.
„Pirmasis mūsų pasiūlymas – socialiai jautriausias ir apčiuopiamiausias rezultatas. Siekiame galimybės, jog klaipėdiečiai už dujas mokėtų pigiau nei kituose šalies miestuose gyvenantieji. Aišku, galima diskutuoti, ar kompensacijos būtų tik buitiniams, ar visiems vartotojams. Dujų kainos sumažėjimas lemtų ir šilumos kainų sumažėjimą“, – dėstė Klaipėdos meras.
Darbo grupei buvo priminti jau buvę precedentai – Visagino gyventojai dėl veikusios Ignalinos atominės elektrinės pigiau mokėjo už šilumą, o elektrėniškiai dėl Elektrėnų elektrinės – už elektrą.
„Pagrindinis mūsų prašymas, kad to terminalo čia nebūtų. Tačiau mes suprantame valstybės poreikį, svarbą, bet tada gyventojams turėtų būti tinkamai kompensuota. Manyčiau, kad klaipėdiečiai būtų patenkinti, jei dujos būtų, pavyzdžiui, 50 proc. pigesnės. Iš esmės sakau – už nepatogumus turi būti sumokėta“, – merui antrino A.Šulcas.
Nors V.Grubliauskas patvirtino, kad darbo grupė pasiūlymo dėl klaipėdiečiams mažesnių mokesčių už dujas neatmetė ir ketino svarstyti, Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis, kuris ir vadovauja darbo grupei, paragino didelių iliuzijų neturėti.
„Bijau, kad šis siūlymas yra labai sunkiai įgyvendinamas. Aišku, buvo tokių precedentų kaip Ignalina ir Elektrėnai, tačiau pastaruoju metu siūlome lengvatų pagal gyvenamąją vietą nebetaikyti. Tai sunkiai pasiekiama ir teisiškai“, – tvirtino D.Matulionis.
Nori atgauti tai, kas priklauso
Tarp darbo grupei prie Vyriausybės pateiktų pasiūlymų iš Klaipėdos – noras atgauti pinigus, kuriuos miestas praranda tik todėl, kad čia yra uostas.
„Apie 470 hektarų sausumos teritorijos yra naudojama uosto susisiekimo reikmėms. Mes už šias teritorijas negauname valstybinės žemės nuomos, nekilnojamojo turto mokesčių. Todėl darbo grupėje ir buvo kalba apie prarastų miesto teritorijų grąžinimą finansiniu aspektu“, – teigė V.Grubliauskas.
Jo pavaduotojas A.Šulcas buvo dar konkretesnis – esą per metus dėl to, kad uostas yra užėmęs dalį miesto ir už šias teritorijas nemokami mokesčiai, Klaipėdos biudžetas praranda apie 17 mln. litų.
„Tokia suma yra milžiniška. Už ją galima neblogai suremontuoti gatvę, renovuoti kelias švietimo įstaigas. Mes savarankiškoms funkcijoms per metus surenkame apie 170 mln. litų, todėl tokia tikslinė ir nuolatinė dotacija iš valstybės biudžeto būtų didelė paspirtis“, – įsitikinęs vicemeras.
Klaipėda taip pat pageidautų pretenduoti ir į dalį uosto rinkliavų, kurias būtų galima skirti bendriems infrastruktūros projektams. Taip esą būtų atsilyginta už uosto ūkinės veiklos keliamą taršą.
„Mes nieko nereikalaujame, o norime atgauti tai, kas mums priklauso. Terminalas Klaipėdos ribose, nors to ir nenorime, tik suteikė galimybę plačiau kalbėti apie problemas“, – tvirtino A.Šulcas.
Tikisi, kad neblefuoja
„Darbo grupė sukurta ir jai pavesta konkreti užduotis – ieškoti kompensavimo mechanizmo Klaipėdai, bet ne tik dėl suskystintų dujų terminalo, o ir dėl kitos uosto ūkinės veiklos“, – pabrėžė D.Matulionis.
Paklaustas, kokie buvo darbo grupės pasiūlymai Klaipėdai, Vyriausybės kancleris teigė, jog uostamiesčio mero buvo paprašyta identifikuoti objektus, kuriems galbūt būtų suteiktas nacionalinės svarbos statusas, o sykiu užtikrintas ir finansavimas.
„Net ir naktį pažadintas galėčiau pasakyti, kad tie objektai yra naujas baseinas, naujas stadionas ir rekonstruotos žiedinės sankryžos“, – projektų pavadinimus tarsi žirnius į sieną bėrė V.Grubliauskas.
D.Matulionio teigimu, vasario pradžioje susitarimai tarp Klaipėdos savivaldybės ir Vyriausybės jau turėtų sugulti popieriuje.
Tačiau jau sausio pabaigoje miesto tarybos prašoma pritarti Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programai dėl terminalo statybos prie Kiaulės Nugaros.
Ar nenutiks taip, kad pritarę programai miesto politikai liks it musę kandę – be jokių kompensacijų.
„Manau, sausio pabaiga dar yra per ankstyvas laikas tai programai svarstyti. Be to, nenorėčiau tikėti, jog Vyriausybė blefuoja, ir dar tikimės palaikymo iš prezidentūros“, – teigė V.Grubliauskas.
D.Matulionis taip pat patvirtino, jog abi šalys turi bendrauti geranoriškai, o ne ultimatumų kalba.