Vanduo – kaip oras. Kai kvėpuojate, negalvojate apie orą. Kai atsukate krano čiaupą ir pilatės vandenį į stiklinę ar arbatinuką, kai maudotės duše ar nuleidžiate vandenį tualete, taip pat retai pagalvojate, kaip – ir kieno nuopelnu – tas vanduo pasiekia jūsų namus.
Aišku, būtų galima sakyti, kad gegužės 5-ąją savo, t. y. vandentvarkos ūkio darbuotojų, profesinę šventę pasitinkantys Klaipėdos vandentiekininkai galėtų jaustis kone labiausiai neįvertintos profesijos atstovais.
Tačiau taip nėra – AB „Klaipėdos vanduo“ turi kuo džiaugtis pati ir turi kuo pradžiuginti tiek miestiečius, tiek rajono gyventojus: tai – vienas didžiausių darbdavių regione, tai – mažiausios kainos Lietuvoje, tai – kone geriausia tiekiamo vandens kokybė visoje šalyje ir kartu – mažiausi vandens nuostoliai vandentiekio trasose.
Beje, būtent Klaipėda gali pasigirti ilgiausia, jau 115 metų siekiančia, profesionalaus vandens tiekimo istorija Lietuvoje – pirmasis šalyje ir miesto teritorijoje artezinis gręžinys išgręžtas 1898-1899 metais.
Tad per tą laiką sukaupta patirtis – kone didžiausias, aišku, kartu su klientais, „Klaipėdos vandens“ turtas. Jį puoselėja 400 darbuotojų iš kone dešimties įmonės padalinių.
„Klaipėdos vanduo“ – tai ne tik Klaipėda ir vanduo, tai – ir žmonės
Leonas MAKŪNAS, generalinis direktorius:
– Šiomis dienomis, pažymėdami Lietuvos vandentvarkos ūkio darbuotojų profesinę šventę, galime tik pasidžiaugti, kad žodžiai „Klaipėda“ ir „vanduo“ yra neatsiejami, ir būtent jie susilieja mūsų bendrovės, kurios veikla siekia jau kone 115 metų, pavadinime – „Klaipėdos vanduo“. Tačiau „Klaipėdos vanduo“ – tai ne tik Klaipėda, ir ne tik vanduo. Tai – visų pirma žmonės: ir mūsų darbuotojai, ir mūsų klientai – buvę, esami ir būsimi. Būtent todėl, sveikindamas su Vandentvarkos darbuotojų diena, norėčiau pagerbti ne tik mūsų profesijos atstovus, kurie yra perėmę itin atsakingą gamtos patikėtą užduotį – tiekti vandenį bei išvalyti nuotekas. Norėčiau pasveikinti visus mūsų klientus – būtent jūs mums suteikiate šansą įrodyti vandens, vandentiekio ir vandentvarkos specialistų darbo svarbą.
Vanduo yra gaminamas
Aidas BIRGĖLA, Vandens departamento vadovas:
– Per metus pagaminame 13 milijonų kubinių metrų vandens. Tai būtų maždaug 13 kvadratinių kilometrų dydžio 1 metro gylio ežeras.
Vienas iš svarbiausiųjų – Vandens departamentas. Būtent jis sukuria iš pažiūros nedidelį, tačiau žmonėms kone gyvybiškai svarbų, o patiems vandentiekininkams daug pastangų reikalaujantį stebuklą – vandens patekimą į jūsų buto čiaupus. Šis departamentas užtikrina geriamojo vandens, atitinkančio higienos normų reikalavimus, gamybą, patiekimą į tinklus iki vartotojų, prižiūri geriamojo vandens tinklus, šalina įvykusias avarijas.
Šiuo metu bendrovė eksploatuoja beveik 525 kilometrus vandentiekio tinklų. 2013 m. pabaigoje bendrovė eksploatavo 64 vandenvietes: Klaipėdos mieste – 1-ąją, 3-iąją, Šaulių, Žardupės. Klaipėdos rajone AB „Klaipėdos vanduo“ prižiūri ir eksploatuoja 74 gręžinius 60-yje vandenviečių. 2012 metais mūsų įmonė pradėjo planinį Klaipėdos rajono vandenviečių ir gręžinių atnaujinimą.
Pirmame etape 2012 m. buvo atnaujinti ir automatizuoti 30 gręžinių 25-iose Klaipėdos rajono vandenvietėse. 2013 metais, vykdant antrą etapą, buvo atnaujinti ir automatizuoti dar 18 gręžinių 18-oje Klaipėdos rajono vandenviečių. 2013 metų pabaigoje buvo atnaujinta ir automatizuota bei integruota į bendrą vizualizacijos sistemą 64 iš 74 gręžinių.
Be to, Vandens departamentas atsakingas ir už 26 Klaipėdoje esančias vadinamojo trečiojo kėlimo siurblines – būtent jos užtikrina nenutrūkstamą vandens tiekimą aukštesniems gyvenamiesiems namams ir palaikomą būtiną slėgį.
Skaitykite daugiau: http://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/vandentvarkos-specialistai-gyvybiskai-svarbaus-stebuklo-kurejai-628154#ixzz30pybN9Bw
Nuotekos paverčiamos vandeniu
Algimantas JAGNIEŠKUS, Nuotekų departamento vadovas:
– Surenkame nuotekas, o gamtai grąžiname vandenį, išvalytą iki 98 proc. tyrumo. Ne kiekviename ežere vanduo būna toks švarus.
Kita gyvybiškai svarbi įmonės veikla – nuotekų valymas. Jų surinkimą siurblinėse, transportavimą iki nuotekų valyklos ir nuotekų išvalymą iki nustatytų reikalavimų prižiūri Nuotekų departamentas. Tarp jo funkcijų – ir nuotekų tinklų avarijų likvidavimas, diagnostikos, priežiūros ir remonto darbai.
Mieste bei rajone nuotekos yra surenkamos ir transportuojamos dviem atskiromis – lietaus nuotekų ir komunalinių nuotekų – sistemomis. Lietaus nuotekų tinklus įmonė plauna specialiomis mašinomis bei periodiškai valo miesto lietaus vandens surinkimo nusėsdintuvus. O buitinių nuotekų tinklų, kuriuos eksploatuoja „Klaipėdos vanduo“, yra net apie 620 km.
Klaipėdos, Priekulės bei Gargždų miestų komunalinės nuotekos siurbliais, esančiais 74-iose siurblinėse, transportuojamos į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklą Dumpių kaime, kur biologiniu būdu valomos nuotekos. Išvalytos buitinės nuotekos iš valyklos 2 m skersmens ir 9 km ilgio kolektoriumi išleidžiamos į Kuršių marias.
Verta priminti, kad daugiau nei prieš 10 metų karštomis vasaros dienomis klaipėdiečiams buvo nerekomenduojama maudytis Baltijos jūroje ties Melnrage ir Giruliais. To priežastis – iki infekcijų ribos užterštas jūros vanduo. Nuo 1998-ųjų, kai Klaipėdoje pradėjo veikti nauja nuotekų valykla, tokių incidentų nebepasitaiko. Nuotekų išvalymo efektas, palyginti šiandieninį teršalų lygį su 1997 metų rodikliais, padidėjo nuo 48–50 iki 95–98 proc.
Dar vienas iš žmonėms nematomų darbų – nuotekų tinklų tarnybos darbuotojų rūpestis, kad Klaipėdos ir rajono gyventojai bei aplinka nejaustų galimo komunalinių nuotekų taršos poveikio. Tad nuotekų tinklai plaunami specialiomis mašinomis, remontuojami šuliniai, tikrinamas tinklų sandarumas ir atliekama diagnostika.
Laboratorija – vandens kokybės garantas
Irena GETAUTIENĖ, Geriamojo vandens tyrimo laboratorijos vedėja:
– Klaipėdos mieste geriamasis vanduo jau atitinka visus higienos normų reikalavimus. O jo kaina tokia, kad su pristatymu į butą 100 kibirų mūsų vandens kainuoja tiek, kiek parduotuvėje vienas litras pieno.
Kad į jūsų arbatinukus ar vonias patektų nepriekaištingos kokybės vanduo, dirba dar vienas nematomo fronto padalinys – Geriamojo vandens tyrimo laboratorija, atliekanti ir geriamojo, ir paviršinio bei gręžinių vandens fizikinius, cheminius ir mikrobiologinius tyrimus.
Tai nepertraukiamas procesas: vandens kokybės kontrolė vykdoma kasdien, taip pat savaitgaliais bei šventinėmis dienomis. Vandens paėmimo taškai yra paskirstyti po visą Klaipėdos miestą. Pasirenkant geriamojo vandens mėginių paėmimo vietas dažniausiai mėginiai imami padidintos rizikos vietose – mokyklose, darželiuose, ligoninėse, maisto pramonės įmonėse bei tinklų galutiniuose taškuose.
Skaitykite daugiau: http://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/vandentvarkos-specialistai-gyvybiskai-svarbaus-stebuklo-kurejai-628154#ixzz30pyi0jWA
Vanduo – kaip oras. Kai kvėpuojate, negalvojate apie orą. Kai atsukate krano čiaupą ir pilatės vandenį į stiklinę ar arbatinuką, kai maudotės duše ar nuleidžiate vandenį tualete, taip pat retai pagalvojate, kaip – ir kieno nuopelnu – tas vanduo pasiekia jūsų namus.
Aišku, būtų galima sakyti, kad gegužės 5-ąją savo, t. y. vandentvarkos ūkio darbuotojų, profesinę šventę pasitinkantys Klaipėdos vandentiekininkai galėtų jaustis kone labiausiai neįvertintos profesijos atstovais.
Tačiau taip nėra – AB „Klaipėdos vanduo“ turi kuo džiaugtis pati ir turi kuo pradžiuginti tiek miestiečius, tiek rajono gyventojus: tai – vienas didžiausių darbdavių regione, tai – mažiausios kainos Lietuvoje, tai – kone geriausia tiekiamo vandens kokybė visoje šalyje ir kartu – mažiausi vandens nuostoliai vandentiekio trasose.
Beje, būtent Klaipėda gali pasigirti ilgiausia, jau 115 metų siekiančia, profesionalaus vandens tiekimo istorija Lietuvoje – pirmasis šalyje ir miesto teritorijoje artezinis gręžinys išgręžtas 1898-1899 metais.
Tad per tą laiką sukaupta patirtis – kone didžiausias, aišku, kartu su klientais, „Klaipėdos vandens“ turtas. Jį puoselėja 400 darbuotojų iš kone dešimties įmonės padalinių.
„Klaipėdos vanduo“ – tai ne tik Klaipėda ir vanduo, tai – ir žmonės
Leonas MAKŪNAS, generalinis direktorius:
– Šiomis dienomis, pažymėdami Lietuvos vandentvarkos ūkio darbuotojų profesinę šventę, galime tik pasidžiaugti, kad žodžiai „Klaipėda“ ir „vanduo“ yra neatsiejami, ir būtent jie susilieja mūsų bendrovės, kurios veikla siekia jau kone 115 metų, pavadinime – „Klaipėdos vanduo“. Tačiau „Klaipėdos vanduo“ – tai ne tik Klaipėda, ir ne tik vanduo. Tai – visų pirma žmonės: ir mūsų darbuotojai, ir mūsų klientai – buvę, esami ir būsimi. Būtent todėl, sveikindamas su Vandentvarkos darbuotojų diena, norėčiau pagerbti ne tik mūsų profesijos atstovus, kurie yra perėmę itin atsakingą gamtos patikėtą užduotį – tiekti vandenį bei išvalyti nuotekas. Norėčiau pasveikinti visus mūsų klientus – būtent jūs mums suteikiate šansą įrodyti vandens, vandentiekio ir vandentvarkos specialistų darbo svarbą.
Vanduo yra gaminamas
Aidas BIRGĖLA, Vandens departamento vadovas:
– Per metus pagaminame 13 milijonų kubinių metrų vandens. Tai būtų maždaug 13 kvadratinių kilometrų dydžio 1 metro gylio ežeras.
Vienas iš svarbiausiųjų – Vandens departamentas. Būtent jis sukuria iš pažiūros nedidelį, tačiau žmonėms kone gyvybiškai svarbų, o patiems vandentiekininkams daug pastangų reikalaujantį stebuklą – vandens patekimą į jūsų buto čiaupus. Šis departamentas užtikrina geriamojo vandens, atitinkančio higienos normų reikalavimus, gamybą, patiekimą į tinklus iki vartotojų, prižiūri geriamojo vandens tinklus, šalina įvykusias avarijas.
Šiuo metu bendrovė eksploatuoja beveik 525 kilometrus vandentiekio tinklų. 2013 m. pabaigoje bendrovė eksploatavo 64 vandenvietes: Klaipėdos mieste – 1-ąją, 3-iąją, Šaulių, Žardupės. Klaipėdos rajone AB „Klaipėdos vanduo“ prižiūri ir eksploatuoja 74 gręžinius 60-yje vandenviečių. 2012 metais mūsų įmonė pradėjo planinį Klaipėdos rajono vandenviečių ir gręžinių atnaujinimą.
Pirmame etape 2012 m. buvo atnaujinti ir automatizuoti 30 gręžinių 25-iose Klaipėdos rajono vandenvietėse. 2013 metais, vykdant antrą etapą, buvo atnaujinti ir automatizuoti dar 18 gręžinių 18-oje Klaipėdos rajono vandenviečių. 2013 metų pabaigoje buvo atnaujinta ir automatizuota bei integruota į bendrą vizualizacijos sistemą 64 iš 74 gręžinių.
Be to, Vandens departamentas atsakingas ir už 26 Klaipėdoje esančias vadinamojo trečiojo kėlimo siurblines – būtent jos užtikrina nenutrūkstamą vandens tiekimą aukštesniems gyvenamiesiems namams ir palaikomą būtiną slėgį.
Nuotekos paverčiamos vandeniu
Algimantas JAGNIEŠKUS, Nuotekų departamento vadovas:
– Surenkame nuotekas, o gamtai grąžiname vandenį, išvalytą iki 98 proc. tyrumo. Ne kiekviename ežere vanduo būna toks švarus.
Kita gyvybiškai svarbi įmonės veikla – nuotekų valymas. Jų surinkimą siurblinėse, transportavimą iki nuotekų valyklos ir nuotekų išvalymą iki nustatytų reikalavimų prižiūri Nuotekų departamentas. Tarp jo funkcijų – ir nuotekų tinklų avarijų likvidavimas, diagnostikos, priežiūros ir remonto darbai.
Mieste bei rajone nuotekos yra surenkamos ir transportuojamos dviem atskiromis – lietaus nuotekų ir komunalinių nuotekų – sistemomis. Lietaus nuotekų tinklus įmonė plauna specialiomis mašinomis bei periodiškai valo miesto lietaus vandens surinkimo nusėsdintuvus. O buitinių nuotekų tinklų, kuriuos eksploatuoja „Klaipėdos vanduo“, yra net apie 620 km.
Klaipėdos, Priekulės bei Gargždų miestų komunalinės nuotekos siurbliais, esančiais 74-iose siurblinėse, transportuojamos į AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklą Dumpių kaime, kur biologiniu būdu valomos nuotekos. Išvalytos buitinės nuotekos iš valyklos 2 m skersmens ir 9 km ilgio kolektoriumi išleidžiamos į Kuršių marias.
Verta priminti, kad daugiau nei prieš 10 metų karštomis vasaros dienomis klaipėdiečiams buvo nerekomenduojama maudytis Baltijos jūroje ties Melnrage ir Giruliais. To priežastis – iki infekcijų ribos užterštas jūros vanduo. Nuo 1998-ųjų, kai Klaipėdoje pradėjo veikti nauja nuotekų valykla, tokių incidentų nebepasitaiko. Nuotekų išvalymo efektas, palyginti šiandieninį teršalų lygį su 1997 metų rodikliais, padidėjo nuo 48–50 iki 95–98 proc.
Dar vienas iš žmonėms nematomų darbų – nuotekų tinklų tarnybos darbuotojų rūpestis, kad Klaipėdos ir rajono gyventojai bei aplinka nejaustų galimo komunalinių nuotekų taršos poveikio. Tad nuotekų tinklai plaunami specialiomis mašinomis, remontuojami šuliniai, tikrinamas tinklų sandarumas ir atliekama diagnostika.
Laboratorija – vandens kokybės garantas
Irena GETAUTIENĖ, Geriamojo vandens tyrimo laboratorijos vedėja:
– Klaipėdos mieste geriamasis vanduo jau atitinka visus higienos normų reikalavimus. O jo kaina tokia, kad su pristatymu į butą 100 kibirų mūsų vandens kainuoja tiek, kiek parduotuvėje vienas litras pieno.
Kad į jūsų arbatinukus ar vonias patektų nepriekaištingos kokybės vanduo, dirba dar vienas nematomo fronto padalinys – Geriamojo vandens tyrimo laboratorija, atliekanti ir geriamojo, ir paviršinio bei gręžinių vandens fizikinius, cheminius ir mikrobiologinius tyrimus.
Tai nepertraukiamas procesas: vandens kokybės kontrolė vykdoma kasdien, taip pat savaitgaliais bei šventinėmis dienomis. Vandens paėmimo taškai yra paskirstyti po visą Klaipėdos miestą. Pasirenkant geriamojo vandens mėginių paėmimo vietas dažniausiai mėginiai imami padidintos rizikos vietose – mokyklose, darželiuose, ligoninėse, maisto pramonės įmonėse bei tinklų galutiniuose taškuose.
Skaitykite daugiau: http://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/vandentvarkos-specialistai-gyvybiskai-svarbaus-stebuklo-kurejai-628154#ixzz30pyi0jWA
Foto: DMN nuotr./www.kl.lt