Du broliai benamiai, panorę nusnūsti ant mero sofos, kantrybės už durų pritrūkę dainuojantys interesantai, Gedimino kalno problemą sumąstęs spręsti miestietis ir daugybė kitokių keistuolių – uostamiesčio vadovo Vytauto Grubliausko darbo kasdienybė. Miesto mero laukiamasis – viena iš tų „paskutiniųjų instancijų”, kur beldžiasi kitur savo problemų sprendimo nesugebėję atrasti žmonės.
Benamiai ieško užtarimo
„Kur žiūri meras?”, „Kas už tai atsakingas?”, „Eisiu pasiskųsti merui”, „Čia tik meras žino”.
Tai yra įprasta kai kurių miestiečių retorika, ypač pastaruoju metu, kai miesto vadovą išsirinkome tiesioginiuose rinkimuose. Nepaisant to, kad dauguma jų keliamų reikalavimų – ne mero kompetencija.
Tačiau net benamiai, kai juos už taisyklių nesilaikymą išgrūda lauk iš nakvynės namų, gąsdina nueisią pas merą ir apskųsią „nedorą” nakvynės namų valdytoją.
Tokią porelę vieną rytą prie rotušės ir pamatė V.Grubliauskas.
„Pamenu, atėjau į darbą ir jau pusę aštuonių ryto manęs lauke prie durų lūkuriavo du broliai, turbūt dvyniai, turintys socialinių problemų. Jie neturi gyvenamojo būsto. Juos išgrūdo lauk ir iš nakvynės namų dėl taisyklių nesilaikymo. Tai jie atėjo pas mane ir paprašė, kad leisčiau pailsėti savo kabinete, ir paskui žadėjo eiti ieškotis darbo”, – šyptelėjo V.Grubliauskas.
Siūlė auginti agrastų krūmus
Meras pripažino, kad tenka bendrauti su visokiais žmonėmis ir ieškoti jų problemų sprendimo.
V.Grubliauskas prisiminė neseną atvejį, kai pas jį į priėmimą atkakliai veržėsi vienas toks žmogus, kuris labai rūpinasi ne tik Klaipėda, bet ir Vilniumi.
„Atrodė, kad jis turi kažkokią „eureka” idėją, kuri apvers pasaulį. Jis man pateikė genialų pasiūlymą, kaip sustabdyti Gedimino kalno šlaito slinkimą Vilniuje, apsodinant jį agrastų krūmais (vėliau mero sekretorė pataisė, kad tai buvo svarainiai – A.D.). Jis atsinešė parengtą metodiką, kaip tai padaryti. Ir besąlygiškai prašė, kad aš tą jo siūlymą perduočiau kolegai Remigijui Šimašiui, nes iki pastarojo neprisibeldžia”, – pasakojo V.Grubliauskas.
Meras teigė, kad kol kas su kolega R.Šimašiumi dar nesusisiekęs, bet būtinai tai padarys.
Netekę kantrybės traukė dainą
Kažkada, kai tik meras su savo komanda iš Liepų gatvės persikėlė į dabartinę miesto rotušę, šalia jo durų buvo apsaugininkas, kuris tarsi turėjo filtruoti ateinančius interesantus. Tačiau šis postas čia buvo labai trumpai.
„Ar dabar reikėtų tokio posto? Nežinau, nors būna visokių situacijų. Labai užjaučiu savo sekretorę, kuri yra nuoširdi ir atsakinga mergina, bet žinau, kad jai kartais būna tikrai nelengva. Buvo čia prieš kelias dienas atvejis, kai pro duris išlydėjau vieną grupę interesantų, kiti jau laukė susitikimo, o tuo metu į mano kabinetą įsiveržė toks 2 metrų ūgio dėdulė, kuris be jokių didelių įžangų klestelėjo į kėdę ir pradėjo dėstyti problemą, apie kurią aš girdėjau pirmą kartą. Labai mandagiai teko paaiškinti, kad esu ne biurokratas, bet jei nesilaikyčiau nustatytos dienotvarkės, visai nieko nebepadaryčiau”, – pasakojo V.Grubliauskas.
Meras prisiminė dar vieną atvejį, kai jam bendraujant su kažkurios Skandinavijos šalies ambasadoriumi už durų pasigirdo dainavimas. Taip esą kantrybės netekę interesantai mėgino greičiau pabaigti mero susitikimą.
„Buvo atėję linksmai nusiteikę žmonės, kuriems jų problemos atrodė gerokai svarbesnės nei ambasadoriaus vizitas. Ir tam, kad greičiau baigtųsi mūsų susitikimas, jie pradėjo dainuoti. Gerai, kad ne per daug garsiai, juos kažkaip nutildė, bet svečio akyse mačiau tam tikrų klaustukų. Ar čia taip turi būti, ar kaip?” – prisiminė V.Grubliauskas.
Pirmoji užkarda – sekretorė
Naujoji mero sekretorė Ina Razgaitytė, šias pareigas einanti nuo praeitų metų gruodžio, yra ta pirmoji užkarda, kuriai tenka atremti pas merą siekiančius patekti visokio plauko interesantus.
Mergina neslepia, kad būna visko, tačiau šis darbas jos kol kas neišgąsdino.
Sekretorei tenka priimti gyventojų skambučius ir peradresuoti juos miesto merui.
Per tą nustatytą valandą, skirtą mero bendravimui telefonu su klaipėdiečiais, kartais būna iki 40 skambučių, visiems gyventojams tuo metu atsakyti nepavyksta, tad jiems dažniausiai perskambinama vėliau.
Skundas – dėl televizijos
I.Razgaitytė neslėpė, kad interesantai skambina su keisčiausiais prašymais ir reikalavimais.
Yra buvęs atvejis, kai gyventojas piktinosi, kodėl iš Klaipėdos arenos tiesiogiai netransliuojamos krepšinio varžybos per vietos televiziją.
„Juk ne meras sudėlioja televizijos programų tinklelį. Neretai žmonės su savo problemomis kreipiasi ne pagal adresatą. Tačiau turiu pripažinti, kad geranoriškų skambučių būna daugiau nei piktų. Gyventojai skambina ir dėkoja, kad meras greitai išsprendė jų problemą. Kartais paskambina koks piktas klaipėdietis, bet po pokalbio tonas keičiasi ir jau atsisveikina draugiškai”, – teigė I.Razgaitytė.
Sekretorė prisiminė atvejį, kai po į šulinį sumestų kūdikių tragedijos į priimamąjį paskambino žmogus, kuris siūlė, kad meras inicijuotų specialios mašinos sukomplektavimą, skirtą žmonėms gelbėti.
Jis diktavo sąrašą daiktų, kurie turėtų būti toje mašinoje, ir labai piktinosi, kad sekretorė nežiūrėjo televizijos laidos apie tuos nužudytus vaikus.
„Kartais žmonės į merą kreipiasi kaip į paskutinę viltį, negalėję rasti savo bėdų sprendimo kitur. Jie skambina jam, kaip aukščiausiam asmeniui Klaipėdoje, tikėdamiesi, kad tik jis ir gali padėti”, – teigė sekretorė.
Dienotvarkė – tarsi uraganas
Susitikimų mero dienotvarkėje kasdien išties labai daug.
V.Grubliauskas juokauja, kad vidurkį būtų sunku išvesti. Būna tokių dienų, kai numatyta iki 14 susitikimų, kurie trunka nuo 15 minučių iki dviejų valandų.
„Būna ir tokių dienų, kai dienotvarkėje yra tik 2–3 susitikimai, bet jie ne ką mažiau svarbūs, užimantys nemažai laiko ir reikalaujantys pasirengimo. Tokių dienų, kai suplanuoti 4–5 susitikimai, sunkiai pamenu, įprastai dienotvarkėje būna 8–12 susitikimų. Mano darbas toks, kad negaliu pareikšti, jog nenoriu susitikti su tuo ar kitu žmogumi. Greičiau jau, jei tai yra įmanoma, kai kuriuos interesantus nukreipiu į tikslinę vietą – departamentą ar instituciją, kad iš karto, o ne per merą būtų sprendžiamos jo problemas”, – teigė V.Grubliauskas.
Ateinantiems susitikti su meru interesantams jų klausimas – pats svarbiausias.
Ir žmonėms dažniausiai nelabai svarbu, kiek prieš tai miesto vadovas kitų susitikimų turėjo ir kiek dar jų laukia.
„Jų problema, jų rūpestis yra pagrindinis, ir aš tą puikiai suvokiu. Kiekvienu atveju stengiuosi žmonių nenuvilti ir įsigilinti į jų bėdas. Ir tai reiškia, kad susitikimams reikia ruoštis atskirai”, – dėstė V.Grubliauskas.
Proga patylėti – tylai
Kasdieniai mero susitikimai būna labai įvairūs – nuo prezidentų, ministrų, ambasadorių priėmimų iki vizito priešmokyklinių vaikų grupėje.
„Suprantama, kad retorika ir bendravimo niuansai yra absoliučiai skirtingi. Su diplomatais tenka kalbėtis vienaip, su atlikėjais – kitaip, dar kitoks bendravimas yra su įvairių konfesijų dvasininkais ar tautinių bendrijų atstovais. Ir kiekvienam susitikimui reikalinga atskira retorika ir net skirtingas psichologinis pasirengimas. Ir tam visada reikia būti pasiruošus. Iš to ir susideda kasdienių mero darbų pynė”, – ne itin matomą savo darbo pusę atskleidė meras.
V.Grubliauskas garsėja savo gebėjimu žaibiškai susiorientuoti besikeičiančioje situacijoje, jis moka rasti bendrą kalbą su bet kokiais pašnekovais.
Klaipėdos vadovas pripažįsta, jog greita orientacija būtina, kad pats neatrodytų juokingai ir nenuviltų pašnekovų.
Paradoksalu, nors merui tenka daug kalbėti viešai, žurnalistai nėra užfiksavę jo nusišnekėjimų, kaip ypač dažnai būna aukščiausiuose šalies valdžios sluoksniuose.
„Laikausi taisyklės: kai tik yra proga patylėti, pasistengiu jos nepraleisti. Visada laikausi principo pirmiausia išklausyti kito nuomonės, paskui dėstyti savo nuostatą. Tai padeda visais atvejais. Tai – pagarbos ženklas žmogui, su kuriuo bendrauji. Juolab esu akylai stebimas, klausomas ir jaučiu kasdienę atsakomybę už kiekvieną pasakytą ir net nepasakytą žodį, už žvilgsnį, mimiką. Tai mobilizuoja, bet kainuoja labai daug dvasinių ir fizinių pastangų”, – neslėpė V.Grubliauskas.
Daugiau skaitykite: http://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/uz-klaipedos-mero-duru-issukiai-756597
Nuotr. Vytauto Liaudanskio nuotr./www.kl.lt