Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas informavo apie uosto apsaugos vadovo Alvydo Jocio atleidimą ir apie tai, kad direkcija perima UAB "Klaipėdos hidrotechnika" terminalo apsaugą.
Pasak E. Gentvilo, A. Jocys atleistas nuo praėjusios savaitės remiantis keliais Darbo kodekso straipsniais dėl pareiginių nuostatų nevykdymo.
Be to, uosto apsaugos vadovo etatas naikinamas. Tiek uosto apsaugos, tiek Uosto režimo skyriaus vadovai dubliavo gana didelę funkcijų dalį. Pirmasis informuodavo Susisiekimo ministeriją, generalinį direktorių, o realius darbus atlikdavo Uosto režimo skyrius.
Vietoj A. Jocio iki liepos 1 d., kol bus panaikintas etatas, kitas darbuotojas priimtas nebus. Uosto režimo skyriaus viršininkui Egidijui Kuzmarskiui paversta eiti ir uosto apsaugos vadovo pareigas.
ISPS saugumo kodekso reikalavimų privalo laikytis visi laivai ir uostų terminalai. UAB "Klaipėdos hidrotechnika" terminale nustatyti nuolatiniai ISPS kodekso pažeidimai ir 2010-aisiais, ir 2011-aisiais – jų užfiksuota net 8. Beje, kai teisėsaugos institucijos vykdė patikrinimą, minėtame terminale už saugumą buvo atsakingas vienintelis tekintojas, kilnojantis užkardą. Vaizdžiai tariant, saugumo požiūriu Klaipėdos uoste buvo atsiradusi skylė. A. Jocys apie tai neinformavo direkcijos vadovo, o Susisiekimo ministerija buvo dezinformuota.
Vasarį "Klaipėdos hidrotechnikos" vadovai išsiuntė raštą Susisiekimo ministerijai pranešdami, kad dalis trūkumų jau pašalinta. Ministerija pavedė Uosto direkcijai atlikti pakartotinį patikrinimą. Jo metu paaiškėjo, jog nurodyti ištaisyti trūkumai nėra ištaisyti. Todėl A. Jocys Uosto direkcijoje ir nebedirba.
Kas krauna krovinius?
Uosto direkcijai aiškinantis ISPS saugumo kodekso pažeidimus "Klaipėdos hidrotechnikos" nuomotoje teritorijoje atsirado prielaidų manyti, kad joje krovą vykdo kažkas kitas, o ne minėta bendrovė.
Pasak E. Gentvilo, krovą Klaipėdos uoste galima vykdyti tik turint krovos licenciją, kurią išduoda Lietuvos saugios laivybos administracija. Tokia licencija "Klaipėdos hidrotechnikai" yra išduota. Tačiau bendrovė nerodo, jog gauna pajamų iš krovos, nors krova jos teritorijoje, E. Gentvilo teigimu, vyksta. Bendrovė teismams teikia informaciją, kad per mėnesį ji iš krovos uždirba 120 Lt, 250 Lt. Esą už 1 tonos perkrovimą "Klaipėdos hidrotechnika" gauna tik 26 centrus.
Turint omenyje, kad toje teritorijoje kraunama mediena, per mėnesį atplaukia mažiausiai vienas laivas, galintis paimti 2-2,5 tūkst. tonų medienos, paprastai prie 117 krantinės švartuojami tokio dydžio laivai, tad pajamos iš krovos turėtų būti gerokai didesnės. Todėl spėjama, kad kažkas kitas vykdo krovą, pasiima dešimtis litų už kiekvieną perkrautą toną ir taip pat nerodo pajamų.
Vasario 9 d. Uosto direkcija kreipėsi į Mokesčių inspekciją ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą. Pastaroji vasario 15 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 202 straipsnį dėl vertimosi nelegalia veikla. Vėliau prokuratūros sprendimu šis ikiteisminis tyrimas perduotas Vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui.
"Mūsų reikalas buvo pasiaiškinti, ar Klaipėdos uoste viskas gerai. Dabar teisėsauga turi nustatyti, kas ten ką darė už Uosto direkcijos ir už valstybės nugaros", – sakė E. Gentvilas vakar spaudos konferencijoje.
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis savo įsakymu panaikino ISPS kodekso galiojimą "Klaipėdos hidrotechnikos" terminale. Dabar iš šio terminalo krovinius galima pervežti tik į kitus Lietuvos miestus. Kitaip sakant, "Klaipėdos hidrotechnikos" terminalas nebegali funkcionuoti kaip krovos terminalas dėl daugkartinių ir nuolatinių ISPS kodekso reikalavimų nevykdymo. Šiuo metu rengiami dokumentai įteikti "Klaipėdos hidrotechnikos" vadovams, kad nutraukiamas ISPS kodekso galiojimas, o Uosto direkcija perima terminalo apsaugą.
Į minėtą terminalą atplaukiantys laivai per agentuojančią kompaniją UAB "Lepūnas" moka rinkliavas Uosto direkcijai, tad dėl to ji nuostolių nepatiria. Tačiau jai nemokamas žemės nuomos mokestis už "Klaipėdos hidrotechnikos" nuomojamą teritoriją, bendrovė nemoka rinkliavų už savo laivų švartavimą. Be to, turint omenyje 10 bylų, Uosto direkcijai iš "Klaipėdos hidrotechnikos" teismų vykdomaisiais raštais priteista sumokėti 9,4 mln. Lt, kurių ji irgi nemoka.
http://www.ve.lt/naujienos/jura/uosto-apsaugos-vadova-prazude-skyle-uoste-698220/