Pastarajame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje buvo priimti sprendimai dėl
miesto strateginio plano pakeitimo. Sutinku, skamba labai biurokratiškai ir nuobodžiai,
tačiau pasistengsiu suprantamai paaiškinti, kaip mieste mokesčių mokėtojų pinigai yra
perkėlinėjami iš vienos kišenės į kitą arba metami į jau perpildytą taupyklę, nors žmonėms
reikia sprendimų ir atliktų darbų, o ne pilno seifo miestiečių pinigų valdžios kabinete.
Tarybos posėdyje buvo svarstomi siūlomi pinigų perskirstymo pakeitimai. Tada ir paaiškėjo, kad
viešojoje erdvėje sklandantys gandai apie stabdomus darbus – tikra tiesa. Panašu, kad naujųjų
miesto socialdemokratų bei Remigijaus Žemaitaičio į miesto tarybą atvestų bendražygių aklu
pritarimu dabartiniams miesto vadovams jau niekas neabejoja. Jų balsai ir lėmė, kad gandai virstų
faktu. Lengva ranka sustabdyti jau pradėti svarbūs miestui projektai: Jūrininkų sveikatos priežiūros
centro statyba, Baltijos prospekto bei Taikos prospekto žiedinės sankryžos rekonstravimo darbai,
naujos sporto salės statyba Kretingos g., dengto futbolo maniežo statyba. Giliai į stalčių grūdami
kiti miesto planai, prie kurių nežinia kada bus grįžtama.
Griauti lengva
Nusprendus nebestatyti Jūrininkų sveikatos priežiūros centro, priimtas sprendimas suremontuoti
polikliniką, esančią adresu: Taikos pr. 76, ir į ją sukelti didžiąją dalį Klaipėdos miesto pirminės
sveikatos priežiūros paslaugų, o tuo pačiu ir paacientų. Žinant, kad gyvename pandemijų
laikotarpiu, tokia idėja atrodo neracionali. Manau, vertėtų šią paslaugą užtikrinti pietinėje,
šiaurinėje ir centrinėje miesto dalyse gyvenantiems miestiečiams, nesudarant eilių ir nesukuriant
spūsčių, atsižvelgiant į senjorų ir asmeninių automobilių nevairuojančių asmenų poreikius. Iš
patirties galiu pasakyti, kad poliklinikos rekonstrukcijos strateginiame plane numatyta eiga ir tam
skirtos lėšos visiškai prasilenkia su realybe, todėl labai abejoju, ar ši pertvarka iš viso pasieks
pradinį tikslą, dėl kurio tiek daug triukšmo kilo. Kitas sustabdytas projektas – Baltijos prospekto ir
Taikos prospekto žiedinės sankryžos rekonstravimo darbai. Natūraliai kyla klausimas – kam mes
pradėjome daryti Šilutės plento ir Baltijos prospekto sankryžą, jei mes toliau neatliekame kitų
numatytų darbų? Gi šių dviejų projektų tikslas ir valstybės pinigai buvo skirti tam, kad uostą
aptarnaujantis sunkusis transportas įvažiuotų į miestą ir išvažiuotų iš jo su kuo mažesniais įvairios
taršos bei transporto spūsčių padariniais klaipėdiečiams. Reiktų paminėti, kad nutrauktam projektui
įgyvendinti jau yra išleista apie 200 000 eurų.
Prioritetas – brangioms galimybių studijoms
Poliklinikos, esančios Taikos prospekte, rekonstrukcijai naiviai tikimasi gauti Europos Sąjungos
struktūrinių lėšų, tuo tarpu labai ilgai laukiamiems senelių namams Melnragėje dėmesio niekas
neskiria ir planus juos statyti nukelia į dar tolimesnę ateitį. Taip pat vis nepradedama statyti nauja
sporto salė Kretingos gatvėje, kurios statybų leidimas gautas dar 2018 m. ir sporto bendruomenė vis
maitinama pažadais. 16 000 eurų sumokėta už apsauginių sienelių į Girulių paplūdimį
rekonstrukcijos paruošiamuosius darbus. Valdantieji nusprendė, kad projektas netinkamas – sutartis
nutraukta, projektuos iš naujo, tik nežinia kada. Projektas išmestas į šiukšlių dėžę, pinigai išleisti, o
įėjimai lieka apgailėtinos būklės. Taip pat ir Smiltynėje, kuriai siekiame suteikti kurorto statusą. Na
o štai galimybių studijoms pinigų negaila. Už 46 000 eurų perkama regioninio stadiono 2013 metais
parengtos galimybių studijos atnaujinimo paslauga. Taip pat miesto strateginiame veiklos plane
numatyta, kad Klaipėdos miestas 40 000 eurų prisidės prie pietinės uosto dalies sausumos mazgo
galimybių studijos parengimo, vadinamojo pietinio aplinkkelio. Drąsiai teigiu, kad už klaipėdiečių
pinigus perkame jau nupirktą daiktą, nes pietinio aplinkkelio detalus planas buvo patvirtintas dar
2015 m. ir perduotas Susisiekimo ministerijai, kuri ir turėtų toliau rūpintis bei spręsti valstybinio
jūrų uosto infrastruktūros klausimus.
Pasninkas pritekliaus metu
Dažna politikų bėda yra ta, kad neatsakingai švaistomi biudžeto pinigai, ypač tada, kai jų trūksta.
Tada dažnai vartojame posakį „puota bado metu“. Dabar turime visiškai atvirkštinį atvejį – į miesto
biudžetą surinkome per 10 milijonų eurų daugiau pajamų nei buvo planuota. Todėl ir klausiu, kas
prašė taupyti mūsų pinigus? Atidėti projektus, nukelti objektų tvarkymą arba statymą į kitus metus?
Leiskite priminti vieną paprastą taisyklę – ko nenusipirkai šiandien, rytoj už tai mokėsi daug
brangiau. Miestiečiai moka mokesčius tam, kad jiems būtų sudaromos sąlygos patogiai, kokybiškai
ir oriai gyventi mieste, o ne tam, kad jų sumokėti pinigai būtų kaupiami bankuose.