Šiuo metu Klaipėdos uoste yra išaiškinta mažiausiai dvylika statybų epizodų, kuriuose bandyta “pasidaryti” pinigų. Pagal septynis epizodus vyko arba vyksta ikiteisminiai tyrimai.
Padų laižymo metas
“Mane vadina politikieriumi, niekšu, nelanksčiu, nesugebančiu dirbti, nesuprantančiu gamybos, statybos proceso, nors niekas nėra apskundęs mano įsakymų. Visi jie remiasi teisės aktais. Tiesiog nebeleidžiu statybininkams uoste dirbti taip, kaip anksčiau“, – tikino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas.
Jo teigimu, uoste statybininkai dirbo, kaip norėjo, pinigų gaudavo ir už neatliktus darbus. Uosto direkcija mokėdavo tiek, kiek rangovai reikalaudavo. Yra ir faktų, kad buvo perkami papildomi darbai, kurių nereikėjo.
„Tai buvo padų laižymo laikotarpis. Labiausiai padai yra nulaižyti vienai įmonei – „Klaipėdos hidrotechnikai“, – pastebėjo E.Gentvilas.
Septyni kontroversiški epizodai yra susiję su „Klaipėdos hidrotechnika“. Penkiais atvejais vyksta ikiteisminiai tyrimai.
Neseniai E.Gentvilas iš Uosto direkcijos archyvo išsitraukė 5–6 krantinių rekonstrukcijos medžiagą. Jis mano, kad pagal ją taip pat turėtų prasidėti ikiteisminis tyrimas, kol nesukako senaties terminas. 30 mln. litų vertės 5–6 krantinių rekonstrukcijos darbų sutartis pasirašyta 2003 metų kovo 28 dieną. Darbai aktais forminti nuo gegužės iki rugsėjo.
„Ar galėjo rangovas atlikti visus darbus per penkis mėnesius? Darau prielaidą, kad darbai buvo atliekami dar iki viešųjų pirkimų konkurso. Lenkų kompanija „Hidrobudova“ bandė šį konkursą skųsti. Bet tuomet Klaipėdos uoste buvo vienos kompanijos padų blizginimo metas“, – pastebėjo E.Gentvilas.
Šiame objekte buvo net 13 papildomų darbų. Jie vykdyti be viešųjų pirkimų procedūrų, ekspertizių. Netgi priėmus objektą 2003 metų gruodžio 29-ąją tą pačią dieną įforminti beveik 2 mln. litų vertės papildomi darbai.
5–6 krantinės statybos darbais E.Gentvilas susidomėjo todėl, kad naudoti Europos investicijų banko pinigai. Uosto direkcija yra kreipusis į prokuratūrą, kad būtų atliekami patikrinimai už laikotarpį, kuriam dar nesuėjo senaties terminai.
Ekonominės bylos, susijusios su uosto statybomis, teisėsaugos institucijose nagrinėjamos sunkiai, nuolat pratęsiami terminai. Nė viena byla dar nėra pasiekusi teismo.
Supykdė papildomi darbai
Papildomi, dažnai nereikalingi darbai statybose – geriausias būdas „plauti“ pinigus. Rangovas, kuris užsako darbo projektą, prašo projektuotojų sugalvoti kuo daugiau papildomų darbų. Dažnai nuo jų kiekio priklauso tai, kaip greitai rangovas sumokės projektuotojui už atliktą projektą.
Tam, kad sugalvoti papildomi darbai būtų sėkmingai „įdiegti“, savas žmogus turi būti užsakovo kontoroje. Dėl papildomų darbų juoda katė perbėgo ir tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo E.Gentvilo bei buvusio infrastruktūros ir plėtros direktoriaus Vido Karolio.
„Praėjus penkiems mėnesiams, kai buvo priduoti „Begos“ pirso šaknies statybos darbai, V.Karolis pradėjo inicijuoti papildomus darbus už 264 tūkst. litų – atplauti gruntą prie pirso šaknies. Tai panašu į nevykusį danties taisymą, kai uždeda plombą, o po savaitės pasako, kad ją reikia nuimti ar patikrinti ar negenda dantis“, – analogiją surado E.Gentvilas.
Dėl pirso šaknies kelis mėnesius Uosto direkcijoje vyko tąsymasis, kol pareikalauta nutraukti nereikalingų darbų pirkimą.
Kitas epizodas – dėl 62-osios krantinės remonto. Pernai balandžio 11 dieną V.Karolis inicijavo papildomų darbų pirkimą už 298 tūkst. litų. Kilo įtarimas, kad darbai jau yra atlikti. Viešųjų pirkimų komisija atsisakė juos forminti. Rangovas padavė Uosto direkciją į teismą. Vietoje pradžioje nurodytų 298 tūkst. litų, liko 180 tūkst. litų ieškinys.
„Ką reiškia 118 tūkst. litų skirtumas? Kur turėjo „nutūpti“ šie pinigai?“ – klausė E.Gentvilas.
Po šio epizodo V.Karolis išėjo iš Uosto direkcijos. Vėliau paaiškėjo, kad 149 krantinėje bandyta „prastumti“ papildomų darbų dar už 126 tūkst. litų. Pradėjus aiškintis, tų darbų „vertė“ sumažėjo iki 69 tūkst. litų.
Faktams iškilus į viešumą rangovas – užsienio kompanija pripažino, kad darbai buvo atlikti iš anksto jų neįforminus ir pinigų už juos atsisakė. Kyla tas pats klausimas – kur turėjo „nusėsti“ 57 tūkst. litų skirtumas?
Nė pagal vieną iš šių epizodų žala Uosto direkcijai nepadaryta, į teisėsaugą nėra kreiptasi.
„Būtų gerai, kad Gentvilas į save pasižiūrėtų, kaip atrodo iš šalies. Artėja rinkimai, jis daro sau reklamą, užsiima populizmu. Tegul nustoja meluoti. Aš jokių pažeidimų nesu padaręs“, – trumpai paaiškino V.Karolis.
Keisti pinigų pervedimai
Klaipėdos uoste yra atvejų, kai jau kitą dieną po pagrindinės darbų sutarties pasirašymo būdavo pasirašoma nauja sutartis, kurioje numatoma išmokėti rangovui avansą.
„Tokiais atvejais būdavo pažeidžiami konkurencijos principai. Jei kitos konkursuose dalyvavusios įmonės būtų žinojusios, kad bus mokamas avansas, jos garantuotai būtų pateikusios patrauklesnius pasiūlymus“, – svarstė E.Gentvilas.
Uosto direkcijoje atlikus patikrinimus, nustatyti keturi galimai neteisėti avansų mokėjimo atvejai. Bendra mokėtų avansų suma – 9,5 mln. litų. Dėl tų mokėjimų vyksta ikiteisminiai tyrimai.
2006 m. gegužės 22 d. „Klaipėdos hidrotechnika“ pasirašė 8,7 mln. litų vertės 105–106 krantinių IV etapo statybos sutartį. Po 2,5 mėnesio sutartis keičiama ir sumokama 1,7 mln. litų avansas.
Ta pati „Klaipėdos hidrotechnika“ 2006 m. gegužės 22 d. pasirašė 13,6 mln. litų vertės sutartį dėl 118–119 krantinių statybos. Kaip ir pirmuoju atveju po 2,5 mėnesio sutartis keičiama ir sumokama 2,7 mln. litų avansas. 2008 m. vasarį bendrovė „Lokys“ pasirašė 39,9 mln. litų vertės sutartį dėl 144 krantinės statybos. Po 7 mėnesių sutartis papildoma ir mokamas 3,99 mln. litų avansas. 2008 m. rugpjūčio 29 d. bendrovė „Hidrostatyba“ pasirašė sutartį dėl Danės krantinių statybos, kurios vertė – 4,7 mln. litų. Tą pačią dieną sutartis papildoma ir susitariama mokėti 1,09 mln. litų avansą.
„Kai Uosto direkcijoje vyko vidinis tyrimas, aš klausiau, kodėl, pažeidžiant galiojusią tvarką, buvo mokami avansai? Man aiškino, jog tai buvęs gamybinis būtinumas, kad darbai būtų baigti laiku. Nė vienu iš minėtų atvejų darbai nebuvo laiku baigti, kai kuriais atvejais jie vėlavo dvejus su puse metų“, – pastebėjo E.Gentvilas.
Keisti epizodai ir dėl Klaipėdos uosto kanalo gilinimo. 2007 m. gruodžio 14 d. tarp Uosto direkcijos ir „Klaipėdos hidrotechnikos“ pasirašyta uosto gilinimo darbų sutartis. Konkursas vyko be techninio projekto. Iš 10 kompanijų, kurios pasiėmė konkursinius dokumentus, liko tik „Klaipėdos hidrotechnika“. Ji pasiūlė tuo metu pasaulio rekordą atitinkančias kainas – 73 litus už kubinį metrą iškasto grunto. Tą pačią dieną sutartis pakeista. „Klaipėdos hidrotechnikai“ leista dirbti ne pagal barus, o bet kur ir bet kada, mokama ne už baigtą barą, o už iškastą kiekį grunto.
Rezultatas toks, kad už gilinimą buvo sumokėti 54 mln. litų, o darbų priduota tik už 19 mln. litų. Daugelyje barų nepasiektas numatytas gylis. Gilinimas iki šiol nebaigtas.
Chaosas 90–96 krantinėse
Dėl „Klaipėdos Smeltės“ naudojamų 90–96 krantinių rekonstrukcijos vyko arba vyksta net keli ikiteisminiai tyrimai.
Sutartis, kurios vertė 1,2 mln. litų, dėl geležinkelio tiesimo „Klaipėdos Smeltės“ teritorijoje tarp Uosto direkcijos ir „Klaipėdos hidrotechnikos“ pasirašyta 2008 m. lapkričio 25 d., nors dar 2008 m. spalio 30 d. susitarta, kad šis geležinkelis nereikalingas ir jį reikės nuardyti.
„Uosto direkcijos valdymo sistemoje yra 28 dokumentai, kurie liudija, kad geležinkelis buvo tiesiamas be sutarties. Tai daryti skatino Uosto direkcijos vadovybė – yra nurodymai tęsti darbus, aiškinama, kad jie bus įforminti. Kai naujieji „Klaipėdos Smeltės“ savininkai pasakė, kad geležinkelio nereikia, chaotiškai dirbusi Uosto direkcija atsidūrė keistoje padėtyje – geležinkelis pastatytas be sutarties, jis yra nereikalingas, juridiškai neegzistuoja, o „Klaipėdos hidrotechnika“ reikalauja sumokėti už atliktus darbus“, – pastebėjo E.Gentvilas.
Jo teigimu, tai yra chrestomatinis uoste buvusio chaoso pavyzdys. Kai dėl šio epizodo jis kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, jau po dviejų dienų gavo pranešimą, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Dėl minėtų krantinių yra ir daugiau keistų epizodų. Pasikeitus „Klaipėdos Smeltės“ savininkui, darbai 90–96 krantinių statybose buvo sustabdyti 2008 m. rugsėjo 26 d. Uosto direkcijos valdyba 2009 m. kovą liepė koreguoti techninį projektą. Nepaisant to, direkcija leido „Klaipėdos hidrotechnikai“ be techninio projekto ir statybos leidimo toliau vykdyti darbus. Jų padaryta už 953 tūkst. litų.
Buvęs Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius A.Kamarauskas teigė, kad sustabdžius 90–96 krantinių statybas, skubiai reikėjo atlikti papildomus darbus. Kaip pavyzdį jis pateikė tai, kad buvo betonuota 50 metrų ilgio įlaidų sienelė tam, kad metalinės dalys neliktų rūdyti.
2009 m. gegužės 5 d. pasirašyta 1,62 mln. litų papildomų darbų sutartis su „Klaipėdos hidrotechnika“. Darbai vykdyti be techninio projekto ir statybos leidimo. 2009 m. lapkritį pakoregavus techninį projektą, paaiškėjo, kad dalis darbų buvo nereikalingi, juos teko nuardyti, nors rangovui pinigai sumokėti.
E.Gentvilas mano, kad kaltininkas gali būti buvęs Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, kuris laikinai jai vadovavo. Yra raštai, kuriais „Klaipėdos hidrotechnika“ raginama dirbti, žadama jai mokėti. Paskutinis toks raštas išsiųstas 2009 m. birželio 15 dieną. Nuo birželio 16 dienos Uosto direkcijai pradėjo vadovauti E.Gentvilas. Trintis su „Klaipėdos hidrotechnika“ dar kurį laiką vyko. Ją nutraukė 2009 m. rugpjūčio 5 d. raštelis E.Gentvilui, kuriame buvo parašyta „200 tūkstančių“ ir „Smeltė“. Už kyšio siūlymą Pranciškus Jurgutis buvo nuteistas. Tai buvo tiesioginis įrodymas, kad ir E.Gentvilą bandyta paversti „padų laižytoju“.
Tarp keistų pinigų pervedimų yra ir toks 2009 metų epizodas. E.Gentvilo teigimu, Uosto direkcijos vadovo pareigas laikinai ėjęs A.Kamarauskas, nesuderinęs su kitais Uosto direkcijos atsakingais asmenimis, 2009 m. gegužės 8 d. vienasmeniškai pasirašė darbų sutarties su „Klaipėdos hidrotechnika“ pakeitimus. Sulaikoma suma nuo 5 proc. sumažinama iki 2 proc. Tarp šių procentų susidaręs 1,94 mln. litų skirtumas skubiai 2009 m. gegužės 12 d. pervedamas „Klaipėdos hidrotechnikai“, kad ji spėtų pasinaudoti pinigais, kol antstoliai neareštavo sąskaitos.
A.Kamarauskas neigė, kad sprendimus priiminėjo vienasmeniškai. Anot jo, visi veiksmai buvo derinami su Uosto direkcijos valdyba ir jos pirmininku susisiekimo viceministru Arūnu Štaru. Procentas, anot A.Kamarausko, buvo mažinamas todėl, kad, sustabdžius statybas, rengiant dokumentus ir neatnaujinant jų, rangovas nebeturėjo už ką mokėti atlyginimų darbuotojams ir reikalavo grąžinti uždirbtus pinigus.
Prieš pusantrų metų A.Kamarauskas buvo kviečiamas į teisėsaugos institucijas paaiškinti dėl darbų sustabdytose 90–96 krantinėse ir procento sumažinimo. Po kurio laiko jis gavo pranešimą, kad ikiteisminiai tyrimai yra nutraukti.
„Mes stengėmės spartinti procesą, kad kaip galima greičiau prasidėtų darbai sustabdytose krantinėse. Nuolat sulaukdavome skambučių iš A.Štaro operatyviau spręsti krantinių statybos klausimus, kad neišaugtų nuostoliai. Nuostabą kelia tai, kad dabartinė Uosto direkcija nesugebėjo atnaujinti 90–96 krantinių statybos per ketverius metus. Kurdamas konteinerių skirstymo centrą, Klaipėdos uostas jau atsiliko nuo Gdansko, jį taikosi aplenkti ir Talinas“, – pastebėjo A.Kamarauskas.
„Klaipėdos hidrotechnikos“ vadovas P.Jurgutis teigė, kad dėl 90–96 krantinių statybos sustabdymo yra patyręs didelius nuostolius. Uosto direkcija neva nemokanti pinigų pagal sutartinius įsipareigojimus, siekianti bendrovės bankroto. Jau parengti maždaug 10 mln. litų vertės ieškiniai ir „Klaipėdos hidrotechnika“ rengiasi bylinėtis su Uosto direkcija.
Prisitaiko, kaip „šriūbėnai“
E.Gentvilas mano, kad panašūs dalykai statybose, kokie buvo uoste, vyksta visur.
„Statybų chaosas vyksta visoje Lietuvoje ir dėl to niekam galvos neskauda. Visiems viskas gerai. Visi kaip „šriūbėnai“ prisitaikė“, – mano E.Gentvilas.
Jo teigimu, chaotiškoje aplinkoje dirbę žmonės dirbti naujomis sąlygomis taip, kaip reikalauja įstatymai, prisitaiko sunkiai.
Neseniai uoste iškilo konfliktinė situacija dėl plokščių. Projektuotojai suprojektavo, kad vienoje vietoje reikia 12 centimetrų, kitoje vietoje – 20 centimetrų storio plokščių. Rangovas sužinojo, kad Baltarusijoje gaminamos gerokai pigesnės 14 centimetrų storio plokštės. Jis ėmė spausti projektuotoją, kad keistų projektą ir numatytų baltarusiškas plokštes.
Anot E.Gentvilo, „įjungti“ netgi šantažo elementai – rangovas atsisako dirbti su 12 ir 20 centimetrų plokštėmis. Uostas negali rizikuoti dėdamas plonesnes plokštes vien dėl to, kad naudą pajustų rangovas.
Kitas epizodas dėl geležinkelio į KLASCO grūdų terminalą statybos. Rangovas darbus atliko, bet negali pagrįsti 1,6 mln. litų darbų vertės dokumentais. Negalima priduoti objekto. Kad laiku neatiduoda objekto, rangovui išrašyta 266 tūkst. litų delspinigių.
„Chaoso uoste dar tebėra daug. Bet negalime užmerkti akių. Daugelį metų galai buvo kišami į vandenį. Taip, statybų procesas sudėtingas, bet jį galime, įveikti jei bus laikomasi numatytų normų“, – tikino E.Gentvilas.
Ir šiandien uoste statybų darbai vyksta chaotiškai. Dėl vienų ar kitų priežasčių statybos beveik visuose objektuose vėluoja.
Šiemet per pirmąjį ketvirtį turėjo būti atlikta darbų už 43 mln. litų. Realiai jų bus atlikta maždaug už 30 mln. litų.
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/statybu-voratinklis-klaipedos-uoste-420921/psl-1