Siūloma nauja miesto kvartalų schema

 

Jau parengtos trys alternatyvos, kaip galėtų atrodyti Klaipėdos miesto kvartalai. Rytoj Klaipėdos seniūnaičiai kviečiami išklausyti ir įvertinti architektų piešiamas vizijas, mat suskirstymas kvartalais – vienas paruošiamųjų darbų siekiant atnaujinti Klaipėdos miesto bendrąjį planą.
Gyvenamųjų rajonų schemą rengiantys projektuotojai iš UAB "Nemuno deltos projektai" teigia, kad istoriškai, urbanistiškai ir teritoriškai susietas gyvenamųjų kvartalų grupių išskyrimas galėtų būti naudingas prognozuojant tolesnę miesto raidą – schema galėtų tapti miesto suskirstymo į seniūnijas pagrindu.
"Identifikuoti teritorijas"
Pabrėžiama, kad teritoriniu aspektu miesto struktūra suskirstyta Bendruoju planu, patvirtintu 2005 metais. Teisiniu aspektu miestą sudaro vienas administracinis vienetas – savivaldybė, seniūnijų nėra. 2001 metais patvirtintoje miesto gyvenamųjų rajonų schemoje numatyta 60 gyvenamųjų rajonų, tačiau jų ribos nebuvo tapatinamos su natūroje apčiuopiamais fiziniais objektais, todėl jas sunku nusakyti.
2010-aisiais miesto teritorija suskirstyta į seniūnaitijas, o šiemet patvirtintos keturių vietos bendruomenių ir 54 seniūnaitijų ribos, neatsižvelgiant į esamą rajonų schemą. Kitaip tariant, dabar miesto rajonai ir seniūnaitijos turi skirtingas ribas.
Projektuotojų teigimu, šiuo metu uostamiestyje gyvena per 157 tūkst. žmonių, gyventojų vidurkis seniūnaitijoje siekia 2 913. Tai – mažiausias skaičius iš visų Lietuvos didžiųjų miestų – kitur jis siekia beveik 5 tūkst.
"Klaipėdos mieste tikslinga identifikuoti teritorijas, jungiančias seniūnaitijas į grupes (seniūnijų pavyzdžiu), tai galėtų būti skirstymas rajonais arba vietos bendruomenėmis. Bendrųjų planų stebėsena viso miesto masteliu nėra pakankamai efektyvi, kuomet nėra galimybės lyginti rodiklių reikšmių tarp miesto dalių. Toks palyginimas leistų efektyviau formuoti investicijų politiką", – teigia naujosios schemos rengėjai.
Trys alternatyvos
Pasak miesto Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjos Mantės Černiūtės-Amšiejienės, rengiamą naują Klaipėdos miesto kvartalų schemą rytoj, lapkričio 6 d., ketinama pristatyti miesto seniūnaičiams.
"Yra trys rengėjų pateikti variantai dėl skirstymo kvartalais, šįkart kviečiame seniūnaičius išsakyti nuomones. Tačiau tai dar negalutinis projektas, dar bus svarstymų", – aiškino M. Černiūtė-Amšiejienė. Pasak jos, gali būti, kad galutinis sprendimas dėl naujo miesto kvartalų išdėstymo bus priimtas dar šiemet.
Pirmąja siūloma alternatyva miestą siūloma padalinti į 13 rajonų, kurių ribos būtų formuojamos pagrindinėmis gatvėmis, geležinkeliu, Danės upe ir mariomis, taip pat Valstybinio jūrų uosto riba. Senamiestis ir istorinė miesto dalis būtų priskiriami vienam rajonui, o pietinėje dalyje Rimkų gyvenvietė sujungiama su Žardės piliakalnio ir marių pakrantės teritorijomis.
Antroji alternatyva numato taip pat 13 rajonų, kurių ribos formuojamos pagrindinėmis gatvėmis, geležinkeliu, Danės upe ir mariomis; jūrų uosto teritorija įjungiama į gretimų rajonų sudėtį, senamiestis ir istorinė miesto dalis upe atskiriami į du rajonus, kurių ribos apima visas saugomas nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijas. Pietinėje dalyje Rimkų gyvenvietė būtų sujungiama su Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorija į vieną rajoną.
Trečiąja alternatyva siūloma Klaipėdą padalinti į 20 rajonų, kurių ribos būtų formuojamos pagrindinėmis gatvėmis, geležinkeliu bei mariomis, jūrų uosto teritorija būtų sujungiama su gretimomis teritorijomis iki artimiausios pagrindinės gatvės, padalinama į 4 rajonus, Rimkų gyvenvietė sudarytų atskirą rajoną.
Pagrindiniai alternatyvų skirtumai: trečioji numato paraidžiui įgyvendinti Želdynų normose nurodytus rajonų ir kvartalų formavimo metodus, antrojoje rajonų seniūnaitijų ir vietos bendruomenių ribos tapatinamos ir su geležinkelio bei upės trasomis, o pirmojoje atsižvelgiama dar ir į uosto ribas.

Jau parengtos trys alternatyvos, kaip galėtų atrodyti Klaipėdos miesto kvartalai. Rytoj Klaipėdos seniūnaičiai kviečiami išklausyti ir įvertinti architektų piešiamas vizijas, mat suskirstymas kvartalais – vienas paruošiamųjų darbų siekiant atnaujinti Klaipėdos miesto bendrąjį planą.

Gyvenamųjų rajonų schemą rengiantys projektuotojai iš UAB "Nemuno deltos projektai" teigia, kad istoriškai, urbanistiškai ir teritoriškai susietas gyvenamųjų kvartalų grupių išskyrimas galėtų būti naudingas prognozuojant tolesnę miesto raidą – schema galėtų tapti miesto suskirstymo į seniūnijas pagrindu.

"Identifikuoti teritorijas"

Pabrėžiama, kad teritoriniu aspektu miesto struktūra suskirstyta Bendruoju planu, patvirtintu 2005 metais. Teisiniu aspektu miestą sudaro vienas administracinis vienetas – savivaldybė, seniūnijų nėra. 2001 metais patvirtintoje miesto gyvenamųjų rajonų schemoje numatyta 60 gyvenamųjų rajonų, tačiau jų ribos nebuvo tapatinamos su natūroje apčiuopiamais fiziniais objektais, todėl jas sunku nusakyti.

2010-aisiais miesto teritorija suskirstyta į seniūnaitijas, o šiemet patvirtintos keturių vietos bendruomenių ir 54 seniūnaitijų ribos, neatsižvelgiant į esamą rajonų schemą. Kitaip tariant, dabar miesto rajonai ir seniūnaitijos turi skirtingas ribas.

Projektuotojų teigimu, šiuo metu uostamiestyje gyvena per 157 tūkst. žmonių, gyventojų vidurkis seniūnaitijoje siekia 2 913. Tai – mažiausias skaičius iš visų Lietuvos didžiųjų miestų – kitur jis siekia beveik 5 tūkst.

"Klaipėdos mieste tikslinga identifikuoti teritorijas, jungiančias seniūnaitijas į grupes (seniūnijų pavyzdžiu), tai galėtų būti skirstymas rajonais arba vietos bendruomenėmis. Bendrųjų planų stebėsena viso miesto masteliu nėra pakankamai efektyvi, kuomet nėra galimybės lyginti rodiklių reikšmių tarp miesto dalių. Toks palyginimas leistų efektyviau formuoti investicijų politiką", – teigia naujosios schemos rengėjai.

Trys alternatyvos

Pasak miesto Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjos Mantės Černiūtės-Amšiejienės, rengiamą naują Klaipėdos miesto kvartalų schemą rytoj, lapkričio 6 d., ketinama pristatyti miesto seniūnaičiams.

"Yra trys rengėjų pateikti variantai dėl skirstymo kvartalais, šįkart kviečiame seniūnaičius išsakyti nuomones. Tačiau tai dar negalutinis projektas, dar bus svarstymų", – aiškino M. Černiūtė-Amšiejienė. Pasak jos, gali būti, kad galutinis sprendimas dėl naujo miesto kvartalų išdėstymo bus priimtas dar šiemet.

Pirmąja siūloma alternatyva miestą siūloma padalinti į 13 rajonų, kurių ribos būtų formuojamos pagrindinėmis gatvėmis, geležinkeliu, Danės upe ir mariomis, taip pat Valstybinio jūrų uosto riba. Senamiestis ir istorinė miesto dalis būtų priskiriami vienam rajonui, o pietinėje dalyje Rimkų gyvenvietė sujungiama su Žardės piliakalnio ir marių pakrantės teritorijomis.

Antroji alternatyva numato taip pat 13 rajonų, kurių ribos formuojamos pagrindinėmis gatvėmis, geležinkeliu, Danės upe ir mariomis; jūrų uosto teritorija įjungiama į gretimų rajonų sudėtį, senamiestis ir istorinė miesto dalis upe atskiriami į du rajonus, kurių ribos apima visas saugomas nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijas. Pietinėje dalyje Rimkų gyvenvietė būtų sujungiama su Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorija į vieną rajoną.

Trečiąja alternatyva siūloma Klaipėdą padalinti į 20 rajonų, kurių ribos būtų formuojamos pagrindinėmis gatvėmis, geležinkeliu bei mariomis, jūrų uosto teritorija būtų sujungiama su gretimomis teritorijomis iki artimiausios pagrindinės gatvės, padalinama į 4 rajonus, Rimkų gyvenvietė sudarytų atskirą rajoną.

Pagrindiniai alternatyvų skirtumai: trečioji numato paraidžiui įgyvendinti Želdynų normose nurodytus rajonų ir kvartalų formavimo metodus, antrojoje rajonų seniūnaitijų ir vietos bendruomenių ribos tapatinamos ir su geležinkelio bei upės trasomis, o pirmojoje atsižvelgiama dar ir į uosto ribas.

Daugiau skaitykite: http://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1/klaipeda/siuloma-nauja-miesto-kvartalu-schema-1258939/

Nuotr. ww.ve.lt