Pirmadienį Klaipėdos miesto tarybos Strateginės plėtros komiteto nariai pritarė Tarybos nario Rolando Bražinsko pasiūlymui kurti nuolatinę prekybos žuvimi vietą ant plaukiojančio pontono.
AB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR) generalinis direktorius Alvydas Butkus Strateginės plėtros komiteto posėdyje papasakojo apie sunkumus, su kuriais susidūrė KLR, koncesijos pagrindu nuomojanti iš Klaipėdos savivaldybės Danės krantines. Pagal koncesijos sutartį koncesininkas privalo įrengti žuvies turgų, investuoti į prekyvietės šviežia žuvimi įrengimą. 2009-aisiais buvo nustatyta tokios prekyvietės vieta – ties Pilies tiltu, vienoje krantinėje prieš tiltą, kitoje – už tilto. KLR aiškinosi, ko reikia norint įrengti čia prekyvietę. Paaiškėjo, jog ypatingų reikalavimų nėra. Žvejų atstovai pareiškė pageidavimą pardavinėti žuvis iš laivų. Tačiau neskaitant kelių bandymų prekyba žuvimi čia nevyksta iki šiol. Pasak A. Butkaus, KLR yra pasirengusi investuoti į prekyvietę, jeigu reikia pastatyti stacionarius akmeninius stalus, pavėsines, tačiau problema ta, kad nėra norinčių prekiauti žuvimi. Pasirodo, žvejams tai neapsimoka.
Pontoninė prieplauka – atraktyvu
R. Bražinsko manymu, prekyba nevyksta todėl, kad nėra pastovumo faktoriaus, kad žmonės nežino, kada galima tos žuvies nusipirkti. Todėl jis siūlo padaryti pontoninę prieplauką. Ji galėtų atsirasti ten, kur anksčiau stovėjo restoranas "Regata". Ten ji būtų itin gerai visiems matoma. Ant pontono turėtų būti įrengta stacionari uždaro tipo parduotuvė, kavinė ir t. t. Žodžiu, tai turėtų būti stacionarus įrenginys, kuris veiktų visus metus, kiek leidžia oro sąlygos. Po kurio laiko ši vieta taptų žinoma visiems – čia būtų galima nusipirkti šviežios žuvies pagal sezoną ar žuvies gaminių.
Ta vieta turėtų būti reprezentacinė ir tapti akcentu senamiestyje. Ant pontono siūloma žuvies parduotuvė todėl, kad ją gana paprasta būtų įrengti, be to, tai būtų labai atraktyvu. Prie prieplaukos galėtų švartuotis ir laivai, kurie tiektų žuvį parduotuvei. Čia pat įsikūrusioje kavinėje būtų galima ragauti žuvienės ir t. t.
R. Bražinsko manymu, koncesininkas turėtų nustatyti aiškius kvalifikacinius reikalavimus, kad tuo užsiimtų ne bet kas. Miestas tokiam verslui turėtų sudaryti lengvatines sąlygas. Anot jo, verslininkai galvoja, kad tai sudėtingas klausimas, bet iš esmės jis gali būti išspręstas labai paprastai – dabar reikia kalbėtis ne su žvejais, o su prekybininkais, kurie tuo norėtų užsiimti.
"Tokioje šalyje kaip Nyderlandai, kur daug kanalų, daug vandens, dalis gyvenimo vyksta ant vandens. Kituose uostuose ne tik prekiaujama žuvimi ant vandens, bet ji ir rūkoma laivuose. Mes nedrįstame priimti naujovių, esame inertiški ir tradiciški. Jeigu yra prekyvietė, vadinasi, turi būti sukalti stalai ir t. t. Manau, į visą tai reikia pažiūrėti paprasčiau ", – sakė R. Bražinskas.
Aukcionas – kita kova
Minėto komiteto posėdyje dalyvavęs Klaipėdos miesto tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos pirmininkas Valerijonas Bernotas pasiūlymą pavadino įdomiu ir intriguojančiu. Tačiau, jo manymu, žvejai nenori prekiauti žuvimi todėl, kad turi parduoti ją Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcione. Anot jo, pirmiausia reikia, kad miestas perimtų aukcioną.
Su tuo R. Bražinskas jokiu būdu nenorėjo sutikti. Jis teigė siūląs paprastą variantą, kuris jau galėtų būti įgyvendintas kitais metais, o susiejus jį su aukciono valdymu, procesas užtruktų labai ilgai. Pasak R. Bražinsko, aukciono paėmimas ir prekyba mieste šviežia žuvimi – du skirtingi dalykai. Anot jo, jeigu žuvis neparduota aukcione, tai nereiškia, kad jos nėra Baltijos jūroje, o aukciono paėmimas – jau kita kova.
R. Bražinkas pareikalavo, kad jo siūlymas protokole nebūtų susietas su aukcionu.
Minėtame komiteto posėdyje koncesininkas buvo įpareigotas parašyti kvalifikacinius reikalavimus, t. y aprašyti, kaip tai būtų galima padaryti technologijos požiūriu, išsiaiškinti, kokių leidimų reikia ir organizuoti tam tikrą verslininkų apklausą.