Pirmiausia buvo pagalvės. Kai mokesčių inspektoriai nesugebėjo jų suskaičiuoti, kurortai pervadino jas ekologine rinkliava. 50 Eurų už atvykimą į Neringą ir 5 Eurai už viešnagę Palangoje. Šis ekologinis mokesčių blefas veikia tarsi dūmų uždanga neveiklumui ir vizijų stokai paslėpti. Laikas abiems kurortams nustoti pardavinėti saulę, kuri kaitri būna tik 2 mėnesius per metus. Vietoje to abu kurortai galėtų tapti ryškiomis Rytų Europos kurortų žvaigždėmis. Neringa lengvai gali pretenduoti tapti prestižiniu Rytų Europos Davosu aukščiausio lygio susitikimams. Palanga – didžiausiu Skandinavijos medicininio turizmo kurortu. Bet tam reikia ne vienadienio tuščiavidurio manifesto apie ekologiją ir mokesčius, o noro keistis patiems.
Ką „pamiršta“ Neringos ir Palangos merai
Prieš pradedant kalbėti apie ekologišką transportą Neringoje, visų pirma reikėtų jos merui nustoti nuolatos kalbėti apie tranzitą skatinsiančio tilto per marias statybą. Reikėtų kurortui nustoti išdavinėti ir dvidešimtmetį menančių VW PASSAT su 70 litrų baku savininkams leidimus gyventi ir kursuoti su rusišku kuru nuo pasienio posto iki Klaipėdos. Reikėtų parodyti pavyzdį bei turtingiausios Lietuvos savivaldybės transportą pakeisti į elektromobilius ir autobusus, nes atstumai ten retai kada viršija 60 km.
Prieš įvesdama atvykimo mokestį į Palangą, savivaldybė galėtų sutikti integruoti savo autobusus į bendrą regioninę viešojo transporto sistemą. Ji yra juk bene vienintelė besipriešinanti integracijai. Palangos sąmoningai suformuoto masinio vartojimo įvaizdyje ekologija neatrodo rimtas pretekstas pinigams rinkti. Palanga net formaliai žiūrint neturi regioninio parko ar draustinio statuso, pridengti savo išskirtinumą.
Ekologinis mokestis – šildymui kompensuoti?
Visgi automobilizmo mažinimas yra pažangu ir savivaldybėms turi būti palikta teisė reguliuoti transporto srautus. Tik gaila, jog pažanga kyla ne pačių gyventojų pavyzdžiu, o primetama tik svetimiems. Patys Palangos ar Neringos gyventojai neturi jokių suvaržymų naudotis savais automobiliais. Tai taikytina tik atvykėliams.
Galiausiai ir pats Neringos ekologinis mokestis per savo 11 metų rinkliavos istoriją nebuvo naudojamas ekologinėms iniciatyvoms ar Nacionaliniam parkui remti. Įkritęs į bendrą biudžeto katilą, jis ir šiandien naudojamas tiek 50% šildymo ar vandens lengvatai, kurią gauna kiekvienas gyventojas, tiek užpilti dyzeliną Neringos mero VW Passat’ui su suklastotais emisijos rodikliais.
Vizija kurortams – pirmosios žalios savivaldybės Rytų Europoje
Neringa ir Palanga turi visokeriopus šansus tapti pirmosiomis Rytų Europos žaliosiomis savivaldybėmis. Neturėdamos pramonės ir kaminų savo urbanistiniame landšafte, jos gali realiai sumažinti taršą iki nulio tiek buityje, tiek transporte. Visa elektra ir šiluma gali lengvai būti pagaminama iš atsinaujinančių resursų. Jei tai gali padaryti maža Danijos Samsø sala, galime ir mes.
Simonas Gentvilas yra Liberalų sąjūdžio kandidatas į Aplinkos ministrus.