„Klaipėdiečio žodis darbu sugrįžta“ – šis itin prasmingas uostamiesčio liberalų šūkis bene geriausiai tinka Artūrui Šulcui kaip žmogui ir politikui apibūdinti. To neneigia ir pats Artūras. „Išties esu žodžio žmogus: pažadėjau – ištesėjau, pasakiau – padariau. Svarbiausia – visur ir visada sakyti tiesą, daryti tai, kuo pats tiki. Tai būtina sąlyga, kad tavo žodžiai, užuot išgaravę kaip dūmas, duotų apčiuopiamų vaisių,“ – samprotauja liberalas.
Šiandien Artūras visiems pažįstamas kaip Klaipėdos mero pavaduotojas, atsakingas už visą miesto ūkį.
Vis dėlto daugelis klaipėdiečių dar ir dabar įvardija jį kaip žurnalistą. Visi puikiai atmena jo drąsias ir taiklias publikacijas bei apžvalgas dienraštyje „Vakarų ekspresas“, o vėliau ir „Klaipėdoje“, televizijoje „Balticum“ vestas tiesiogines laidas „Kasdieniai rūpesčiai“ ir „Rezonansas“. Artūrą drąsiai galima įvardyti kaip vieną iš tiriamosios žurnalistikos pradininkų Klaipėdoje.
Kokios temos Jus, kaip žurnalistą, labiausiai domino?
Be jokių abejonių, Klaipėdos „prichvatizavimo“ istorijos. Po publikaciją šiomis temomis buvo iškelta apie 20 baudžiamųjų bylų. O kur dar straipsnių ciklas „Korupcija butų ūkyje – mitas ar realybė“. Ir dabar, jau kaip vicemeras, neapleidžiu šios temos – nuolat stipriname daugiabučius eksploatuojančių įmonių kontrolę.
2000-aisiais pasukote į aktyvią politinę veiklą. Kurios Jūsų iniciatyvos ir nuveikti darbai, Jūsų manymu, labiausiai verti dėmesio?
Esama nemažai mano sumanymų, kuriuos pavyko įgyvendinti nuo pradžios iki galo. Tai – krepšinio aikštelės, pavadintos Europos čempionų klaipėdiečių vardais, Klaipėdos miesto vėliavos prie visų mokyklų, miesto herbai ant vandentiekio šulinių ir t. t. Smulkmenos, bet mano širdžiai mielos. O kur dar Jūros šventė, išauginta iki didžiausio kasmetinio renginio Lietuvoje. Paskutinis „kūdikis“ – savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius. Visko ir pats neprisimenu.
Rugsėjį pradėta Klaipėdos viešojo transporto maršrutų pertvarka sulaukė prieštaringo miestiečių vertinimo. Ką apie permainas manote Jūs?
Tai vienareikšmiškai sėkmingas projektas, nors gludintinų kampų dar liko. Geriausias to liudininkas – piniginė. Pavyzdžiui, po pertvarkos miesto pakraščio moksleiviui mėnesinis elektroninis bilietas kainuoja mažiau nei 20 litų. O anksčiau už vieną pavažiavimą „maršrutke“ reikėjo suploti 2,5 lito. Be to, ši reforma mums leidžia rengti sprendimą dėl visų viešojo transporto bilietų kaštų sumažinimo 6-10 proc. Planuojama, kad jis įsigalios nuo sausio 1-osios. Taip pat bus gerinama paslaugos kokybė. Paskutinė mano idėja – reguliariai kursuojantis „naktinis“ autobusas nuo Universitetinės ligoninės iki „Bigo“. Esu įsitikinęs, kad ir šis sumanymas bus greit įgyvendintas.
Didelės permainos planuojamos ir buitinių atliekų tvarkymo srityje. Ką tai duos klaipėdiečiams?
Smagu pranešti, kad šiais laikais, kai viskas tik brangsta, rinkliava už atliekas, arba, kaip žmonės sako, šiukšles, nuo sausio 1-osios mažės 15 proc.
Džiaugiuosi kaip vaikas, matydamas išsipildančią dar vieną savo svajonę – Klaipėdoje pradėta diegti požeminių atliekų tvarkymo konteinerių sistema. Jau įrengti eksperimentiniai aštuoni skirtingų gamintojų tokie konteineriai. Netrukus bus įrengti dar du. Kitų metų pabaigoje, tikiuosi, jų bus 600. Gyventojams dėl to brangiau mokėti nereikės. Atvirkščiai – kaina mažės. Apie tai, kad požeminiai konteineriai atrodo gražiau, iš jų nebyra šiukšlės, juose nesirausiama, iš jų nedvokia, aš jau nebekalbu.
Esama ir daugiau sumanymų. Tam, kad jie virstų kūnu, būtina nuosekliai ir kryptingai dirbti. Tikiu, jog mūsų visų pastangomis Klaipėda taps miestu, kuriame gera ir jauku gyventi, į kurį visada malonu sugrįžti ir dar svečių pasikviesti.