Seimas po pateikimo pritarė liberalo Remigijaus Šimašiaus siūlytoms Pilietybės įstatymo pataisoms, kurios talentams atvers daugiau galimybių lengviau ir paprasčiau suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka.
R. Šimašiaus manymu, kelerius metus užtrukęs Lietuvos pilietybės suteikimas čiuožėjai I. Tobias parodė, kad reikia tobulinti mūsų šalies pilietybės suteikimo tvarką ne tik sporto, bet ir kitų sričių talentams bei profesionalams, tarp kurių – ir lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatai.
„Ilgą laiką buvome pernelyg išsigandę, kad tik kas nors negautų Lietuvos pilietybės. Tačiau pilietybė išimties tvarka turėtų būti suteikiama atsižvelgiant į Lietuvos interesus, o ne į J. Borisovo dvasios šešėlius. Plojimai už tai, kad pagaliau priimtas sprendimas dėl I. Tobias – čiuožėjai turės progą garsinti mūsų šalies vardą olimpiadoje. Bet to reikėjo laukti keletą metų. Priėmus siūlomas Pilietybės įstatymo pataisas, neliks dirbtinių kliūčių, talentus įsileisime paprasčiau ir dėl to Lietuva tik laimės", – sakė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys R. Šimašius.
Liberalo R. Šimašiaus parengtos Pilietybės įstatymo pataisos panaikina dabar esamus dirbtinius apribojimus, kuriais remiantis pilietybė suteikiama tik už konkrečius ypatingus nuopelnus Lietuvai, t.y. už valstybingumo stiprinimą, Lietuvos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimą.
Pilietybės įstatymo pataisos numato, kad LR Prezidentas pilietybę išimties tvarka galėtų suteikti kitų valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės, kurie garsina Lietuvos vardą, turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei. Ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma asmens mokslinė, meninė, sportinė ar kita veikla, kuria garsinamas Lietuvos vardas ir taip didinamas Lietuvos autoritetas tarptautinėje bendruomenėje. Kitais ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma Lietuvos valstybingumo stiprinimas arba reikšmingas indėlis į Lietuvos visuomenės ekonominį ir kultūrinį gyvenimą.
Laikoma, kad asmuo integravosi į Lietuvos visuomenę, jeigu jis nuolat gyvena Lietuvoje ir sugeba bendrauti lietuvių kalba, o jeigu nuolat negyvena mūsų šalyje – turi pagrindines lietuvių kalbos žinias ir yra kitų akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, kad asmuo yra integravęsis Lietuvos visuomenėje. Pakankamais integracijos įrodymais laikomi ir tokie atvejai, kai užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės dėl savo politinės, visuomeninės, mokslinės, meninės, sportinės ar kitos veiklos yra glaudžiai susijęs su Lietuva.
Seimas po pateikimo pritarė liberalo Remigijaus Šimašiaus siūlytoms Pilietybės įstatymo pataisoms, kurios talentams atvers daugiau galimybių lengviau ir paprasčiau suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka.
R. Šimašiaus manymu, kelerius metus užtrukęs Lietuvos pilietybės suteikimas čiuožėjai I. Tobias parodė, kad reikia tobulinti mūsų šalies pilietybės suteikimo tvarką ne tik sporto, bet ir kitų sričių talentams bei profesionalams, tarp kurių – ir lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatai.
„Ilgą laiką buvome pernelyg išsigandę, kad tik kas nors negautų Lietuvos pilietybės. Tačiau pilietybė išimties tvarka turėtų būti suteikiama atsižvelgiant į Lietuvos interesus, o ne į J. Borisovo dvasios šešėlius. Plojimai už tai, kad pagaliau priimtas sprendimas dėl I. Tobias – čiuožėjai turės progą garsinti mūsų šalies vardą olimpiadoje. Bet to reikėjo laukti keletą metų. Priėmus siūlomas Pilietybės įstatymo pataisas, neliks dirbtinių kliūčių, talentus įsileisime paprasčiau ir dėl to Lietuva tik laimės", – sakė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys R. Šimašius.
Liberalo R. Šimašiaus parengtos Pilietybės įstatymo pataisos panaikina dabar esamus dirbtinius apribojimus, kuriais remiantis pilietybė suteikiama tik už konkrečius ypatingus nuopelnus Lietuvai, t.y. už valstybingumo stiprinimą, Lietuvos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimą.
Pilietybės įstatymo pataisos numato, kad LR Prezidentas pilietybę išimties tvarka galėtų suteikti kitų valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės, kurie garsina Lietuvos vardą, turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei. Ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma asmens mokslinė, meninė, sportinė ar kita veikla, kuria garsinamas Lietuvos vardas ir taip didinamas Lietuvos autoritetas tarptautinėje bendruomenėje. Kitais ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma Lietuvos valstybingumo stiprinimas arba reikšmingas indėlis į Lietuvos visuomenės ekonominį ir kultūrinį gyvenimą.
Laikoma, kad asmuo integravosi į Lietuvos visuomenę, jeigu jis nuolat gyvena Lietuvoje ir sugeba bendrauti lietuvių kalba, o jeigu nuolat negyvena mūsų šalyje – turi pagrindines lietuvių kalbos žinias ir yra kitų akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, kad asmuo yra integravęsis Lietuvos visuomenėje. Pakankamais integracijos įrodymais laikomi ir tokie atvejai, kai užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės dėl savo politinės, visuomeninės, mokslinės, meninės, sportinės ar kitos veiklos yra glaudžiai susijęs su Lietuva.