Kol tebeieškoma atsakymų į klausimus, susijusius su įdomiai susiklosčiusių savivaldybių tarybų rinkimų rezultatais, Klaipėdoje turime kuo pasidžiaugti – buvę Sąjūdžio aktyvistai Zita Šličytė, Eugenijus Gentvilas, Vytautas Čepas, Vytautas Lupeika, Ramunė Staševičiūtė ir Algirdas Grublys klaipėdiečių valia išrinkti į miesto tarybą. Kad ir kaip norėtų dabartiniai miesto valdininkai snūduriuoti, vargu ar jiems tai pavyks. Mat turiu vilties, jog buvę sąjūdiečiai atsimins prasmingas ir taurias Atgimimo bei Sąjūdžio idėjas.
Pamenate, kaip troškome laisvos ir nepriklausomos Lietuvos? Šiandien mūsų Tėvynė tokia ir yra. Tuomet prieš 20 metų vylėmės, jog laisvoje Tėvynėje bus daugiau teisingumo. Laukėme desovietizacijos įstatymo. Manėme, jog pilietiškumas, lojalumas savo valstybei mus suvienys, tačiau šiandien daugelis tegali sarkastiškai šyptelėti. Pažintys, pinigai tapo gyvenimo varikliu. Sąjūdžio idėjos dažnai vadinamos triukšmadarių korta. Ne kartą girdėjau sakant, jog Sąjūdžio idėjos dabar yra… nekonvertuojama valiuta. Tai turbūt reikėtų suprasti kaip nieką. Taip jau atsitiko, kad, prieš 20 metų Sąjūdžiui laimėjus rinkimus, tuos romantiškus žmones palengva išstūmė pragmatikai. Viskas buvo daroma Lietuvos vardu.
Gal todėl dabar yra taip nelengva atmazgyti suraišiotus galus? Gal todėl šiandien tebekalbame apie korupciją. Paprasti piliečiai sako, jog jie nuo Nepriklausomybės paskelbimo tebelaukia teisingesnės Lietuvos, o sykiu ir padoresnių, sąžiningesnių politikų. Štai kodėl norėčiau tikėti, jog buvę sąjūdiečiai miesto taryboje – ilgai lauktas ir tvirtas žingsnis gerų permainų link.
Tais Atgimimo ir Sąjūdžio metais man yra tekę imti interviu ir iš V.Čepo, ir E.Gentvilo, ir iš V.Plečkaičio, ir iš Z.Šličytės. Vieni tuo laiku buvo SSSR, kiti kandidatavo į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą. Jie buvo labai žemiški, kol buvo tik kandidatai. Na, sakykite, kas gali pamiršti A.Grublį, buvusį Sąjūdžio 1-osios tarybos pirmininką, dabar atėjusį į miesto tarybą su Lietuvos liberalų sąjūdžiu? Tada buvo atviras ir dalykiškas. Pamenu su šypsenėle mąsliame veide R.Staševičiūtę, teisybės ieškotoją V.Lupeiką. Jo skrupulingumas, aiškinantis padėtį, visada glumindavo. Jam tiesiog nebūdavo antraeilių klausimų. Z.Šličytę visada pamenu su valiūkiška šypsena ir dideliu portfeliu rankoje.
<<< Plačiau >>>