Miesto valdžia prabilo apie galimybę spręsti automobilių stovėjimo vietų trūkumo bei gatvių apšvietimo problemas atiduodant jas į privatininkų rankas.
Pasak Klaipėdos miesto tarybos nario Rolando Bražinsko, ieškoti daugiau vietų statyti automobiliams būtų galima pasinaudojant privataus ir viešojo sektorių partnerystės modeliu.
Miestui beveik nekainuotų
Pasiūlymo esmė tokia – miestas skirtų keletą patogių sklypų automobilių stovėjimo aikštelėms ir skelbtų konkursus. Juos laimėję privatininkai iš savo lėšų aikšteles įrengtų ir teiktų mokamą paslaugą. Visa Vakarų Europa einanti tokiu keliu.
Miegamuosiuose rajonuose, kur automobilių stovėjimas nemokamas, anot R. Bražinsko, būtų galima skirti didesnius sklypus, kad verslininkai galėtų užsiimti ir kita komercine veikla, pavyzdžiui, įkurti servisą, automobilių plovyklą, degalinę ar kt. Taip jie kompensuotų galimus nuostolius. `
Savivaldybei tai nekainuotų, visos išlaidos – keliasdešimt tūkstančių litų, kurių reikėtų parengti galimybių studijai tam, kad būtų identifikuotos tinkamiausios aikštelių vietos.
Alternatyva, anot R. Bražinsko, būtų leisti gyventojams patiems iš savo lėšų žaliųjų ar kitų plotų sąskaita įsirengti daugiau automobilių stovėjimo vietų šalia namų. Galimos papildomos vietos automobiliams bus numatytos šiuo metu rengiamuose miesto kvartalų detaliuosiuose planuose. Kai kurių kvartalų planai jau yra parengti.
"Tačiau šis kelias ilgesnis ir problemos nesprendžia iš esmės", – sakė R. Bražinskas.
Anot Klaipėdos miesto tarybos Strateginės plėtros komitete dalyvavusių Klaipėdos universiteto mokslininkų, tokiose aikštelėse būtų galima įrengti ir kolonėles įkrauti elektromobiliams, taip pat – saugoti dviračius.
Modernizuotų apšvietimo tinklą
Nauja įstatymų bazė, anot R. Bražinsko, leistų efektyviai pritaikyti minėtą modelį ir teikiant gatvių apšvietimo paslaugą bei modernizuojant apšvietimo tinklus ir jų valdymą.
Pasak R. Bražinsko, iš miesto biudžeto vien už gatvių apšvietimo tinklų priežiūrą bei remontą kasmet sumokama 2,6 mln. litų. Be to, kiekvienu sunkmečiu priimamas sprendimas taupyti gatvių apšvietimo sąskaita. Dėl to prastėja kriminogeninė situacija, mažėja eismo saugumas.
Savivaldybė galėtų perduoti koncesininkui visą gatvių apšvietimo ūkį, o pati pagal sutartį įsipareigotų kasmet mokėti tam tikrą fiksuotą sumą už paslaugą. Verslininkai iš savo lėšų investuotų į apšvietimo tinklų modernizavimą, kad kuo daugiau sutaupytų ir uždirbtų.
Pasak R. Bražinsko, miestai, kuriuose buvo įdiegtas privataus ir viešojo sektorių partnerystės modelis gatvių apšvietimo srityje, sulaukė proveržio – į infrastruktūrą buvo investuotos didžiulės pinigų sumos.
"Niekas nebegali prigesinti apšvietimo – gyventojai patenkinti. O politikai žino, kiek jiems kainuos miesto apšvietimas daug metų į priekį. Tai – būdas iš esmės pagerinti gatvių apšvietimą. Reikia tik diskusijos ir politinės valios", – sakė R. Bražinskas.
Strateginės plėtros komitete, išklausiusiame šią informaciją, daugiau palankumo parodyta su gatvių apšvietimu susijusiam klausimui. Automobilių stovėjimo aikštelių tikslingumu miegamuosiuose rajonuose šiek tiek suabejota – gyventojai esą vis tiek norės statyti kuo arčiau namų, o ne toliau esančiuose, juolab mokamose, aikštelėse.