Savivaldybėse iš tiesų yra daug problemų, kurias būtina spręsti ir tai daryti žada gausybė rinkiminių šūkių. Kai kurioms problemoms yra aiškūs gydymo receptai, tačiau akivaizdu, kad kartais atitinkami interesai ar tiesiog nenoras stabdo jų pritaikymą.
Viena didžiausių Lietuvą vis dar kankinančių problemų yra korupcija. Nors nėra savivaldybių korupcijos žemėlapio, tačiau akivaizdu, kad savivaldybės su šia problema tvarkosi skirtingai – teritorijų planavimo ir statybos leidimų, viešųjų pirkimų ir kitose srityse. 2008 m. tyrimų duomenimis, per pastaruosius 5 metus davę kyšį prisipažino 44 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų. Kad korupcijos liga įsigalėjusi būtent savivaldybėse, iliustruoja ir įmonių vadovų apklausos metu gauti rezultatai – savivaldybėms jie skyrė pirmą vietą paklausus, kokioms institucijoms teko duoti kyšių daugiausiai.
Siekiant, kad visada būtų aišku kas už ką atsakingas, kad nebūtų slapstomasi už kolektyvinių sprendimų ar pareigų savo iniciatyva pasiekiau, kad būtų sugriežtinta valstybės tarnautojų atsakomybė už tyčia padarytus pažeidimus, leidžiant iš jų išieškoti visą padarytos žalos sumą. Taip pat įtvirtinta, kad visa informacija apie tarnautojų pažeidimus bei jiems paskirtas nuobaudas būtų viešinama internete.
Korupcija tiesiogiai susijusi ir su kitomis dviem temomis: viešaisiais pirkimais ir skaidrumo trūkumu, kur problemų taip pat netrūksta.
Liberalų sąjūdis Vyriausybėje ir Seime nuosekliai pasisakė už tai, kad pirkimai vyktų pagal konkursus ir savivaldybės negalėtų be konkursų dalinti užsakymų savo valdomoms įmonėms. Daugeliui savivaldybių toks siūlymas nepatiko. Seime jam taip pat galiausiai nepritarta. Daugiausiai dėl savivaldybių spaudimo. O kaip reikalai vyksta konkrečioje savivaldybėje? Jei atliekami pirkimai, ar jų sąlygos tikrai skaidrios? Turbūt nereikia daug spėlioti kodėl taip yra.
Aš pats tik tapęs ministru pradėjau viešinti viešuosius pirkimus. Iš karto paskelbiau visus duomenis kas ir už kiek pirkta, kas planuojama pirkti. Vėliau pasiekiau, kad tai taptų privaloma visoms Vyriausybės įstaigoms.
Deja, Seimas šios pareigos savivaldybėms dar neįteisino. O ar skelbiama ši informacija konkrečioje savivaldybėje?. Juk niekas nedraudžia… Peržvelgus savivaldybių tinklapius matyti, kad maždaug trečdalis iš jų tai daryti vis dar vengia. Jos informacijos apie planuojamus ar įvykdytus viešuosius pirkimus savo tinklapiuose arba nepateikia, arba pateikia ją nepakankamai išsamiai, pvz. nepateikdamos pirkimų verčių, suvestinių, planų ir pan.
Skaidrumas – būtina sąlyga, kad valdžia tarnautų žmonėms. Be jau minėto viešųjų pirkimų viešinimo taip pat ėmiausi ir kitų iniciatyvų:
Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo paviešinimas (jau įteisintas kaip privalomas Vyriausybės įstaigų lygiu). O ar daroma tai konkrečioje savivaldybėje? Ar žino piliečiai, ką iš tikrųjų veikia konkretus savivaldybės tarnautojas, kokie reikalavimai jam yra keliami, kai rinkėjui kyla abejonė ar jis tikrai nėra aptarnaujamas, kai valdininkas atrodo nekompetentingas? Ir vėl, deja. Tokios informacijos visiškai neskelbia trečdalis savivaldybių, dar tiek pat jų skelbia tik padalinių atliekamas funkcijas ir tik 16 savivaldybių tarnautojų funkcijas pateikia viešai (tiesa, kelios iš jų taip pat ne visais atvejais išsamiai – kartais tik vienu dviem sakiniais).
Kitas svarbus žingsnis – valdžios sprendimų (teisės aktų) projektų viešinimas. Jis prieš du metus buvo pasirinktinis, o dabar privalomas ir patogiai prieinamas visiems. O kaip savivaldybės lygmeniu? Peržvelgus teisės aktų projektų informacinę sistemą Seimo tinklapyje matyti, kad beveik pusė savivaldybių savo priimamų sprendimų arba neskelbia, arba vis dar skelbia tik dalį jų savo nuožiūra.
Tai tik keletas sričių, kuriose dar turime gerokai pasistūmėti į priekį. Tačiau to imtis gali tik žmonės, kurie vadovaujasi viešumo, skaidrumo ir atsakomybės vertybėmis. Tikiuosi, kad būtent šiais kriterijais remsis žmonės rinkdami savo miesto valdžią – tiesią, atsakingą ir profesionalią. Kviečiu klaipėdiečius balsuoti už dešiniąją sveiko proto komandą!