„Stulpas navigacijai netrukdo. Ieškosime pigiausio varianto, kaip jį iškelti. Kai kurie skaičiavimai yra atlikti. Iškelti betoninį įrenginį ir susmulkinti mums kainuos nepigiai“, – aiškino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas.
Nugriautą stulpą teks kelti valstybės lėšomis ir nebebus galima reikšti jokių pretenzijų buvusiems jo savininkams, nes valstybė uoste esantį įrenginį nacionalizavo. Ginčai teismuose dėl kompensavimo už šį stulpą dar nebaigti.
E.Gentvilas yra teigęs, kad įrenginio savininkę Aureliją Trečekauskienę atstovavęs Saulius Trečekauskas jam tvirtinęs, jog direkcijai tą įrenginį sutiktų parduoti
už 588 888 litus. 2002 metais įrenginys buvo įsigytas už 100 litų.
Aišku, kad Uosto direkcija tokios sumos kaip kompensacijos nemokės. Tikriausiai bus kompensuota jo įsigijimo kaina – 100 litų.
Nugriautas ir uosto dugne gulintis įrenginys pavojus saugiai navigacijai nebekelia. Įrenginys būtų trukdęs priimti Klaipėdoje didelius okeaninius konteinerinius laivus ir dujovežius.
„Mes turėjome tą stulpą nugriauti kaip galima greičiau, nes metų pabaigoje, tiksliau gruodžio 13 dieną, būtų suėjęs senaties terminas. Ačiū teismams, kad operatyviai sprendė klausimus, nesivėlė į bandomus primesti ginčus dėl ankstesnių turtų išpirkimų Klaipėdos uoste“, – akcentavo E.Gentvilas.
Iškelti įrenginį gali kainuoti panašiai tiek pat, kaip ištraukti iš vandens nuskendusį nedidelį laivą. Betoninis deviacijos įrenginys sveria keliasdešimt tonų. Jam iškelti reikės narų, krano, baržos įrenginiui atplukdyti į krantą. Klaipėdos uoste yra kompanijų, kurios betono luitus sudrasko, atskiria armatūrą, o susmulkintą masę parduoda kaip medžiagą keliams tiesti ar statyboms.
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/pretenziju-del-betoninio-stulpo-klaipedos-uoste-nebegales-reik-ti-422367#ixzz1sqG2M2Hl
„Stulpas navigacijai netrukdo. Ieškosime pigiausio varianto, kaip jį iškelti. Kai kurie skaičiavimai yra atlikti. Iškelti betoninį įrenginį ir susmulkinti mums kainuos nepigiai“, – aiškino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas.
Nugriautą stulpą teks kelti valstybės lėšomis ir nebebus galima reikšti jokių pretenzijų buvusiems jo savininkams, nes valstybė uoste esantį įrenginį nacionalizavo. Ginčai teismuose dėl kompensavimo už šį stulpą dar nebaigti.
E.Gentvilas yra teigęs, kad įrenginio savininkę Aureliją Trečekauskienę atstovavęs Saulius Trečekauskas jam tvirtinęs, jog direkcijai tą įrenginį sutiktų parduoti už 588 888 litus. 2002 metais įrenginys buvo įsigytas už 100 litų.
Aišku, kad Uosto direkcija tokios sumos kaip kompensacijos nemokės. Tikriausiai bus kompensuota jo įsigijimo kaina – 100 litų.
Nugriautas ir uosto dugne gulintis įrenginys pavojus saugiai navigacijai nebekelia. Įrenginys būtų trukdęs priimti Klaipėdoje didelius okeaninius konteinerinius laivus ir dujovežius.
„Mes turėjome tą stulpą nugriauti kaip galima greičiau, nes metų pabaigoje, tiksliau gruodžio 13 dieną, būtų suėjęs senaties terminas. Ačiū teismams, kad operatyviai sprendė klausimus, nesivėlė į bandomus primesti ginčus dėl ankstesnių turtų išpirkimų Klaipėdos uoste“, – akcentavo E.Gentvilas.
Iškelti įrenginį gali kainuoti panašiai tiek pat, kaip ištraukti iš vandens nuskendusį nedidelį laivą. Betoninis deviacijos įrenginys sveria keliasdešimt tonų. Jam iškelti reikės narų, krano, baržos įrenginiui atplukdyti į krantą. Klaipėdos uoste yra kompanijų, kurios betono luitus sudrasko, atskiria armatūrą, o susmulkintą masę parduoda kaip medžiagą keliams tiesti ar statyboms.
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/pretenziju-del-betoninio-stulpo-klaipedos-uoste-nebegales-reik-ti-422367#ixzz1sqG2M2Hl