Oficialiai vakar prasidėjusi rinkimų į Europos Parlamentą (EP) kampanija šalies partijų vis dar neišjudino – daugelis jų pasitvirtinusios tik preliminarius kandidatų sąrašus. Juose – vos viena kita klaipėdietiška pavardė. Miesto politikai savo galimybes patekti į EP vertino skeptiškai, todėl kai kurie jų net nesutiko būti tarp kandidatų.
Pasitvirtino pirmieji
Pirmoji ir kol kas vienintelė partija, kuri paskelbė galutinį savo kandidatų, dalyvausiančių rinkimuose į EP, sąrašą yra Liberalų sąjūdis.
Sąraše – 22 kandidatai, iš kurių – net 6 klaipėdiečiai. Tarp jų aukščiausią – 4-ąją vietą sąraše užima Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, Seimo narys Eugenijus Gentvilas yra penktas, buvusi klaipėdiečių europarlamentarų padėjėja Jurgita Choromanskytė – šešta, uostamiesčio vicemeras Artūras Šulcas – 11, Klaipėdos mero patarėjas Simonas Gentvilas – 14, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė – 16.
"Matyt, nė viena kita partija nepasiūlys tokio kandidatų sąrašo, kuriame būtų tiek daug žmonių iš Klaipėdos regiono", – spėjo Liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyriaus pirmininkas S.Gentvilas.
Jis pabrėžė, jog realus ir ambicingas partijos tikslas yra iškovoti du mandatus kitos kadencijos EP. "Kai rinkimai vyko 2004 metais, tiek mandatų buvome laimėję. Todėl tokio rezultato tikimės ir dabar, nes įvertinome tai, kad Lietuvai priklauso jau nebe 13, o 11 vietų EP", – teigė S.Gentvilas.
Per pastaruosius rinkimus į EP Liberalų sąjūdis Klaipėdoje pagal rinkėjų simpatijas buvo tik šeštas. Tačiau dabar tikimasi, jog padėtis gerokai pasikeis, nes esą jau ir per Seimo rinkimus ši partija Klaipėdoje buvo lyderė.
Telksis savivaldai
Kol kas nė viena kita partija neturi galutinio kandidatų į EP sąrašo. Arčiausiai jo yra socialdemokratai.
Šios partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Lilija Petraitienė teigė, jog sąrašas turėtų būti patvirtintas vėliausiai po dviejų mėnesių.
Partijų skyriai šiuo metu yra pasiūlę kandidatus patekti į sąrašą, juos įvertins partijos rinkimų štabas, o tada visas sąrašas bus atiduotas skyriams reitinguoti.
Tame sąraše, anot L.Petraitienės, turėtų būti mažiausiai dvi klaipėdiečių pavardės – Seimo narės Irenos Šiaulienės ir Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekano Antano Bučinsko.
Partijos nariai būti kandidate pasiūlė ir pačią L.Petraitienę, tačiau ji atsisakė pretenduoti patekti į EP.
"Esu dėkinga už partijos bičiulių išreikštą pasitikėjimą, tačiau, manau, kad turiu likti Klaipėdoje ir telkti žmones savivaldos rinkimams", – atsisakymo priežastį įvardijo L.Petraitienė.
Bus vienas arba du
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija taip pat dar nėra patvirtinusi kandidatų į EP sąrašo.
"Tačiau jame tikrai bus klaipėdiečių pavardžių. Gal viena, o gal ir dvi", – teigė partijos Klaipėdos skyrių sueigos seniūnas Arūnas Barbšys. Tarp tų klaipėdiečių, kurie gali kandidatuoti į EP, minimi Seimo nariai Agnė Bilotaitė ir Naglis Puteikis.
"Kandidatų kėlimo procesas vis dar vyksta, todėl kalbėti apie tai, kas kandidatuos į EP, o kas ne, – dar tikrai anksti", – tvirtino A.Barbšys.
Tokios pat pozicijos laikėsi ir Liberalų ir centro sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Saulius Budinas.
"Rinkimai vyks tik kitų metų gegužę, todėl skubėti tikrai nėra reikalo. Mūsų partija taip pat dar tik diskutuoja dėl kandidatų sąrašo. Be abejo, jame bus klaipėdiečių, tik neaišku, vienas ar du. Kol neaišku, tol neįvardysiu ir pavardžių", – teigė S.Budinas.
Skaitykite daugiau: http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/sss-430386#ixzz2lpKy5g00
Dalyvauja, nes reikia
Darbo partija kol kas yra pasitvirtinusi tik preliminarų kandidatų į EP sąrašą, kuriame yra vienas uostamiesčio atstovas. Tai – partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Seimo narys Raimundas Paliukas.
Kol kandidatų sąrašas ne galutinis, dar neaišku, kokią poziciją klaipėdietis jame užims.
"Mums, miesto tarybos nariams, taip pat buvo siūlyta būti kandidatų sąraše, tačiau atsisakėme, neturime tokių pretenzijų dirbti EP, nes labiau rūpi žemiški uostamiesčio reikalai", – tikino
Darbo partijos Klaipėdos skyriaus pirmininko pavaduotoja Ilma Šiaškienė.
Tvarkos ir teisingumo partijos kandidatų į EP sąraše taip pat bus tik viena klaipėdiečio pavardė – miesto tarybos nario Artūro Razbadausko.
Jį į sąrašą delegavo Klaipėdos apskrities koordinacinė taryba. Partijos skyriuose į sąrašą patekę kandidatai dar bus reitinguojami ir tada paaiškės, kokią vietą jame jie užims.
A.Razbadauskas realiai vertino savo galimybes patekti į EP.
"Partijos rinkimuose į EP laimi vieną, du arba tris mandatus. Taigi, būtų naivu tikėtis, kad man būtų patikėta tapti europarlamentaru. O rinkimuose dalyvauju, nes politikai turi juose dalyvauti, turi rodytis viešumoje", – savo įsitikinimus reiškė A.Razbadauskas.
Lankys butus
Vakar oficialiai prasidėjus EP rinkimų kampanijai, bus pradedami registruoti politinės kampanijos dalyviai. Jų registracija bus baigta kitų metų kovą.
Šiuose rinkimuose yra kelios naujovės. Viena jų ta, jog rinkimuose galės dalyvauti ne tik partijos, bet ir į rinkimų komitetą susibūrę visuomenininkai ar mažesnės partijos. Sąlyga viena – tiek partijų, tiek komitetų sąrašuose turi būti ne mažiau nei penkios pavardės.
Dar viena naujovė – ir rinkimų komitetai, ir partijos privalės surinkti mažiausiai po 10 tūkst. kandidatų sąrašą palaikančių gyventojų parašų. Tik tada tokios partijos ar komitetai bus registruojami politinės kampanijos dalyviais ir galės dalyvauti rinkimuose į EP.
"Tokia naujove norima išlaikyti lygiateisiškumo principą. Anksčiau teko girdėti priekaištų, jog nepriklausomi kandidatai, kuriems reikia surinkti tam tikrą skaičių gyventojų parašų, kad galėtų dalyvauti rinkimuose, įgauna pranašumą prieš politikus, nes jiems nereikia eiti per butus. Dabar reikės eiti visiems", – teigė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Jis informavo, jog parašus dėl dalyvavimo rinkimuose į EP renkantys politikai ar jų atstovai iš gyventojų turi prašyti pateikti tik asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numerį, o ne asmens kodą.
Rinkimai į EP vyks gegužės 25 dieną. Lietuvos piliečiai rinks 11 europarlamentarų, prieš penkerius metus jų rinkta 12, o 2004-aisiais – 13.
Dar viena naujovė – ir rinkimų komitetai, ir partijos privalės surinkti mažiausiai po 10 tūkst. kandidatų sąrašą palaikančių gyventojų parašų.
Skaitykite daugiau: http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/sss-430386#ixzz2lpL5Nq8O
Komentaras
Laima Andrikienė
Dvi kadencijas EP dirbanti Lietuvos politikė
EP – vienintelė ES institucija, kurioje dirba tiesiogiai ES valstybių piliečių išrinkti atstovai. Atstovų skaičius priklauso nuo šalies gyventojų skaičiaus: pavyzdžiui, Vokietija turi 99, Didžioji Britanija – 73, Lietuva – 12. Nuo 2014 metų pagal naujas taisykles Lietuva turės tik 11 atstovų, o, pavyzdžiui, Vokietija – 96. Mes turime suprasti, kad sprendimai, priimami EP ar ES Taryboje, – visi be išimties – vienaip ar kitaip turi pasekmių Lietuvai. Išmokos ūkininkams, subsidijos žvejams, žuvų kvotos, ES struktūrinių fondų parama mokyklų ir universitetų, kolegijų ir ligoninių, bažnyčių ir viešbučių renovacijai, kelių tvarkymui, aukštosioms technologijoms – ES biudžeto lėšas šioms sritims skirsto ir tvirtina EP. Todėl jame dirbantys žmonės turi išmanyti ekonomikos, žemės ūkio, finansų, švietimo, užsienio politikos dalykus. Lietuvos atstovai EP – mūsų, Lietuvos balsas. Jei Lietuvos negins jie, kitų valstybių atstovai tikrai neskubės mums į pagalbą. Šioje kadencijoje pavyzdžių, kai Lietuvoje išrinkti europarlamentarai EP tribūną naudojo savo valstybės kritikai ar sąskaitų suvedinėjimui, netrūko. Taip neturėtų būti, kaip akivaizdu ir tai, kad kuo mažiau valstybė turi atstovų, tuo aktyvesni, darbštesni, atkaklesni, labiau patyrę politikai jie turi būti. EP – ne prestižinė mokykla, kurioje už studijas mokama labai didelė valstybės stipendija. Neatsitiktinai jaunesnių nei 30 metų visame dideliame 766 europarlamentarų būryje tėra tik 9, jaunesnių nei 35 metų – vos 30. Piliečiai ES valstybėse senbuvėse jaunimo į EP nerenka, nors galėtų sau tai leisti: juk jei iš 99 ar 73 atstovų keli bus trisdešimtmečiai, tai puiku. Tačiau turint tik apie dešimt atstovų, kaip Lietuva, Latvija ar panašaus dydžio valstybė, reikia rinktis patyrusius. Mokytis reikia Lietuvoje, namuose, o į EP dirbti turi vykti tie, kurie turi profesinio ir gyvenimiško, darbo Seime ar savivaldoje patyrimo, moka bent kelias užsienio kalbas. Kuo daugiau kalbų – tuo geriau, o anglų kalba apskritai yra privaloma. Kai EP komitetų ar delegacijų posėdžiuose nebūna vertimo (o taip nutinka neretai), kalbama tik anglų kalba. Be puikaus anglų kalbos mokėjimo apskritai nereikėtų pretenduoti į EP, o piliečių atsakomybė – tokių nerinkti.
Rinkimai į EP Lietuvoje
2004 m.
Partijos ir kandidatų skaičius
Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga – 26
Lietuvos socialdemokratų partija – 26
Liberalų ir centro sąjunga – 25
Lietuvos krikščionys demokratai – 15
Naujoji sąjunga (socialliberalai) – 23
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Lietuvos rusų sąjungos koalicija "Kartu mes jėga!" – 21
Tautos pažangos partija – 14
Nacionalinė centro partija – 9
Tėvynės sąjunga (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai) – 24
Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga – 26
Darbo partija – 13
Liberalų demokratų partija – 19
EP mandatus iškovojo
Darbo partija – 5 (Ona Juknevičienė, Arūnas Degutis, Danutė Budreikaitė, Jolanta Dičkutė, Šarūnas Birutis)
Lietuvos socialdemokratų partija – 2 (Justas Vincas Paleckis, Aloyzas Sakalas)
Tėvynės sąjunga – 2 (Vytautas Landsbergis, Laima Andrikienė)
Liberalų ir centro sąjunga – 2 (Eugenijus Gentvilas, Margarita Starkevičiūtė)
Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga – 1 (Kazimira Prunskienė)
Liberalų demokratų partija – 1 (Rolandas Pavilionis)
2009 m.
Partijos ir kandidatų skaičius
Tautos prisikėlimo partija – 10
"Fronto" partija" – 11
Partija Tvarka ir teisingumas – 24
Lietuvos socialdemokratų partija – 24
Žemaičių partija – 8
Lietuvos centro partija – 19
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 24
Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 24
Pilietinės demokratijos partija – 8
Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga – 10
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 24
Darbo partija – 21
Tautinė partija "Lietuvos kelias" – 9
Liberalų ir centro sąjunga – 24
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga – 22
EP mandatus iškovojo
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 4 (Laima Andrikienė, Vytautas Landsbergis, Radvilė Morkūnaitė, Algirdas Saudargas).
Lietuvos socialdemokratų partija – 3 (Zigmantas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė, Justas Vincas Paleckis).
Partija Tvarka ir teisingumas – 2 (Juozas Imbrasas, Rolandas Paksas).
Darbo partija – 1 (Viktoras Uspaskichas).
Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 1 (Valdemaras Tomaševskis).
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 1 (Leonidas Donskis).
Skaitykite daugiau: http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/sss-430386#ixzz2lpLCO8gO
Oficialiai vakar prasidėjusi rinkimų į Europos Parlamentą (EP) kampanija šalies partijų vis dar neišjudino – daugelis jų pasitvirtinusios tik preliminarius kandidatų sąrašus. Juose – vos viena kita klaipėdietiška pavardė. Miesto politikai savo galimybes patekti į EP vertino skeptiškai, todėl kai kurie jų net nesutiko būti tarp kandidatų.
Pasitvirtino pirmieji
Pirmoji ir kol kas vienintelė partija, kuri paskelbė galutinį savo kandidatų, dalyvausiančių rinkimuose į EP, sąrašą yra Liberalų sąjūdis.
Sąraše – 22 kandidatai, iš kurių – net 6 klaipėdiečiai. Tarp jų aukščiausią – 4-ąją vietą sąraše užima Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, Seimo narys Eugenijus Gentvilas yra penktas, buvusi klaipėdiečių europarlamentarų padėjėja Jurgita Choromanskytė – šešta, uostamiesčio vicemeras Artūras Šulcas – 11, Klaipėdos mero patarėjas Simonas Gentvilas – 14, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė – 16.
"Matyt, nė viena kita partija nepasiūlys tokio kandidatų sąrašo, kuriame būtų tiek daug žmonių iš Klaipėdos regiono", – spėjo Liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyriaus pirmininkas S.Gentvilas.
Jis pabrėžė, jog realus ir ambicingas partijos tikslas yra iškovoti du mandatus kitos kadencijos EP. "Kai rinkimai vyko 2004 metais, tiek mandatų buvome laimėję. Todėl tokio rezultato tikimės ir dabar, nes įvertinome tai, kad Lietuvai priklauso jau nebe 13, o 11 vietų EP", – teigė S.Gentvilas.
Per pastaruosius rinkimus į EP Liberalų sąjūdis Klaipėdoje pagal rinkėjų simpatijas buvo tik šeštas. Tačiau dabar tikimasi, jog padėtis gerokai pasikeis, nes esą jau ir per Seimo rinkimus ši partija Klaipėdoje buvo lyderė.
Telksis savivaldai
Kol kas nė viena kita partija neturi galutinio kandidatų į EP sąrašo. Arčiausiai jo yra socialdemokratai.
Šios partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Lilija Petraitienė teigė, jog sąrašas turėtų būti patvirtintas vėliausiai po dviejų mėnesių.
Partijų skyriai šiuo metu yra pasiūlę kandidatus patekti į sąrašą, juos įvertins partijos rinkimų štabas, o tada visas sąrašas bus atiduotas skyriams reitinguoti.
Tame sąraše, anot L.Petraitienės, turėtų būti mažiausiai dvi klaipėdiečių pavardės – Seimo narės Irenos Šiaulienės ir Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekano Antano Bučinsko.
Partijos nariai būti kandidate pasiūlė ir pačią L.Petraitienę, tačiau ji atsisakė pretenduoti patekti į EP.
"Esu dėkinga už partijos bičiulių išreikštą pasitikėjimą, tačiau, manau, kad turiu likti Klaipėdoje ir telkti žmones savivaldos rinkimams", – atsisakymo priežastį įvardijo L.Petraitienė.
Bus vienas arba du
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija taip pat dar nėra patvirtinusi kandidatų į EP sąrašo.
"Tačiau jame tikrai bus klaipėdiečių pavardžių. Gal viena, o gal ir dvi", – teigė partijos Klaipėdos skyrių sueigos seniūnas Arūnas Barbšys. Tarp tų klaipėdiečių, kurie gali kandidatuoti į EP, minimi Seimo nariai Agnė Bilotaitė ir Naglis Puteikis.
"Kandidatų kėlimo procesas vis dar vyksta, todėl kalbėti apie tai, kas kandidatuos į EP, o kas ne, – dar tikrai anksti", – tvirtino A.Barbšys.
Tokios pat pozicijos laikėsi ir Liberalų ir centro sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Saulius Budinas.
"Rinkimai vyks tik kitų metų gegužę, todėl skubėti tikrai nėra reikalo. Mūsų partija taip pat dar tik diskutuoja dėl kandidatų sąrašo. Be abejo, jame bus klaipėdiečių, tik neaišku, vienas ar du. Kol neaišku, tol neįvardysiu ir pavardžių", – teigė S.Budinas.
Dalyvauja, nes reikia
Darbo partija kol kas yra pasitvirtinusi tik preliminarų kandidatų į EP sąrašą, kuriame yra vienas uostamiesčio atstovas. Tai – partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Seimo narys Raimundas Paliukas.
Kol kandidatų sąrašas ne galutinis, dar neaišku, kokią poziciją klaipėdietis jame užims.
"Mums, miesto tarybos nariams, taip pat buvo siūlyta būti kandidatų sąraše, tačiau atsisakėme, neturime tokių pretenzijų dirbti EP, nes labiau rūpi žemiški uostamiesčio reikalai", – tikino
Darbo partijos Klaipėdos skyriaus pirmininko pavaduotoja Ilma Šiaškienė.
Tvarkos ir teisingumo partijos kandidatų į EP sąraše taip pat bus tik viena klaipėdiečio pavardė – miesto tarybos nario Artūro Razbadausko.
Jį į sąrašą delegavo Klaipėdos apskrities koordinacinė taryba. Partijos skyriuose į sąrašą patekę kandidatai dar bus reitinguojami ir tada paaiškės, kokią vietą jame jie užims.
A.Razbadauskas realiai vertino savo galimybes patekti į EP.
"Partijos rinkimuose į EP laimi vieną, du arba tris mandatus. Taigi, būtų naivu tikėtis, kad man būtų patikėta tapti europarlamentaru. O rinkimuose dalyvauju, nes politikai turi juose dalyvauti, turi rodytis viešumoje", – savo įsitikinimus reiškė A.Razbadauskas.
Lankys butus
Vakar oficialiai prasidėjus EP rinkimų kampanijai, bus pradedami registruoti politinės kampanijos dalyviai. Jų registracija bus baigta kitų metų kovą.
Šiuose rinkimuose yra kelios naujovės. Viena jų ta, jog rinkimuose galės dalyvauti ne tik partijos, bet ir į rinkimų komitetą susibūrę visuomenininkai ar mažesnės partijos. Sąlyga viena – tiek partijų, tiek komitetų sąrašuose turi būti ne mažiau nei penkios pavardės.
Dar viena naujovė – ir rinkimų komitetai, ir partijos privalės surinkti mažiausiai po 10 tūkst. kandidatų sąrašą palaikančių gyventojų parašų. Tik tada tokios partijos ar komitetai bus registruojami politinės kampanijos dalyviais ir galės dalyvauti rinkimuose į EP.
"Tokia naujove norima išlaikyti lygiateisiškumo principą. Anksčiau teko girdėti priekaištų, jog nepriklausomi kandidatai, kuriems reikia surinkti tam tikrą skaičių gyventojų parašų, kad galėtų dalyvauti rinkimuose, įgauna pranašumą prieš politikus, nes jiems nereikia eiti per butus. Dabar reikės eiti visiems", – teigė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Jis informavo, jog parašus dėl dalyvavimo rinkimuose į EP renkantys politikai ar jų atstovai iš gyventojų turi prašyti pateikti tik asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numerį, o ne asmens kodą.
Rinkimai į EP vyks gegužės 25 dieną. Lietuvos piliečiai rinks 11 europarlamentarų, prieš penkerius metus jų rinkta 12, o 2004-aisiais – 13.
Dar viena naujovė – ir rinkimų komitetai, ir partijos privalės surinkti mažiausiai po 10 tūkst. kandidatų sąrašą palaikančių gyventojų parašų.
Komentaras
Laima Andrikienė
Dvi kadencijas EP dirbanti Lietuvos politikė
EP – vienintelė ES institucija, kurioje dirba tiesiogiai ES valstybių piliečių išrinkti atstovai. Atstovų skaičius priklauso nuo šalies gyventojų skaičiaus: pavyzdžiui, Vokietija turi 99, Didžioji Britanija – 73, Lietuva – 12. Nuo 2014 metų pagal naujas taisykles Lietuva turės tik 11 atstovų, o, pavyzdžiui, Vokietija – 96. Mes turime suprasti, kad sprendimai, priimami EP ar ES Taryboje, – visi be išimties – vienaip ar kitaip turi pasekmių Lietuvai. Išmokos ūkininkams, subsidijos žvejams, žuvų kvotos, ES struktūrinių fondų parama mokyklų ir universitetų, kolegijų ir ligoninių, bažnyčių ir viešbučių renovacijai, kelių tvarkymui, aukštosioms technologijoms – ES biudžeto lėšas šioms sritims skirsto ir tvirtina EP. Todėl jame dirbantys žmonės turi išmanyti ekonomikos, žemės ūkio, finansų, švietimo, užsienio politikos dalykus. Lietuvos atstovai EP – mūsų, Lietuvos balsas. Jei Lietuvos negins jie, kitų valstybių atstovai tikrai neskubės mums į pagalbą. Šioje kadencijoje pavyzdžių, kai Lietuvoje išrinkti europarlamentarai EP tribūną naudojo savo valstybės kritikai ar sąskaitų suvedinėjimui, netrūko. Taip neturėtų būti, kaip akivaizdu ir tai, kad kuo mažiau valstybė turi atstovų, tuo aktyvesni, darbštesni, atkaklesni, labiau patyrę politikai jie turi būti. EP – ne prestižinė mokykla, kurioje už studijas mokama labai didelė valstybės stipendija. Neatsitiktinai jaunesnių nei 30 metų visame dideliame 766 europarlamentarų būryje tėra tik 9, jaunesnių nei 35 metų – vos 30. Piliečiai ES valstybėse senbuvėse jaunimo į EP nerenka, nors galėtų sau tai leisti: juk jei iš 99 ar 73 atstovų keli bus trisdešimtmečiai, tai puiku. Tačiau turint tik apie dešimt atstovų, kaip Lietuva, Latvija ar panašaus dydžio valstybė, reikia rinktis patyrusius. Mokytis reikia Lietuvoje, namuose, o į EP dirbti turi vykti tie, kurie turi profesinio ir gyvenimiško, darbo Seime ar savivaldoje patyrimo, moka bent kelias užsienio kalbas. Kuo daugiau kalbų – tuo geriau, o anglų kalba apskritai yra privaloma. Kai EP komitetų ar delegacijų posėdžiuose nebūna vertimo (o taip nutinka neretai), kalbama tik anglų kalba. Be puikaus anglų kalbos mokėjimo apskritai nereikėtų pretenduoti į EP, o piliečių atsakomybė – tokių nerinkti.
Rinkimai į EP Lietuvoje
2004 m.
Partijos ir kandidatų skaičius
Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga – 26
Lietuvos socialdemokratų partija – 26
Liberalų ir centro sąjunga – 25
Lietuvos krikščionys demokratai – 15
Naujoji sąjunga (socialliberalai) – 23
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Lietuvos rusų sąjungos koalicija "Kartu mes jėga!" – 21
Tautos pažangos partija – 14
Nacionalinė centro partija – 9
Tėvynės sąjunga (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai) – 24
Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga – 26
Darbo partija – 13
Liberalų demokratų partija – 19
EP mandatus iškovojo
Darbo partija – 5 (Ona Juknevičienė, Arūnas Degutis, Danutė Budreikaitė, Jolanta Dičkutė, Šarūnas Birutis)
Lietuvos socialdemokratų partija – 2 (Justas Vincas Paleckis, Aloyzas Sakalas)
Tėvynės sąjunga – 2 (Vytautas Landsbergis, Laima Andrikienė)
Liberalų ir centro sąjunga – 2 (Eugenijus Gentvilas, Margarita Starkevičiūtė)
Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga – 1 (Kazimira Prunskienė)
Liberalų demokratų partija – 1 (Rolandas Pavilionis)
2009 m.
Partijos ir kandidatų skaičius
Tautos prisikėlimo partija – 10
"Fronto" partija" – 11
Partija Tvarka ir teisingumas – 24
Lietuvos socialdemokratų partija – 24
Žemaičių partija – 8
Lietuvos centro partija – 19
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 24
Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 24
Pilietinės demokratijos partija – 8
Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga – 10
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 24
Darbo partija – 21
Tautinė partija "Lietuvos kelias" – 9
Liberalų ir centro sąjunga – 24
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga – 22
EP mandatus iškovojo
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 4 (Laima Andrikienė, Vytautas Landsbergis, Radvilė Morkūnaitė, Algirdas Saudargas).
Lietuvos socialdemokratų partija – 3 (Zigmantas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė, Justas Vincas Paleckis).
Partija Tvarka ir teisingumas – 2 (Juozas Imbrasas, Rolandas Paksas).
Darbo partija – 1 (Viktoras Uspaskichas).
Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 1 (Valdemaras Tomaševskis).
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 1 (Leonidas Donskis).
Skaitykite daugiau: http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/sss-430386#ixzz2lpLCO8gO
Vytauto Petriko fotomontažas