Perkelkime Lietuvos radiją ir televiziją į Rokiškį

 

Perkelkime Lietuvos radiją ir televiziją į Rokiškį
 
Krašto apsaugos ministerija, Konstitucinis Teismas arba, pavyzdžiui, Lietuvos radijas ir televizija– Rokiškyje. Ne vienas ir ne du nacionalinės svarbos objektai – kad ir 50 metrų plaukimo baseinas ar pramogų arena. Rokiškis to nusipelnė tiek pat, kiek to nusipelnė Vilnius.
 
Visi miestai yra lygūs, bet kažin kodėl kai kurie miestai yra lygesni už kitus? Pamenate laikus, kai į Maskvą nomenklatūrininkai skraidydavo su dešromis ir konjaku? Niekas nepasikeitė. Mūsų savivaldybininkai šiais laikais automobiliais zuja ne į Maskvą, o Vilnių. Priežastis paprasta, tik mažai kam žinoma.
 
Šiandieninė Rokiškio sėkmė nepriklauso nuo ūkiško savivaldybės mero arba darbštaus vietos verslo. Tai – nieko sensacingo mūsų centralizuotoje Lietuvoje. Pagal dabartinę mokesčių paskirstymo ir objektų finansavimo tvarką, sektis gali tik sostinei arba tamprius nomenklatūrinius santykius su centrine valdžia užmezgusių merų savivaldybėms.
 
Iš beveik 40 milijardų litų, kuriuos šiemet išleis valstybė, 34 milijardus paskirstys Vilniaus kontoros. Ir tik dešimtadalį, t. y. 4 milijardus savo nuožiūra išleis savivaldybės. Ar taip turi būti? Žinoma, jog ne. Pasitikiu rokiškėnais, ir tikiu, jog jie patys gali atsakingai elgtis su savo sumokėtais mokesčiais. Tiesa sakant, net manau jog jie tai darys geriau, nei tą daro Vilniaus institucijos.
 
Keletas pavyzdžių, kaip tvarkosi kitos šalys. Štai Vokietijoje centrinė valdžia išleidžia tik penktadalį valstybės pinigų. O dažnas amerikietis net nežino, jog Vašingtonas yra JAV sostinė. Kodėl? Todėl, kad ne sostinė keičia eilinio  amerikono gyvenimo kokybę. Ten ir miestų merai ne bejėgiai. Ten ir verslas nori mokesčius mokėti, nes žino, jog pinigai liks regione. Tuo tarpu Lietuvoje dažnai pinigams pasiekus Vilnių manoma, kad tik ten jie turėtų ir likti.
 
Kokiais pavidalais jie lieka? Valdovų rūmais, nacionaliniais stadionais, nacionalinėmis operomis ir teatrais, nacionaliniais muziejais, nacionaliniais oro uostais, nacionalinėmis akademijomis ir universitetais, nacionaliniais aplinkkeliais.
 
Žiū, net strateginiai projektai, kaip „Rail Baltica“, dėl kurių seniai susitarta, pradedami keisti vien dėl sostinės interesų. Kompleksuotoje valstybėje Nacionalinis gali būti tik Vilnius. Visi kiti yra pasmerkti būti Provincialais.
 
Kaip yra kitur? Apstu pavyzdžių, kai svečiose valstybėse sostinės yra tik dar vienas miestas iš daugelio kitų. Antai Šveicarijos sostinės Berno arba Olandijos Hagos pavyzdžiai  įrodo, jog sostinės nebūtinai turi dominuoti visą šalį.
 
Tuo tarpu, Lietuvos atveju, susidaro įspūdis, jog mąstančių žmonių reikia tik Vilniuje. Kas pasakė, kad Rokiškyje negalėtų būti įkurdinta Lietuvos nacionalinė televizija, kuri šiemet iš valstybės gaus 50 milijonų litų savo išlaidoms? Kiek stabilių ir intelektualių darbo vietų sukurtų tokia įstaiga Rokiškyje? Pavyzdžių toli ieškoti nereikia – Švedijoje reikšminga dalis nacionalinės televizijos paslaugų yra perkraustyta į už poliaračio esantį Kirunos miestelį. O Norvegijos kadastro registro tarnyba yra įsikūrusi 5 tūkst. gyventojų turinčiame Bronyosund`o miestelyje, nuo sostinės Oslo atitolusiame per 1000 kilometrų.
 
Šiandien Vilnius dūzgia kaip užkimštas avilys nuo gerai apmokamo biudžetinio sektoriaus ir centrinės valdžios įstaigų – ministerijų, departamentų, teismų, tarnybų, komisijų ir t.t. Absoliuti dauguma jų yra būtinos valstybei, bet tikrai nebūtina jas laikyti tik Vilniuje. Neatsitiktinai veik ketvirtadalį milijardo litų kainavę Lietuvos pirmininkavimo ES renginiai taip ir neiškėlė kojos iš sostinės. Natūralu – juk ties Grigiškėmis prasideda provincija. Tik kas iki jos mus atvedė?
 
Tikiu, jog Rokiškis ar bet kuris Lietuvos mažesnio mastelio miestelis gali tapti tokia pati verta gražios ateities vieta kaip ir Vilnius. Tai įvyks, kai jiems bus leista jaustis patiems atsakingie už savo pinigus. Kai savivaldybė galės lygiaverčiai pretenduoti į valstybinių įstaigų įsikūrimą ir nacionalinius projektus, tiek pat kiek į tai pretenduoja Vilnius. 
 
Tūlas rokiškėnas turi suprasti, jog Vilniaus jam nereikia, Vilniui reikia Rokiškio.

Krašto apsaugos ministerija, Konstitucinis Teismas arba, pavyzdžiui, Lietuvos radijas ir televizija– Rokiškyje. Ne vienas ir ne du nacionalinės svarbos objektai – kad ir 50 metrų plaukimo baseinas ar pramogų arena. Rokiškis to nusipelnė tiek pat, kiek to nusipelnė Vilnius.

Visi miestai yra lygūs, bet kažin kodėl kai kurie miestai yra lygesni už kitus? Pamenate laikus, kai į Maskvą nomenklatūrininkai skraidydavo su dešromis ir konjaku? Niekas nepasikeitė. Mūsų savivaldybininkai šiais laikais automobiliais zuja ne į Maskvą, o Vilnių. Priežastis paprasta, tik mažai kam žinoma.

Šiandieninė Rokiškio sėkmė nepriklauso nuo ūkiško savivaldybės mero arba darbštaus vietos verslo. Tai – nieko sensacingo mūsų centralizuotoje Lietuvoje. Pagal dabartinę mokesčių paskirstymo ir objektų finansavimo tvarką, sektis gali tik sostinei arba tamprius nomenklatūrinius santykius su centrine valdžia užmezgusių merų savivaldybėms.

Iš beveik 40 milijardų litų, kuriuos šiemet išleis valstybė, 34 milijardus paskirstys Vilniaus kontoros. Ir tik dešimtadalį, t. y. 4 milijardus savo nuožiūra išleis savivaldybės. Ar taip turi būti? Žinoma, jog ne. Pasitikiu rokiškėnais, ir tikiu, jog jie patys gali atsakingai elgtis su savo sumokėtais mokesčiais. Tiesa sakant, net manau jog jie tai darys geriau, nei tą daro Vilniaus institucijos.

Keletas pavyzdžių, kaip tvarkosi kitos šalys. Štai Vokietijoje centrinė valdžia išleidžia tik penktadalį valstybės pinigų. O dažnas amerikietis net nežino, jog Vašingtonas yra JAV sostinė. Kodėl? Todėl, kad ne sostinė keičia eilinio  amerikono gyvenimo kokybę. Ten ir miestų merai ne bejėgiai. Ten ir verslas nori mokesčius mokėti, nes žino, jog pinigai liks regione. Tuo tarpu Lietuvoje dažnai pinigams pasiekus Vilnių manoma, kad tik ten jie turėtų ir likti.

Kokiais pavidalais jie lieka? Valdovų rūmais, nacionaliniais stadionais, nacionalinėmis operomis ir teatrais, nacionaliniais muziejais, nacionaliniais oro uostais, nacionalinėmis akademijomis ir universitetais, nacionaliniais aplinkkeliais.

Žiū, net strateginiai projektai, kaip „Rail Baltica“, dėl kurių seniai susitarta, pradedami keisti vien dėl sostinės interesų. Kompleksuotoje valstybėje Nacionalinis gali būti tik Vilnius. Visi kiti yra pasmerkti būti Provincialais.

Kaip yra kitur? Apstu pavyzdžių, kai svečiose valstybėse sostinės yra tik dar vienas miestas iš daugelio kitų. Antai Šveicarijos sostinės Berno arba Olandijos Hagos pavyzdžiai  įrodo, jog sostinės nebūtinai turi dominuoti visą šalį.

Tuo tarpu, Lietuvos atveju, susidaro įspūdis, jog mąstančių žmonių reikia tik Vilniuje. Kas pasakė, kad Rokiškyje negalėtų būti įkurdinta Lietuvos nacionalinė televizija, kuri šiemet iš valstybės gaus 50 milijonų litų savo išlaidoms? Kiek stabilių ir intelektualių darbo vietų sukurtų tokia įstaiga Rokiškyje? Pavyzdžių toli ieškoti nereikia – Švedijoje reikšminga dalis nacionalinės televizijos paslaugų yra perkraustyta į už poliaračio esantį Kirunos miestelį. O Norvegijos kadastro registro tarnyba yra įsikūrusi 5 tūkst. gyventojų turinčiame Bronyosund`o miestelyje, nuo sostinės Oslo atitolusiame per 1000 kilometrų.

Šiandien Vilnius dūzgia kaip užkimštas avilys nuo gerai apmokamo biudžetinio sektoriaus ir centrinės valdžios įstaigų – ministerijų, departamentų, teismų, tarnybų, komisijų ir t.t. Absoliuti dauguma jų yra būtinos valstybei, bet tikrai nebūtina jas laikyti tik Vilniuje. Neatsitiktinai veik ketvirtadalį milijardo litų kainavę Lietuvos pirmininkavimo ES renginiai taip ir neiškėlė kojos iš sostinės. Natūralu – juk ties Grigiškėmis prasideda provincija. Tik kas iki jos mus atvedė?

Tikiu, jog Rokiškis ar bet kuris Lietuvos mažesnio mastelio miestelis gali tapti tokia pati verta gražios ateities vieta kaip ir Vilnius. Tai įvyks, kai jiems bus leista jaustis patiems atsakingie už savo pinigus. Kai savivaldybė galės lygiaverčiai pretenduoti į valstybinių įstaigų įsikūrimą ir nacionalinius projektus, tiek pat kiek į tai pretenduoja Vilnius. 

Tūlas rokiškėnas turi suprasti, jog Vilniaus jam nereikia, Vilniui reikia Rokiškio.

Simonas Gentvilas