Šią savaitę Europos Parlamento nariai į plenarinę sesiją Strasbūre šiemet susirinko jau paskutinį kartą. Tad neišvengiamai keletas plenarinės sesijos darbotvarkės klausimų buvo susiję su metų pabaiga: europarlamentarai aptarė pirmininkavimą ES Tarybai bebaigiančios Lenkijos vadovavimo rezultatus, išklausė Vyriausios įgaliotinės Catherine Ashton pranešimą apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje bei kadenciją baigiančio EP pirmininko Jerzy Buzeko kalbą – jau po kitų metų sausį įvyksiančių rinkimų pagal išankstinį didžiųjų EP politinių grupių susitarimą jį turėtų pakeisti socialistų ir demokratų frakcijos lyderis vokietis Martin Schulz. Tradiciškai paskutiniąją metų sesiją Europos Parlamente apdovanoti Sacharovo premijos už minties laisvę laimėtojai – šį kartą premija įteikta Arabų pavasario aktyvistams.
Visgi svarbiausieji paskutiniosios šiemet plenarinės sesijos klausimai į darbotvarkę pateko ne dėl kalendorinių metų pabaigos, o dėl savo aktualumo ES ir pasauliui – europarlamentarai išklausė Europos Komisijos ir ES Tarybos vadovų pranešimus apie praėjusią savaitę vykusios Europos Vadovų tarybos rezultatus, o taip pat priėmė griežtą rezoliuciją dėl Dūmos rinkimų Rusijoje rezultatų.
Rusijai – griežta reakcija dėl rinkimų
Trečiadienį Europos Parlamentas priėmė itin griežtą rezoliuciją dėl situacijos Rusijoje, ypač akcentuodamas rinkimų rezultatų klastojimą Dūmos rinkimų metu ir ragindamas iš naujo surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus. Šis dokumentas itin svarbus prieš šią savaitę Briuselyje vykstantį ES ir Rusijos vadovų susitikimą – ES aukščiausieji vadovai paraginti susitikimo metu iškelti rinkimų klausimą.
Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ frakcija (ALDE) nuolatos principingai siekia, kad Europos Parlamento ir ES retorika Rusijos atžvilgiu būtų griežtesnė ir aiškiai įvardintų teisinės valstybės, demokratijos ir žmogaus teisių pažeidimus šioje valstybėje. Grupė ALDE narių, tarp jų ir europarlamentaras Leonidas Donskis, teikdami rezoliucijos pasiūlymą savo frakcijos vardu, minėtų principų laikėsi ir šį kartą, o priėmus bendrą EP poziciją politinės grupės lyderis teigiamai įvertino pasiektą rezultatą.
„Šiandien Parlamentas siunčia aiškią žinią – mes remiame Rusijos žmones, reikalaujančius grąžinti jiems jų balsus, jų pasirinkimą, jų demokratiją. Europos Parlamentas reikalauja anuliuoti Dūmos rinkimų rezultatus ir ragina surengti naujus, laisvus ir teisingus rinkimus, dalyvaujant visoms opozicinėms partijoms“, – priėmus rezoliuciją sakė ALDE lyderis Guy Verhofstadt. Beje, ALDE kvietimu Europos Parlamente vykusius debatus dėl Rusijos bei rezoliucijos priėmimą stebėjo ir liaudies laisvės partijos „Už Rusiją be savivalės ir korupcijos“ (PARNAS), kuri negalėjo dalyvauti rinkimuose, lyderis Michailas Kasjanovas. Jis priimtą EP poziciją įvertino kaip aiškų signalą Rusijos valdžiai laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir solidarumo ženklą protestuojantiems Rusijos žmonėms.
Rezoliucijoje europarlamentarai Rusijai priminė ir kitus su teisinės valstybės principais prasilenkiančius atvejus – pavyzdžiui tai, kad iki šiol nėra nubausti už Sergejaus Magnickio mirtį atsakingi asmenys. Jei Rusijos valdžios institucijos ir toliau nesiimtų veiksmų, EP siūlo svarstyti galimybę uždrausti keliauti į ES už ją atsakingiems asmenims ar užšaldyti jų turtą. Be to, Rusija paraginta aktyviai prisidėti sprendžiant įšaldytus konfliktus jos kaimynystėje, gerbti Gruzijos ir kitų valstybių suverenumą bei teritorinį vientisumą.
Gruodį – akcentas žmogaus teisėms
Nors Europos Parlamentas savo darbotvarkėje daug dėmesio žmogaus teisėms skiria nuolat, gruodžio mėnesio plenarinėje sesijoje ši tematika aptariama dar plačiau. Pagal tradiciją paskutinėje metų sesijoje įteikiama Sacharovo premija, taip pat balsuojama dėl pranešimo apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje (tiesa, šiemet pranešimo parengti nespėta, kadangi EP dar nėra sulaukęs dokumento šia tema iš EK, tad jo priėmimas nukeltas pavasariui). Šioje plenarinėje sesijoje netrūko klausimų, susijusių su žmogaus teisių apsauga teisėsaugos srityje: patvirtintas vieningas Europos apsaugos orderis, ginsiantis nusikaltimų aukų teises visoje ES, užtikrinta nusikaltimu įtariamųjų asmenų teisė būti informuojamiems savo kalba, priimta EP pozicija dėl ES kovos su terorizmu politikos.
Trečiadienį europarlamentarai taip pat aptarė ES šalių veiksmus sprendžiant problemas, susijusias su kalėjimų perpildymu ir ikiteisminio sulaikymo pažeidimais bei priėmė rezoliuciją šia tema. Vienas iš jos iniciatorių nuo ALDE frakcijos buvo ir europarlamentaras Leonidas Donskis. Nors už kalinimo sąlygas ir kalinimo įstaigų administravimą visų pirma atsakingos valstybės narės, dideli skirtumai tarp šalių gali pakenkti abipusiam pasitikėjimui teisminio bendradarbiavimo srityje. Pagrindinės minimos problemos: kalinimo įstaigų perpildymas, augantis kalinimo įstaigose esančių asmenų ir sulaikytų užsienio piliečių skaičius, didelis asmenų, kalinamų iki teismo, skaičius, sulaikytieji, turintys psichinių ir psichologinių sutrikimų, didelis mirčių ir savižudybių skaičius. Tad europarlamentarai ragina imtis skubių priemonių, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių pagrindinėms teisėms, ypač pažeidžiamų asmenų teisėms, taip pat mano, kad visose valstybėse narėse turėtų būti taikomi būtiniausi bendri kalinimo standartai.
Gruodžio plenarinėje sesijoje tradiciškai buvo priimtos ir trys rezoliucijos skubos tvarka, reaguojančios į aktualius žmogaus teisių pažeidimus pasaulyje. Viena jų, drauge su kitais europarlamentarais inicijuota ir L. Donskio, reiškia susirūpinimą dėl žinomo Azerbaidžano rašytojo Rafiq Tagi, nevengdavusio savo tekstuose kritikuoti Irano, mirties nuo sužeidimų užpuolimo metu. Prieš kurį laiką Azerbaidžane gyvenantys Irano dvasininkai išleido religinį įsaką nužudyti R. Tagi ir kitus Iraną kritikuojančius žurnalistus. Ši mirtis kol kas nesulaukė aiškios Irano ar Azerbaidžano valdžios reakcijos ar pasmerkimo.