Paprastesnė neveikiančių įmonių likvidavimo tvarka leis taupyti ir išgryninti registrus

Šiandien Vyriausybė pritarė teisingumo ministro siūlymui leisti paprasčiau likviduoti neveikiančias įmones. Taip bus sutaupyta valstybės lėšų bei sutvarkyti duomenys juridinių asmenų registre.

Šiuo metu juridinių asmenų registre galima suskaičiuoti daugiau nei 83 tūkst. juridinių asmenų (iš viso registre yra įregistruota virš 180 tūkst. juridinių asmenų), kurie neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų arba neatnaujina savo duomenų jau keletą metų. Dauguma jų nerandami savo buveinės ir kitais adresais.

Pagal esamą tvarką tokių neveikiančių juridinių asmenų likvidavimo procedūros pradedamos teismine tvarka, t.y. sprendimą dėl likvidavimo priima teismas, likvidavimo procedūroms konkurso tvarka skiriamas likvidatorius. Paskaičiuota, kad taip likviduoti vieną juridinį asmenį valstybei kainuoja apie 2242 litus, neskaičiuojant teismo ir registro tvarkytojo išlaidų. 

„Nustačius paprastesnę neveikiančių juridinių asmenų likvidavimo tvarką, būtų sumažintas teisėjų darbo krūvis ir gerokai sutaupoma biudžeto lėšų. Tuo pačiu būtų sutvarkyti ir išgryninti juridinių asmenų registro duomenys, kad juos naudojantieji galėtų matyti tikslią informaciją apie veikiančius juridinius asmenis Lietuvoje“, – sako teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius.

Šiuo tikslu siūloma įtvirtinti, kad inicijuoti ir pradėti juridinių asmenų likvidavimą bus galima ir be teismo. Tai daryti galės Juridinių asmenų registro tvarkytojas, jei juridinis asmuo per 5 metus neatnaujins savo duomenų registre arba 2 metus nepateiks metinių finansinių ataskaitų.

Naujoji tvarka palies ir politines partijas, kurios du metus iš eilės nepateikusios Teisingumo ministerijai savo narių sąrašų taip pat bus įspėtos apie pradedamą likvidavimą. Šiuo metu Lietuvoje įregistruotos 39 politinės partijos, iš kurių ketvirtadalis šiemet tokių sąrašų nėra pateikusios.

Siūlomais pakeitimais numatoma, kad juridiniai asmenys taip pat nebegalės sustabdyti likvidavimo procedūros tik formaliai pateikę prieštaravimą, kaip yra šiuo metu. Norint tai padaryti, įmonė juridinių asmenų registrui turės pateikti jo veiklą įrodančius dokumentus: finansines bei veiklos ataskaitas.

Visi minėti pakeitimai yra įrašyti Civilinio kodekso ir kitų įstatymų pakeitimo projektuose. Po pritarimo Vyriausybėje, jie artimiausiu metu bus teikiamu Seimui. Išsamiau su siūlymais galima susipažinti internete.