Iškirsti senieji rekonstruoti pradėtos J. Janonio gatvės medžiai toliau šiurpina miestiečius, tad "Vakarų ekspresas" pasiteiravo miesto vadovų ir atsakingų specialistų, ar tikrai reikėjo taip brutualiai pasielgti. Anot jų, šiuos medžius pjauti buvo būtina, o jaudintis nėra dėl ko, mat senuosius pakeis nauji.
Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Povilanskienė tikino, jog medžiai pjaunami gavus visus leidimus.
"Tai derinama tiek gaunant statybos leidimą, tiek mūsų skyriuje, derinant niuansus dėl želdinių", – sakė R. Povilanskienė.
Valdininkės teigimu, leidimas pjauti medžius išduotas, mat kitokiu būdu nebūtų galima atlikti gatvės rekonstrukcijos – nesutaptų medžių šaknų ir inžinerinių įrenginių lygiai, šaknims nebūtų kur plėstis, o persodinti medžių neįmanoma.
Be to, pasak R. Povilanskienės, prieš penkerius metus, kai buvo atliekama Tiltų gatvės rekonstrukcija, joje ir J. Janonio gatvėje buvo atliekami medžių tyrimai. Juos nemokamai atliko tuometinė Aplinkos ministerijos Miško sanitarinės apsaugos tarnyba. Medžių kamienai buvo gręžiami, imami jų pavyzdžiai. Tuomet išvadose konstatuota, jog dauguma J. Janonio gatvės medžių yra pasenę, supuvę ir juos reikalinga keisti naujais.
"Nieko nuostabaus. Mieste augantys medžiai yra mažiau patvarūs ir gyvena trumpiau negu augantis miškuose, pievose ar kituose plotuose. Čia jiems sudarytos sudėtingesnės sąlygos, todėl medžiai greičiau pasensta, o laikyti juos ir nepjauti būtų dar blogiau. Kuo toliau, tuo labiau jie sentų, pūtų ir galų gale juos vis tiek reikėtų nupjauti", – sakė R. Povilanskienė.
Pasak Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos, J. Janonio gatvėje suplanuota nupjauti 104 liepas, 7 uosius bei 70 kv. m baltauogės meškytės krūmų. Pagal rekonstrukcijos projektą ketinama atsodinti 53 gudobeles, 11 skroblų, 90 sidabrakrūmių ir 11 kitos jų atmainos krūmų, 2 forsitijas bei po kelis vienetus kitokių rūšių krūmų. Pasak R. Povilanskienės, tai apytiksliai vienodas kiekis iškirstiems bei nupjautiems želdynams.
Jos teigimu, miestiečiams nereikėtų jaudintis, jog didelius ilgamečius medžius pakeis mažyčiai želdinukai.
"Tai bus normalūs medžiai. Panašūs, kaip, pavyzdžiui, pasodinti Martyno Mažvydo alėjoje. Gudobelių ir skroblų aukštis pagal projektą sieks net 4 metrus", – sakė tarnautoja.
"Auka už patogią infrastruktūrą"
Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos meras
Bet kokio kertamo medžio yra gaila, nes tai yra gyvas gamtos tvarinys ir jo kirtimas visada, bent man asmeniškai, kelia skausmą širdy. Kalbant apie konkrečius projektus ir su tuo susijusius infrastruktūros dalykus, reikėtų vertinti tą pačią situaciją kitu kampu. Įstatyme numatyta, kad žalieji praradimai turi būti kompensuojami adekvačiomis proporcijomis. Be abejo, skaudu ir gaila, bet jeigu tai yra suderinta su visomis atitinkamomis institucijomis ir tas kirtimas nėra savavališkas, matyt, tai yra tam tikra auka už civilizuotos ir patogios miestiečių infrastruktūros kūrimą. Juk tie medžiai bus atsodinami kitose vietose. Nieko nepadarysi, jei tai neišvengiama. Aš ir pats ankstų rytą buvau pakeltas gyventojo skambučio, kuris informavo apie kertamus medžius. Atlėkiau į vietą, susiskambinau su atsakingais skyriais, paaiškėjo, jog viskas daroma teisingai. Rekonstrukcijos projektas kito kelio nenumato.
"Medis, kaip ir žmogus, pasensta ir miršta"
Vytautas ČEPAS, mero pavaduotojas
Bet kada, kai gyvas daiktas yra naikinamas, skauda – ar tai būtų medis, šuva ar žmogus. Aš pats savo kieme buvau priverstas išpjauti 6 gluosnius, bet taip buvo geriau, nes pradėjo lūžti šakos, kamienai, pasidarė pavojinga gyvybei. Bet dabar atsodinsime naujus. Juk medžiui, kaip ir žmogui, ateina pabaiga. Žinoma, buvo galima galvoti, kaip to išvengti, bet tai jau būtų kiti kaštai, kitokia rekonstrukcija. Medžius reikėtų apeiti, sutvirtinti, tačiau ir tai visiškai neaišku, ar jie išgyventų, mat yra seni. O suplanuota pasodinti naujus medžius, kurie pritaikyti miestams, jiems patogiau gatvėse augti. Kiekvienas medis bus atsodintas. Tikrai nereikia kiekvieną kartą bandyti viską išsaugoti, nors ir yra gaila.
"Vis tiek visiems neįtiksi"
Artūras ŠULCAS, mero pavaduotojas
Kai medžiai virsta žmonėms ant galvų, jie yra nepatenkinti. Kai medžius senus iškertame, jie vėl nepatenkinti. Sprendinių, kurie visiems šimtu procentų įtiktų, niekada nebūna. Man irgi visada gaila medžio. Bet praėjau, mačiau, kad dauguma nupjautų medžių kamienų išpuvę, sužaloti. Juos anksčiau ar vėliau būtų reikėję keisti. Darant gatvės rekonstrukciją, ko gero, pats laikas tai daryti. O kad kertant medžius skiedros lekia, tai natūralus dalykas. Juk ten bus atsodinti kiti medžiai, užaugs, ir viskas bus gerai. Ir apskritai, jei pažvelgus istoriškai, tai prieškariu Klaipėdos senamiestyje apskritai nebuvo sodinami medžiai. Juk jiems tokioje erdvėje sunku augti.
http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/nekirsti-negalejo-728505/
Iškirsti senieji rekonstruoti pradėtos J. Janonio gatvės medžiai toliau šiurpina miestiečius, tad "Vakarų ekspresas" pasiteiravo miesto vadovų ir atsakingų specialistų, ar tikrai reikėjo taip brutualiai pasielgti. Anot jų, šiuos medžius pjauti buvo būtina, o jaudintis nėra dėl ko, mat senuosius pakeis nauji.
Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Povilanskienė tikino, jog medžiai pjaunami gavus visus leidimus. "Tai derinama tiek gaunant statybos leidimą, tiek mūsų skyriuje, derinant niuansus dėl želdinių", – sakė R. Povilanskienė.
Valdininkės teigimu, leidimas pjauti medžius išduotas, mat kitokiu būdu nebūtų galima atlikti gatvės rekonstrukcijos – nesutaptų medžių šaknų ir inžinerinių įrenginių lygiai, šaknims nebūtų kur plėstis, o persodinti medžių neįmanoma.
Be to, pasak R. Povilanskienės, prieš penkerius metus, kai buvo atliekama Tiltų gatvės rekonstrukcija, joje ir J. Janonio gatvėje buvo atliekami medžių tyrimai. Juos nemokamai atliko tuometinė Aplinkos ministerijos Miško sanitarinės apsaugos tarnyba. Medžių kamienai buvo gręžiami, imami jų pavyzdžiai. Tuomet išvadose konstatuota, jog dauguma J. Janonio gatvės medžių yra pasenę, supuvę ir juos reikalinga keisti naujais.
"Nieko nuostabaus. Mieste augantys medžiai yra mažiau patvarūs ir gyvena trumpiau negu augantis miškuose, pievose ar kituose plotuose. Čia jiems sudarytos sudėtingesnės sąlygos, todėl medžiai greičiau pasensta, o laikyti juos ir nepjauti būtų dar blogiau. Kuo toliau, tuo labiau jie sentų, pūtų ir galų gale juos vis tiek reikėtų nupjauti", – sakė R. Povilanskienė.
Pasak Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos, J. Janonio gatvėje suplanuota nupjauti 104 liepas, 7 uosius bei 70 kv. m baltauogės meškytės krūmų. Pagal rekonstrukcijos projektą ketinama atsodinti 53 gudobeles, 11 skroblų, 90 sidabrakrūmių ir 11 kitos jų atmainos krūmų, 2 forsitijas bei po kelis vienetus kitokių rūšių krūmų. Pasak R. Povilanskienės, tai apytiksliai vienodas kiekis iškirstiems bei nupjautiems želdynams.
Jos teigimu, miestiečiams nereikėtų jaudintis, jog didelius ilgamečius medžius pakeis mažyčiai želdinukai.
"Tai bus normalūs medžiai. Panašūs, kaip, pavyzdžiui, pasodinti Martyno Mažvydo alėjoje. Gudobelių ir skroblų aukštis pagal projektą sieks net 4 metrus", – sakė tarnautoja.
"Auka už patogią infrastruktūrą"
Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos meras
Bet kokio kertamo medžio yra gaila, nes tai yra gyvas gamtos tvarinys ir jo kirtimas visada, bent man asmeniškai, kelia skausmą širdy. Kalbant apie konkrečius projektus ir su tuo susijusius infrastruktūros dalykus, reikėtų vertinti tą pačią situaciją kitu kampu. Įstatyme numatyta, kad žalieji praradimai turi būti kompensuojami adekvačiomis proporcijomis.
Be abejo, skaudu ir gaila, bet jeigu tai yra suderinta su visomis atitinkamomis institucijomis ir tas kirtimas nėra savavališkas, matyt, tai yra tam tikra auka už civilizuotos ir patogios miestiečių infrastruktūros kūrimą. Juk tie medžiai bus atsodinami kitose vietose. Nieko nepadarysi, jei tai neišvengiama. Aš ir pats ankstų rytą buvau pakeltas gyventojo skambučio, kuris informavo apie kertamus medžius. Atlėkiau į vietą, susiskambinau su atsakingais skyriais, paaiškėjo, jog viskas daroma teisingai. Rekonstrukcijos projektas kito kelio nenumato.
"Medis, kaip ir žmogus, pasensta ir miršta"
Vytautas ČEPAS, mero pavaduotojas
Bet kada, kai gyvas daiktas yra naikinamas, skauda – ar tai būtų medis, šuva ar žmogus. Aš pats savo kieme buvau priverstas išpjauti 6 gluosnius, bet taip buvo geriau, nes pradėjo lūžti šakos, kamienai, pasidarė pavojinga gyvybei. Bet dabar atsodinsime naujus. Juk medžiui, kaip ir žmogui, ateina pabaiga. Žinoma, buvo galima galvoti, kaip to išvengti, bet tai jau būtų kiti kaštai, kitokia rekonstrukcija. Medžius reikėtų apeiti, sutvirtinti, tačiau ir tai visiškai neaišku, ar jie išgyventų, mat yra seni. O suplanuota pasodinti naujus medžius, kurie pritaikyti miestams, jiems patogiau gatvėse augti. Kiekvienas medis bus atsodintas. Tikrai nereikia kiekvieną kartą bandyti viską išsaugoti, nors ir yra gaila.
"Vis tiek visiems neįtiksi"
Artūras ŠULCAS, mero pavaduotojas
Kai medžiai virsta žmonėms ant galvų, jie yra nepatenkinti. Kai medžius senus iškertame, jie vėl nepatenkinti. Sprendinių, kurie visiems šimtu procentų įtiktų, niekada nebūna. Man irgi visada gaila medžio. Bet praėjau, mačiau, kad dauguma nupjautų medžių kamienų išpuvę, sužaloti. Juos anksčiau ar vėliau būtų reikėję keisti.
Darant gatvės rekonstrukciją, ko gero, pats laikas tai daryti. O kad kertant medžius skiedros lekia, tai natūralus dalykas. Juk ten bus atsodinti kiti medžiai, užaugs, ir viskas bus gerai. Ir apskritai, jei pažvelgus istoriškai, tai prieškariu Klaipėdos senamiestyje apskritai nebuvo sodinami medžiai. Juk jiems tokioje erdvėje sunku augti.
http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/nekirsti-negalejo-728505/