Šeštadienį Kaune vykusiame Liberalų sąjūdžio suvažiavime naująja partijos pirmininke ženklia balsų persvara buvo išrinkta V. Čmilytė-Nielsen. Vadovauti Liberalų sąjūdžiui iš pradžių pretendavo penki kandidatai. Joniškio r. merui Vitalijui Gailiui atsiėmus savo kandidatūrą pirmajame rinkimų ture liberalai rinkosi iš keturių kandidatų.
Į antrąjį turą kartu su V. Čmilytė-Nielsen pateko Trakų r. merė Edita Rudelienė. Antrajame rinkimų ture už V. Čmilytę-Nielen balsavo 744, o už E. Rudelienę – 187 balsavimo teisę turinčių partijos narių.
Dėkodama liberalams už pasitikėjimą naujoji partijos vadovė akcentavo, kad ši diena jai – svarbi ir pažadėjo padaryti viską, kad ji taptų svarbiu, viltingu atskaitos tašku visai liberalų partijai.
„Pradedama politikės karjerą supratau, kad galimi įvairiausi posūkiai. Kad gali ateiti laikas, kai teks padaryti labai svarbius sprendimus. Tam buvau pasiruošusi. Ar esu galvojusi apie partijos lyderio poziciją? Apie lyderystę – taip. Niekada nelipau per galvas, nesiveržiau į postus. Man visada buvo svarbiau galimybė laisvai išsakyti savo nuomonę, sudalyvauti racionalioje, korektiškoje diskusijoje. Būtent tokia laisvės ir tarpusavio pasitikėjimo atmosfera mane ir paskatino jungtis prie liberalų. Esu įsitikinusi, kad tai didžiulė vertybė, kurią sugebėjome išlaikyti ligi šiol – nepriklausomai nuo įvairių aplinkybių“, – po rezultatų paskelbimo kalbėjo naujoji liberalų vadovė.
V. Čmilytė-Nielsen Liberalų sąjūdžio padėtį vertina kaip išskirtinę, reikalaujančią išskirtinių sprendimų, susijusių su lyderyste ir pasiryžimu, vadovavimu ir atsakomybe.
„Todėl nusprendžiau kandidatuoti. Aš pasiryžau imtis atsakomybės. Jūs išreiškėte valią palaikyti mano apsisprendimą. Mes kartu pademonstravome ryžtą eiti pirmyn siekiant bendrų tikslų. Tad būkime verti savo sprendimų!“, – V. Čmilytė-Nielsen siūlo imtis aiškių, ryžtingų ir efektyvių veiksmų, kad 2020 metų rudenį liberalai išlaikytų bene svarbiausią egzaminą savo partijos istorijoje – Seimo rinkimus.
Partijos pirmininko kadenciją baigęs Eugenijus Gentvilas neabejoja, kad nepaisant užklupusių negandų, Liberalų sąjūdis yra gyvybinga partija.
„Šiandien paskutinė mano kaip partijos pirmininko diena. Atsistatydinu ne dėl to, kad pavargau, neturiu idėjų, atsibodo ar bijočiau atsakomybės. Partijai reikia atsinaujinti ir tą pademonstruoti savo rinkėjams ir visai Lietuvai. Turi atsinaujinti veidai – labai džiaugiuosi, kad turime daug naujų veidų. Niekur nepabėgu ir tikrai dirbsiu toliau – dalyvausiu skyrių susirinkimuose, koordinacinėse tarybose, šventinėse vakaronėse, vasaros piknikuose. Esu pasirengęs bendrauti ir bendradarbiauti. Nepabėgu staiga, netikėtai, tai – iš anksto suplanuotas veiksmas, atveriant galimybes dalyvauti naujiems žmonėms“, – įsitikinęs E. Gentvilas.
Svarbūs partijos įstatų atnaujinimai: lankstesnės galimybės tapti LRLS nariais kitų ES valstybių narių piliečiams
Suvažiavimo metu buvo atnaujinti ir partijos įstatai, kurie padės įnešti daugiau aiškumo partijos Tarybos ir Valdybos kompetencijose. Liberalų sąjūdis savo įstatuose įtvirtino Politinių partijų įstatymo nuostatą ir nuo šiol įstoti į partiją gali ir Europos politinių partijų nariai.
Liberalai yra vienintelė partija Lietuvoje, kuri tokią nuostatą įtvirtino savo įstatuose. Liberalai sudaro platesnes ir lankstesnes galimybes tapti partijos nariais kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, kurie teisėtai Lietuvoje be pertraukos gyveno pastaruosius 6 mėnesius
Suvažiavime taip pat perrinkti pagrindiniai vadovaujamieji partijos organai: Valdyba, Etikos ir skaidrumo bei Kontrolės komisijos. Pirmąja partijos pirmininkės pavaduotoja tapo E. Rudelienė.