Šį ketvirtadienį meravimo šimtadienio sulauksianti uostamiesčio galva Vytautas Grubliauskas teigia, jog ir ateityje jis pats bei jo komanda koncentruosis į naujų idėjų generavimą, o ūkiškus reikalus paliksiąs kuruoti savivaldybės administracijai. Tačiau pabrėžia netoleruosiantis valdininkų nekompetencijos ir abejingumo.
Prie naujo gyvenimo tempo V. Grubliauskas sako prisitaikęs labai lengvai, nes visada patiko intensyvus darbas, o rugpjūčio 1-ąją švenčiamą miesto gimtadienį jis su šeima jau tikisi pasitikti naujuosiuose namuose Melnragėje.
Per pirmąsias šimtą meravimo dienų turėjote aibę susitikimų ir vizitų, tad tikriausiai jau turite susidaręs vaizdą, kokį palikimą paveldėjote iš buvusios valdžios?
Pirmiausia galiu pasidžiaugti, kad valdžios perdavimas vyko labai sklandžiai – be jokių raganų medžioklių ar varžtų užsukinėjimų, kokio nors piktybiško stabdymo. Taip pat reikia konstatuoti, kad net ir per patį sunkmetį miestas išlaikė stabilią finansinę sistemą.
Smagu būtų buvę perimti miestą su jau veikiančia universalia arena, nes ji turėjo būti baigta dar praėjusios miesto Tarybos kadencijos metu. Dabar situacija šiek tiek kelia nerimo, bet tikiu, kad pavyks mobilizuotis ir visi numatyti renginiai įvyks laiku ir gerai.
Mieste tikrai nebuvo jokių labai užleistų sričių, kuriose nebūtų buvę nieko padaryta. Tačiau manau, kad mes jau pademonstravome naują požiūrį tiek į senamiestį, tiek į apleistų pastatų problemą. Taip pat pademonstravome ir naują darbų tempą. Ten, kur anksčiau galbūt pritrūkdavo politinės valios, dabar jos jei ne daugiau, tai bent jau tikrai nesumažėjo.
Merai paprastai skirstomi į ūkininkus ir politikus. Ar apsisprendėte, koks būsite?
Mano nuomone, stengtis koncentruoti viską – ir politinę, ir ūkinę valdžią – vienose rankose yra neperspektyvu ir pernelyg rizikinga. Svarbiausia – darnus darbas su savivaldybės administracija. O sprendimas jos vadove paskirti Juditą Simonavičiūtę, kuri turi daug ir politinio, ir administracinio darbo patirties bei didžiulę kompetenciją, buvo labai tinkamas. Ji puikiai orientuojasi visose ūkinėse problemose, tad nėra reikalo dubliuoti jos funkcijų. Esu kompromiso, kompetencijos ir diplomatiško derinimo šalininkas. Taigi, mano nuomone, didžiausia vertybė yra veiksmų koordinavimas.
Visada sakiau, kad esu labiau politikas, o ne ūkininkas, juo labiau kad pagal šiandieninę teisinę bazę meras ir komanda – tai politinės valdžios, o administracija – vykdomosios valdžios centrai. Tad manau, kad ir toliau su savo komanda pirmiausiai darbuosimės idėjų generavimo srityje, o savivaldybės administracijai dalykiškai, korektiškai ir geranoriškai bendradarbiaujant, teks politinės valios vykdytojų vaidmuo. Tuo labiau, kad po persikėlimo į rotušę labai natūraliai formuojasi du centrai – aš su komanda dirbame Danės gatvėje, o administracija liko senojoje vietoje.
Tačiau neatrodo, kad esate nusiteikęs pasyviai laukti, kol savivaldybės administracija ims veikti. Štai vien jau po "Vakarų ekspreso" žurnalistų skambučių ir publikacijų porą kartų davėte tiesioginius nurodymus kai kuriems savivaldybės tarnautojams, kad pagaliau būtų sutvarkytas M. Mažvydo alėjos rekonstrukcijos metu padarytas brokas ir nuimtas nesąmoningas kelio ženklas ties Tiltų ir Daržų gatvių sankryža.
Jei užtenka tik mero skambučio išspręsti problemai – tai kaip ir labai gerai. Tačiau norėčiau, kad nereikėtų tiek "užtempti" problemos sprendimo, kad reikėtų sulaukti tokių skambučių, nes tai rodo, jog dėl kažkokių priežasčių gana ilgai nebuvo daroma tai, kas turėjo būti padaryta. O tai ne kas kita, kaip darbo brokas.
Savivaldybės administracijoje yra labai daug puikiai dirbančių specialistų, tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai kurių nors darbuotojų abejingumas arba atsainumas tampa ne šaukšteliu, o dideliu šaukštu deguto medaus statinėje. Būtent į tokius atvejus žiūriu ir žiūrėsiu labai ūkiškai. Ir tikrai turiu nusibrėžęs labai aiškias ribas, kiek bus toleruojami tokie veiksmai, o paskui jau bus imamasi radikalių priemonių.
Orkestras turi skambėti labai darniai. Ir tai jau yra dirigento atsakomybė – jis turi jausti, kas "falšivija" ir imtis veiksmų, kad to nebūtų. Nekompetencija tikrai nebus toleruojama, neūkiškumas, aplaidumas ar abejingumas klaipėdiečiui ir jo problemoms – juo labiau.
Ką pavadintumėte reikšmingiausiais darbais, kuriuos pavyko nuveikti per pirmuosius šimtą meravimo dienų?
Prie jų priskirčiau jau minėtą labai sklandų valdžios perėmimo procesą. Taip pat – itin kompetentingos komandos sukūrimą – tiek pavaduotojų, tiek visuomeninių patarėjų. Beje, dabar jau daugelis konstatuoja, kad išankstinės ir sakyčiau tikrai nepelnytos kritikos sulaukęs mano patarėjas Simonas Gentvilas yra labai kompetentingas ir vienas pagrindinių idėjų generatorių.
Manau, kad pavyko padėti pamatus dar glaudesniam miesto ir uosto bendradarbiavimui. Esu tikras, kad naujas pagreitis šioje srityje jau greitai duos puikių rezultatų.
Esu įsitikinęs, kad pademonstravome naują, kompleksinį požiūrį į senamiestį. Atliekama rimta analizė, rengiamas priemonių sąvadas. Padėti pagrindai naujai savivaldybės administracijos Viešojo skyriaus koncepcijai. Šis skyrius, municipalinės policijos užuomazga, taps vienu pagrindinių instrumentų siekiant mūsų tikslų.
Darome konkrečius žingsnius ekologiško ir sveiko miesto link. Tai ir viešojo transporto, kaip prioriteto iškėlimas, ir idėja dėl lengvatų ekologiškiems automobiliams. Jau dabar išsikėlėme "Mėlynosios vėliavos" susigrąžinimo paplūdimiams tikslą. O lygiagrečiai bendradarbiaujame su pajūrio savivaldybėmis dėl bendros gelbėtojų ir paplūdimių tarnybos sukūrimo.
Gyvūnų laikymo srityje analizuojame geriausius užsienio pavyzdžius. Pagaliau pavyko miesto rotušei sugrąžinti tikrąją jos paskirtį. Užmezgėme glaudžius bendradarbiavimo santykius su Klaipėdos rajonu. Taip pat inicijavome veiklos auditą savivaldybės administracijos Sporto skyriuje, kad jis tinkamai pasiruoštų rudenį vyksiančiam Klaipėdos sporto visuomenės kongresui ir šioje srityje būtų galima padaryti neatidėliotinus sprendimus, o vėliau ir suformuoti tolimesnės uostamiesčio sporto ateities viziją.
Pirmajame savo interviu sakėte, jog norėtumėte nenugrimzti į beprasmių politinių batalijų liūną, ir išreiškėte viltį, kad pavyks darniai irkluoti į tą pačią pusę, nepriklausomai nuo to, kurioje valties pusėje sėdi – pozicijos ar opozicijos. Ar pavyksta rasti bendrą kalbą su opozicija?
Kiek teko girdėti kalbant kuluaruose, mūsų liberalumas ir tolerancija opozicijos idėjoms bei iniciatyvoms sulaukė tinkamo atsako. Per tuos miesto Tarybos posėdžius, kuriems jau teko pirmininkauti, dar nė karto nesulaukiau kokių nors priekaištų, kad ką nors ignoruoju ar eliminuoju. Esu įsitikinęs, kad ne formali, o konstruktyvi opozicija yra tas faktorius, kuris neleidžia apkerpėti. O dabartinė miesto Tarybos opozicija būtent tokia ir yra. Gal ir neirkluojame darniai kartu, bet bent jau ta pačia – miesto klestėjimo – kryptimi tai jau tikrai.
Viena iš Jūsų pirmųjų idėjų buvo miestiečių idėjų banko kūrimas. Koks jos likimas?
Tai tikrai ne trumpalaikis procesas. Kadencijos pradžioje, kai dar turėjau laiko aktyviau naudotis socialiniu tinklu "Facebook", sulaukiau gausybės idėjų bei pasiūlymų. Natūralu, kad dabar šis procesas jau kiek prislopo, tačiau pilietiškos, bendruomeniškos visuomenės kūrimas trunka gana ilgai. Galiu tikrai pasakyti, kad niekada neskubėsime bet kuriai idėjai pasakyti "Ne". Iki tokio verdikto visada reikia analizės – tiek iš idėjos autorių, tiek ir iš miesto valdžios. Paskutinis pavyzdys – parašiutų tunelio idėja. Jos autoriai po pirmojo vizito jau ruošiasi pristatyti išsamią analizę.
Minėjote, kad santykiuose su uostu fiksuojate naują proveržį. O kaip klostosi santykiai su centrine valdžia?
Manau, kad jie tikrai nepablogėjo. Aišku, kai kurių ministerijų pozicija tam tikrais klausimais stebina, bet yra ir nemažai pozityvaus nusiteikimo Klaipėdos atžvilgiu. Pavyzdžiui, Susisiekimo, Kultūros ministerijos labai operatyviai reaguoja į mūsų prašymus. Panašaus požiūrio sulaukėme ir iš neseniai mieste besilankiusio žemės ūkio ministro. Artimiausiu metu tikiuosi uostamiestyje sulaukti sveikatos apsaugos ministro ir kartu su juo pabandyti išjudinti Klaipėdoje įstrigusią medicinos įstaigų reformą.
Kartu su klaipėdiečio parlamentaro Evaldo Jurkevičiaus pagalba, atrodo, jau pavyko priminti ūkio ministrui Rimantui Žyliui jo klaipėdietiškas šaknis ir piliavietės atstatymo projektas sugrįžo į sąrašą tų, kuriems gali būti skirtas Europos Sąjungos finansavimas.
Kartu su Finansų ministerijos vadovybe artimiausiu metu pabandysime išsiaiškinti, kur nuklydo pora milijonų litų, kurie turėjo atitekti kompensacijoms iškeldinamiems Lypkių gyventojams.
Ir pats jau turbūt bene aštuonis kartus lankiausi Vilniuje stengdamasis padėti suprasti centrinei valdžiai klaipėdietiškų projektų specifiką. Tikimės, jog šią savaitę Klaipėdoje apsilankysianti prezidentė irgi turės laiko įsigilinti į uostamiesčio ypatumus.
Kokie Jūsų artimiausi darbai, kuriuos norite atlikti?
Tarp prioritetų yra detaliųjų planų tvirtinimo proceso spartinimas. Jau minėtas savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus išplėtimas, Tarybos reglamento keitimas, kad komitetų posėdžiai taptų dar viešesni, o juose svarstomi klausimai dar labiau prieinami visuomenei – jų posėdžių įrašai turėtų persikelti į internetą. Taip pat ieškome naujų formų, kaip integruoti visuomenines organizacijas į mūsų darbo procesus. Stengsimės išvengti "sugedusio telefono" efekto, kai politikai turi retransliuoti visuomenės balsą į valdžios koridorius.
Ar jau įsikūrėte savo naujuosiuose namuose Melnragėje, koks Jūsų sodybos Kvietinių kaime likimas? Ir ar šeima jau prisitaikė prie naujųjų Jūsų pareigų bei naujosios darbotvarkės?
Turiu tikslą miesto gimtadienį jau pasitikti naujuosiuose namuose – čia dar liko keletą sienų išklijuoti tapetais ir nusivalyti langus. Šaldytuvas, lovos ten jau yra. Šią savaitę parsigabensime ir televizorių. Žmona skeptiškai žiūri į planus parduoti sodybą, o ir man pačiam skauda širdį, bet turėti dvejus namus ne tik neracionalu, bet ir labai brangu.
Kalbant apie mero pareigas, tai intensyvus darbas man visada patikdavo, nors šeimai dabar tikrai nelengva. Jei žmona jau baigia susitaikyti, tai mano jauniausioji atžala, kuriai dabar dveji metai ir trys mėnesiai, jokių kompromisų nepripažįsta.
Miestiečių nuomonė
Jolanta
Matau, kad žmogus aktyvus, visuomeniškas, artimas visuomenei, nors tikriausiai dar tik stengiasi "apšilti". Konkrečių jo veiklos rezultatų kol kas dar nepastebiu, bet mero pareigas jis visgi atlieka – dalyvauja renginiuose, įteikia padėkos raštus. Galbūt greitu metu bus svarstomi kokie nors strateginiai miesto planai, tuomet ir bus galima įvertinti jo darbus.
Danius
Man labiau patiko Rimantas Taraškevičius, jis buvo ūkiškesnis. Toks meras ir turėtų būti, o V. Grubliauskas kol kas įspūdžio nepaliko. Žiūrėsim, kaip bus suorganizuota Jūros šventė ir kiti didesni renginiai. Laikui bėgant pamatysime, kokia jo tikroji rolė šitame mieste.
Aidas
Merą vertinčiau teigiamai, kadangi jaučiasi pagyvėjęs kultūrinis miesto gyvenimas – patiko džiazo festivalis, taip pat jo paramos sulaukė ir baikerių šou. Manau jis kultūros žmogus, o apie jį kaip apie politiką sunku ką nors pasakyti, kadangi dabar didesnių pokyčių miesto gyvenime nepastebėjau.
Vilius
Kadangi meras ką tik pradėjo savo kadenciją, kol kas nematyti jokių jo darbų. Kaip žmogus man jis patinka, tegu dirba, o pasibaigus jo kadencijai jau bus galima jį įvertinti.
Vytautas
Iš patirties žinau, kad pirmaisiais mėnesiais tokiuose postuose tiktai apsiprantama prie naujos darbo vietos, o kažkokios informacijos apie mero veiklą surasti būna sunku. Taip anksti pradėti vertinti V. Grubliausko indėlį, manau, būtų nekorektiška.
Sigita
Man V. Grubliauskas labai patinka. Džiaugiuosi, kad jį išrinko. Pati esu liberalių pažiūrų, tad jo politika man labai priimtina.
Kristina
Jį palaikau, tikiuosi kažkokių gerų sprendimų, nors nesu girdėjus, ką V. Grubliauskas yra žadėjęs. Tačiau manau, jog kiekvienas naujas meras įneša kažką naujo, duoda miestui tai, ko nedavė ankstesnysis. Dabar labai džiaugiuosi arenos atidarymu, nes prieš tai, rodos, ji buvo visai apleista. Tikiuosi iš jo dar daugiau.