Mielieji mano gimtojo miesto bendrapiliečiai, malonūs ir garbūs miesto svečiai,
Kokia gi pirmoji mintis ateina, tariant vienintelio, tad ir nepakartojamo Lietuvos uostamiesčio vardą? Ką pagalvojame išgirdę minint miestą Klaipėdą? Kokius jausmus ir emocijas patiriame gretindami jūros, uosto, žuvėdrų vaizdus ir tapatindami visa tai su tuo pačiu Klaipėdos vardu? Tikriausiai nesuklysiu teigdamas, kad kiek žmonių, tiek minčių, tiek emocijų, tiek vertinimų.
Tačiau neabejotinai rasime gausybę panašumų, kalbant apie Klaipėdą, jūrą, uostą, klaipėdiečius, kad ir kaip skirtingai bejaustume, bekalbėtume. Didinga didžio miesto, savo gimtadienį švenčiančio būtent tikrąją savo gimimo dieną istorija – tai turtas ir vertybė, kurią septynis šimtmečius ir šešias dešimtis metų kūrė garbūs ir išmintingi mūsų protėviai.
Šiandieninė Klaipėda – tai dinamiškas ir veržlus, jaunatviškai ambicingas ir brandžiai atsakingas, prasmingai kuriantis ir išradingai švenčiantis, visada nuoširdus ir niekada abejingas miestas, jaunatviškai ir energingai plakančia širdimi, miestas su savita dvasia, tiesiog miestas dryžuota siela. Turime džiaugtis ir išmokti didžiuotis, kad esame tokie saviti, nors gal kai kam atrodytų lyg ir esame šiek tiek kitokie, kad esame miestiečiai dryžuotomis sielomis ir atviromis širdimis.
Žinoma, kaip ir visi, turime ir rūpesčių, turime ir kuo pasibėdavoti, pasiskųsti, o gal kai ką pagrįstai net ir apskųsti, bet likime ištikimi patys sau – jei mokame gerai dirbti, gebame prasmingai kurti, tad džiaukimės ir linksmai bei išradingai švęskime miesto gimtadienį ir Jūros šventę, tam dabar laikas. Juk tai mūsų gimtasis miestas, kuriame gyvent gera, miestas, kuriame kurti verta, miestas kurį mylėti neišvengiama, ir visa tai – Klaipėda.
Nuoširdžiai su jumis
Vytautas Grubliauskas,
Klaipėdos miesto meras