Liberalų diskusija: Koks turėtų būti partijos kandidatų sąrašas?

Gegužės 5 d., jau kitą savaitgalį, Liberalų sąjūdžio taryba tvirtins partijos kandidatų sąrašus 2012 m. Seimo rinkimuose. Kokie galėtų būti Jūsų patarimai partijos nariams, į ką reikėtų atkreipti dėmesį formuojant partijos kandidatų sąrašą? Mintimis dalinasi žurnalistas ir apžvalgininkas Rimvydas Valatka bei viešųjų ryšių ir komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus.

R.Valatka: „Sąrašas turėtų būti toks, kokio nebus, nes jau nebegali Lietuvoje būti dėl tos priežasties, kad nėra tokio rinkėjo, kuris išrinktų tokį sąrašą, kurį siūlyčiau. Tas sąrašas turėtų būti sudarytas iš valstybininkų, atsakingai mąstančių pirmiausia apie valstybės ir bendruomenės ateitį. Kompetentingų. Drąsių. Nebijančių minios teismo ir reitingo praradimo. Žinančių, kas yra liberalizmas ir ginančių liberalizmo vertybes, o ne aklai pritariančių konservatorių naktiniam mokesčių perversmui.

Bet viena vertus, kur tokių žmonių rasi Lietuvoje? Kita vertus, kas juos beišrinks? Todėl ir sąrašas iš esmės toks, kokį tikimasi parduoti rinkėjams. Tai šiuo atveju ir Liberalų sąjūdis nelabai gali išsiskirti. Nors būtent iš Liberalų sąjūdžio dar galima tikėtis, kad jo žmonės bus kompetentingi, drąsūs, atsakingi, nebijantys imtis ne tik taktinių, bet ir strateginių uždavinių.

Pavyzdžiui, man norėtųsi, kad šito sąrašo kiekvienas žmogus, net ir pažadintas naktį, aiškiai atsakytų į klausimą, kokią Lietuva gali turėti ateitį, jei gyventojų skaičiui mažėjant, valstybės skola auga septynmyliais žingsniais. 2001 m. turėjome 3,4 mln. gyventojų ir 12,8 mlrd. litų skolos.

Dabar jau turime tik 3 mln. gyventojų ir net 42 mlrd. Lt skolos. Vyriausybė svarstė, kad energetinei nepriklausomybei reikia skirti dar 27 milijardus litų. Iki to laiko, kol turėsime energetinę nepriklausomybę, Lietuvoje liks 2,5 mln. gyventojų, o skolos kiek bus? Jau gal 80 mlrd. litų. Kas grąžins šią skolą, jei dauguma iš tų likusių 2,5 mln. lietuvių bus pensininkai. Ar gali į šį klausimą sąžiningai atsakyti LS sąrašo žmonės?“

Viešųjų ryšių ir komunikacijos ekspertas M.Katkus: „Manau, kad liberalai yra partija, kuri yra ir palaiminta, ir nuskriausta tuo, kad ji turi labai kritiškai vertinantį ir greitai mąstanti rinkėją. Ir viena vertus tai yra labai didelis privalumas, kita vertus jis labai skeptiškai žiūri į bandymus jį apmauti, prisiviliojant vieną kitą žvaigždę,ar žmones, kurie sąraše atrodo geriau, negu atrodytų kur nors kitur. Todėl kviestinės televizijos žvaigždės ar kitokie įžymūs žmonės sąraše, kurie realiai neturi nei šansų patekti į Seimą, nei ką padoraus Seime nuveikti, ir panašūs triukai, kuriuos daro kitos partijos, liberalams netinka.

Aš manau, kad Liberalių pažiūrų rinkėjui labiausiai imponuoja trys dalykai:Pirmas– kandidato gebėjimas dirbti, gebėjimas sėkmingai veikti. Todėl liberalų kandidatai turėtų būti profesionalai, kurie nepadarys rinkėjams gėdos. Neveiklūs rėksniai, kurie atiduos savo veidą rinkimų kampanijos metų, o vėliau ketveriems metams išnyks, netinka liberalų sąrašui.

Kitas kriterijus – vertybės. Liberalių pažiūrų rinkėjas yra vertybinis rinkėjas, kuriam svarbu liberalus požiūris, atvirumas pokyčiams, teisės viršenybė ir t.t. Todėl antras kriterijus vertinant kandidatą yra vertybės, kurioms jis atstovauja. Geras pavyzdys yra Europos parlamento rinkimai. Leonidas Donskis, kaip tik ir buvo toks kandidatas, kurį rinkėjai matė kaip žmogų, EP galėsianti atstovauti liberalioms vertybėms.

Trečias dalykas į kurį reikėtų atsižvelgti formuojant sąrašą yra jauni politikai. Galimybė jaunesniems žmonėms startuoti politikoje yra labai svarbu. Viena didžiausių bėdų Lietuvoje yra ta, kad jauniems žmonėms, kalbu apie žmones iki 27 m., jiems sunkiausia susirasti savo pirmąjį darbą versle, bet lygiai taip pat sunku prasimušti ir politikoje. Jiems sunku praeiti pro storą žmonių sluoksnį politikoje, kuriems yra per 35 metus, kurie po nepriklausomybės atkūrimo užėmė daugumą postų ir neplanuoja trauktis. Socialinis mobilumas Lietuvoje yra labai menkas. Ir Liberalų partija yra būtent ta partija, kuri galėtų tapti jaunesnių žmonių balsu ir tramplinu. Žmonių, kuriems yra sunkiau praeiti pro nusistovėjusias dogmas, normas, partijose, kuriose patirtis vertinama labiau negu idėja ar atvirumas pokyčiams.

Ir dar apie lyderius. Liberalai yra partija turinti daug stiprių asmenybių, lyderių. Todėl pamiršti savo lyderius, žmones, kurie yra gerai vertinami visuomenėje, būtų neteisinga.“