Neeilinėje Seimo sesijoje Seimas patvirtino 12 asmenų parlamentinę komisiją banko „Snoras“ istorijai tirti. Ji savo išvadas turės pateikti iki birželio 1 d. Komisijos pirmininku paskirtas partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime seniūnas Valentinas Mazuronis.
Komisija aiškinsis, ar tinkamai buvo prižiūrimas platinimas indėlių sertifikatų, kuriais apsirūpinę „Snoro“ klientai nežinojo, jog jų investicijos nėra apdraustos. Komisijai taip pat pavesta aiškintis, ar nebuvo piktnaudžiavimo atvejų, kai Seimo nariai ir jų artimieji giminaičiai, taip pat sutuoktiniai, Vyriausybės nariai ir jų artimieji giminaičiai, taip pat sutuoktiniai, Lietuvos banko valdybos nariai ir jų artimieji giminaičiai, taip pat sutuoktiniai, pasinaudodami turima informacija ir tarnybine padėtimi, iš anksto išsiėmė indėlius iš banko „Snoras“ prieš jo veiklos sustabdymą.
Paskutinis punktas komisijos darbų sąraše – premjero Andriaus Kubiliaus akcentuotas siūlymas aiškintis, ar dėl „Snoro“ į Konstitucinį Teismą kreipęsi 40 parlamentarų nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų.
Situaciją komentuoja Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno pavaduotoja Dalia Kuodytė bei Lietuvos liberalaus jaunimo vicepirmininkė Ieva Pakarklytė.
D.Kuodytė: “Visuomet skeptiškai vertinau iniciatyvas Seime įvairiomis progomis sudaryti tyrimų komisijas. Ir dėl to, kad paprastai specialiai suburiamų komisijų darbo rezultatai, švelniai tariant, nebūna stebuklingi.
Dabar sudaryta Seimo laikinoji tyrimo komisija aiškinsis dėl komercinių bankų priežiūros ir situacijos likviduojamame banke „Snoras“. Iš esmės tą patį darbą šiuo metu Lietuvoje atlieka teisėsauga ir specialiosios tarnybos – tos institucijos, kurios ir turėtų spręsti šiuos klausimus.
Smarkiai abejoju, ar naujoji Seimo komisija išsiaiškins ką nors nauja. Būtų labai gerai, jei ji nepakenktų jau vykdomam ikiteisminiam tyrimui, nesuteiktų prielaidų manyti, jog Seime vykdomas tyrimas – šališkas, politizuotas. Tai būtų palanku ekstradicijos procedūros siekiantiems išvengti buvusiems banko „Snoras“ pagrindiniams akcininkams, kurių advokatai atidžiai seka vykstančius procesus.
Galbūt būtų racionalu, jei Seimo specialioji tyrimo komisija, jei taip jau būtina, būtų buvusi sudaryta jau sulaukus ikiteisminio tyrimo pabaigos bei atsakingų pareigūnų išvadų. Deja, realybė kitokia.
Mane nuvylė kardinalus Seimo konservatorių pozicijos pakeitimas sprendžiant dėl komisijos sudarymo. Nors iš pradžių jų lyderiai griežtai pasisakė prieš komisiją, įžvelgdami aiškių grėsmių, tačiau visi išsakyti svarūs argumentai staiga buvo pamiršti.“
I.Pakarklytė: „„Snoro“ komisijos sukūrimas – dar vienas populistinis žingsnis prieš artėjančius Seimo rinkimus.
Prieš kelias dienas buvo patvirtinta 12 asmenų parlamentinė komisija „Snoro“ skandalui tirti. Žodis „skandalas“ čia pasirinktas neatsitiktinai – būtent taip „Snoro“ banko istoriją vaizduoja komisijos pirmininkas, „tvarkietis“ Valentinas Mazūronis ir kiti „nedorais politikais ir apgautais Lietuvos piliečiais“ susirūpinę seimūnai. Iš tiesų, „Snoro“ bankroto tyrimas yra pirminės svarbos klausimas, tačiau ar dėl to reikia kurti sąmokslo teorijas, svaidytis kaltinimais vieni kitiems ir kelti sumaištį? Koks šios apokaliptinės retorikos tikslas?
O tikslas paprastas ir aiškus – rinkėjų pritraukimas. Politikai sako tai, ką žmonės nori girdėti. Į šį dialogą tarp politikų ir jų rinkėjų dar įtraukus žiniasklaidą gauname ištisas mitologines sagas apie „godžius bankus, nesąžiningą verslą bei visaip kaip išnaudojamą ir engiamą paprastą žmogų“. Grįžtant prie komisijos, svarbiausias klausimas yra, ar „Snoro“ komisija sugebės kokybiškai įvykdyti savo uždavinius, nes užsibrėžtų darbų sąrašas tikrai nemenkas. Gal verčiau „Snoro“ banko bankrotą ir nusižengimus įstatymams tiria tie, kas turi tam reikalingas žinias ir kompetencijas, t.y. teisininkai, bankininkystės sektoriaus ir ekonomikos ekspertai. Ką reiškia nuostata, jog gyvename teisinėje valstybėje, jei galimai stambaus masto finansinius nusikaltimus ištirti ir išvadas pateikti pasiryžta 12 parlamentarų būrelis. Beje, iš šių 12 Seimo narių vos 2 turi su ekonomika ir finansų sektoriumi susijusį išsilavinimą.
Pabrėžtina ir tai, kad ankstesnių laikinųjų Seimo komisijų veikla rodo tai, jog ženklių rezultatų, turėjusių realios įtakos veiksmui eigai pasiekti nepavyko (išskyrus apkaltos komisijas).
Tad gana politikuoti, kurti komisijas, grasinti teismais ir reikalauti teisingo atpildo, prisidengiant „paprasto žmogaus interesų gynimu“. Nes protingas rinkėjas išgirdęs tokius šūkius už jus nebalsuos.“
Neeilinėje Seimo sesijoje Seimas patvirtino 12 asmenų parlamentinę komisiją banko „Snoras“ istorijai tirti. Ji savo išvadas turės pateikti iki birželio 1 d. Komisijos pirmininku paskirtas partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime seniūnas Valentinas Mazuronis.
Komisija aiškinsis, ar tinkamai buvo prižiūrimas platinimas indėlių sertifikatų, kuriais apsirūpinę „Snoro“ klientai nežinojo, jog jų investicijos nėra apdraustos. Komisijai taip pat pavesta aiškintis, ar nebuvo piktnaudžiavimo atvejų, kai Seimo nariai ir jų artimieji giminaičiai, taip pat sutuoktiniai, Vyriausybės nariai ir jų artimieji giminaičiai, taip pat sutuoktiniai, Lietuvos banko valdybos nariai ir jų artimieji giminaičiai, taip pat sutuoktiniai, pasinaudodami turima informacija ir tarnybine padėtimi, iš anksto išsiėmė indėlius iš banko „Snoras“ prieš jo veiklos sustabdymą.
Paskutinis punktas komisijos darbų sąraše – premjero Andriaus Kubiliaus akcentuotas siūlymas aiškintis, ar dėl „Snoro“ į Konstitucinį Teismą kreipęsi 40 parlamentarų nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų.
Situaciją komentuoja Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno pavaduotoja Dalia Kuodytė bei Lietuvos liberalaus jaunimo vicepirmininkė Ieva Pakarklytė.
D.Kuodytė: “Visuomet skeptiškai vertinau iniciatyvas Seime įvairiomis progomis sudaryti tyrimų komisijas. Ir dėl to, kad paprastai specialiai suburiamų komisijų darbo rezultatai, švelniai tariant, nebūna stebuklingi.
Dabar sudaryta Seimo laikinoji tyrimo komisija aiškinsis dėl komercinių bankų priežiūros ir situacijos likviduojamame banke „Snoras“. Iš esmės tą patį darbą šiuo metu Lietuvoje atlieka teisėsauga ir specialiosios tarnybos – tos institucijos, kurios ir turėtų spręsti šiuos klausimus.
Smarkiai abejoju, ar naujoji Seimo komisija išsiaiškins ką nors nauja. Būtų labai gerai, jei ji nepakenktų jau vykdomam ikiteisminiam tyrimui, nesuteiktų prielaidų manyti, jog Seime vykdomas tyrimas – šališkas, politizuotas. Tai būtų palanku ekstradicijos procedūros siekiantiems išvengti buvusiems banko „Snoras“ pagrindiniams akcininkams, kurių advokatai atidžiai seka vykstančius procesus.
Galbūt būtų racionalu, jei Seimo specialioji tyrimo komisija, jei taip jau būtina, būtų buvusi sudaryta jau sulaukus ikiteisminio tyrimo pabaigos bei atsakingų pareigūnų išvadų. Deja, realybė kitokia.
Mane nuvylė kardinalus Seimo konservatorių pozicijos pakeitimas sprendžiant dėl komisijos sudarymo. Nors iš pradžių jų lyderiai griežtai pasisakė prieš komisiją, įžvelgdami aiškių grėsmių, tačiau visi išsakyti svarūs argumentai staiga buvo pamiršti.“
I.Pakarklytė: „Snoro“ komisijos sukūrimas – dar vienas populistinis žingsnis prieš artėjančius Seimo rinkimus.
Prieš kelias dienas buvo patvirtinta 12 asmenų parlamentinė komisija „Snoro“ skandalui tirti. Žodis „skandalas“ čia pasirinktas neatsitiktinai – būtent taip „Snoro“ banko istoriją vaizduoja komisijos pirmininkas, „tvarkietis“ Valentinas Mazūronis ir kiti „nedorais politikais ir apgautais Lietuvos piliečiais“ susirūpinę seimūnai. Iš tiesų, „Snoro“ bankroto tyrimas yra pirminės svarbos klausimas, tačiau ar dėl to reikia kurti sąmokslo teorijas, svaidytis kaltinimais vieni kitiems ir kelti sumaištį? Koks šios apokaliptinės retorikos tikslas?
O tikslas paprastas ir aiškus – rinkėjų pritraukimas. Politikai sako tai, ką žmonės nori girdėti. Į šį dialogą tarp politikų ir jų rinkėjų dar įtraukus žiniasklaidą gauname ištisas mitologines sagas apie „godžius bankus, nesąžiningą verslą bei visaip kaip išnaudojamą ir engiamą paprastą žmogų“. Grįžtant prie komisijos, svarbiausias klausimas yra, ar „Snoro“ komisija sugebės kokybiškai įvykdyti savo uždavinius, nes užsibrėžtų darbų sąrašas tikrai nemenkas. Gal verčiau „Snoro“ banko bankrotą ir nusižengimus įstatymams tiria tie, kas turi tam reikalingas žinias ir kompetencijas, t.y. teisininkai, bankininkystės sektoriaus ir ekonomikos ekspertai. Ką reiškia nuostata, jog gyvename teisinėje valstybėje, jei galimai stambaus masto finansinius nusikaltimus ištirti ir išvadas pateikti pasiryžta 12 parlamentarų būrelis. Beje, iš šių 12 Seimo narių vos 2 turi su ekonomika ir finansų sektoriumi susijusį išsilavinimą.
Pabrėžtina ir tai, kad ankstesnių laikinųjų Seimo komisijų veikla rodo tai, jog ženklių rezultatų, turėjusių realios įtakos veiksmui eigai pasiekti nepavyko (išskyrus apkaltos komisijas).
Tad gana politikuoti, kurti komisijas, grasinti teismais ir reikalauti teisingo atpildo, prisidengiant „paprasto žmogaus interesų gynimu“. Nes protingas rinkėjas išgirdęs tokius šūkius už jus nebalsuos.“