Lietuvos valdininkai vis siekia „pirmauti“ įgyvendindama įvairius ES reikalavimus, direktyvas ir nurodymus. O skubėdami uoliai dirbti karts nuo karto ir persistengia.
Štai paskutinę sumaištį sukėlė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. Pagal jį nuo šių metų turi būti pradėta prekiauti dyzelinu, kuriame yra ne mažiau kaip 7 proc. biodegalų. Žiniasklaida sukėlė nemažą triukšmą šiuo klausimu. Baksnodama į perdėta Lietuvos valdininkų uolumą įgyvendinant ES reikalavimus ir gąsdindama, kad Lietuvoje gali dyzelino apskritai nebelikti.
Perdėtą pareigūnų uolumą dėl biodyzelino komentuoja Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Audrius Endzinas ir įmonės „Kvistija“, valdančios 15 degalinių Lietuvoje tinklą, vadovas Virgilijus Eidimtas.
A.Endzinas: „Abejoju, ar Lietuvai reikėtų skubėti. Kartais susidaro įspūdis, kad, vaizdžiai tariant, pernelyg skubame į pirtį, tarsi joje vėliau neliktų vietos.
Todėl išankstinis ir be platesnių diskusijų priimtas mūsų Aplinkos ministerijos sprendimas pritarti Europos Sąjungos direktyvai, kuria siekiama, jog dyzeliniame kure būtų bent 7 proc. biopriedų, šiandien kelia tam tikrų abejonių.
Manau, pirmiausia derėtų apsvarstyti, koks būtų šio sprendimo poveikis šalies ekonomikai. Tikėtina, kad padidinus biopriedų kiekį dyzeliniame kure atsirastų prielaidų jo kainai išaugti, o tai neišvengiamai kirstų per kišenę vartotojams – žmonėms ir verslui.
Todėl bent jau kol kas santūriai nepritarčiau šiuo metu priimtai Aplinkos ministerijos pozicijai.
Žinoma, jeigu nutarus didinti biopriedų kiekį degaluose kartu būtų priimtas sprendimas tokiu būdu skatinti mūsų šalies ūkį, galėtume iš naujo svarstyti šią galimybę. Tačiau reikėtų aiškiai sutarti, kad reikiamas kultūras supirksime iš Lietuvos ūkininkų.
Kiek esu susipažinęs su Vilniaus Gedimino technikos universiteto ekspertų išvadomis, jie nemato esminių kliūčių biopriedų kiekiui kure didinti. Taigi lieka aktualus tik ekonominio pagrįstumo klausimas.“
V.Eidimtas: „Kad mes visada norim būti pirmieji ES ir neapgalvoję visokių nesąmonių pridarom, tai dažnas reiškinys. Tačiau klaida dėl biodyzelino – labai menka palyginti su kitomis. Kad Lietuvoje nebeliks dyzelino – labai jau stipriai pasakyta. Dyzelinio kuro šalyje buvo ir bus. Kuro pardavėjai prisitaikys. 5 ar 7procentai biodyzelio, didelio skirtumo mums nėra. Taigi, tragedijos čia neįžvelgiu. Tragedija būtų, jei dar bent vienu centu akcizą kurui pakeltų.
Reali problema – kad kuras brangsta, o Lietuvos žmonių perkamoji galia nedidėja. Tačiau nemanau, kad dėl šio konkretaus sprendimo galėtų kilti dyzelino kaina. Jokių stebuklų čia nėra. Ir problemos dėl biodyzelino nematau, reikės – rapsų prisodins ir Lietuvos, ir Baltarusijos, ir kitų šalių ūkininkai.
Pats biodyzelinas – ne nauja idėja. Tačiau ir naudos iš jo – jokios. Nei verslininkui, nei vairuotojui. Todėl tokia politika apskritai yra juokinga. Kai pasaulis badauja, derlingą žemę reikia grūdais duonai, o ne rapsais apsėti.“
Lietuvos valdininkai vis siekia „pirmauti“ įgyvendindama įvairius ES reikalavimus, direktyvas ir nurodymus. O skubėdami uoliai dirbti karts nuo karto ir persistengia.
Štai paskutinę sumaištį sukėlė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. Pagal jį nuo šių metų turi būti pradėta prekiauti dyzelinu, kuriame yra ne mažiau kaip 7 proc. biodegalų. Žiniasklaida sukėlė nemažą triukšmą šiuo klausimu. Baksnodama į perdėta Lietuvos valdininkų uolumą įgyvendinant ES reikalavimus ir gąsdindama, kad Lietuvoje gali dyzelino apskritai nebelikti.
Perdėtą pareigūnų uolumą dėl biodyzelino komentuoja Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Audrius Endzinas ir įmonės „Kvistija“, valdančios 15 degalinių Lietuvoje tinklą, vadovas Virgilijus Eidimtas.
A.Endzinas: „Abejoju, ar Lietuvai reikėtų skubėti. Kartais susidaro įspūdis, kad, vaizdžiai tariant, pernelyg skubame į pirtį, tarsi joje vėliau neliktų vietos.
Todėl išankstinis ir be platesnių diskusijų priimtas mūsų Aplinkos ministerijos sprendimas pritarti Europos Sąjungos direktyvai, kuria siekiama, jog dyzeliniame kure būtų bent 7 proc. biopriedų, šiandien kelia tam tikrų abejonių.
Manau, pirmiausia derėtų apsvarstyti, koks būtų šio sprendimo poveikis šalies ekonomikai. Tikėtina, kad padidinus biopriedų kiekį dyzeliniame kure atsirastų prielaidų jo kainai išaugti, o tai neišvengiamai kirstų per kišenę vartotojams – žmonėms ir verslui.
Todėl bent jau kol kas santūriai nepritarčiau šiuo metu priimtai Aplinkos ministerijos pozicijai.
Žinoma, jeigu nutarus didinti biopriedų kiekį degaluose kartu būtų priimtas sprendimas tokiu būdu skatinti mūsų šalies ūkį, galėtume iš naujo svarstyti šią galimybę. Tačiau reikėtų aiškiai sutarti, kad reikiamas kultūras supirksime iš Lietuvos ūkininkų.
Kiek esu susipažinęs su Vilniaus Gedimino technikos universiteto ekspertų išvadomis, jie nemato esminių kliūčių biopriedų kiekiui kure didinti. Taigi lieka aktualus tik ekonominio pagrįstumo klausimas.“
V.Eidimtas: „Kad mes visada norim būti pirmieji ES ir neapgalvoję visokių nesąmonių pridarom, tai dažnas reiškinys. Tačiau klaida dėl biodyzelino – labai menka palyginti su kitomis. Kad Lietuvoje nebeliks dyzelino – labai jau stipriai pasakyta. Dyzelinio kuro šalyje buvo ir bus. Kuro pardavėjai prisitaikys. 5 ar 7procentai biodyzelio, didelio skirtumo mums nėra. Taigi, tragedijos čia neįžvelgiu. Tragedija būtų, jei dar bent vienu centu akcizą kurui pakeltų.
Reali problema – kad kuras brangsta, o Lietuvos žmonių perkamoji galia nedidėja. Tačiau nemanau, kad dėl šio konkretaus sprendimo galėtų kilti dyzelino kaina. Jokių stebuklų čia nėra. Ir problemos dėl biodyzelino nematau, reikės – rapsų prisodins ir Lietuvos, ir Baltarusijos, ir kitų šalių ūkininkai.
Pats biodyzelinas – ne nauja idėja. Tačiau ir naudos iš jo – jokios. Nei verslininkui, nei vairuotojui. Todėl tokia politika apskritai yra juokinga. Kai pasaulis badauja, derlingą žemę reikia grūdais duonai, o ne rapsais apsėti.“