Po beveik dešimtmečio diskusijų Seime Vyriausybę pasiekė tarnautojų elgesio kodeksas. Šiek tiek ironiška, nes trečiadienį, kai kodeksas buvo svarstomas Vyriausybėje, apsvaigusį (kaip teigia liudininkai) Švenčionių merą iš lėktuvo išlaipino apsauga. Dėl tokio aukšto tarnautojo elgesio gėda ne tik Švenčionių kraštui, bet ir visai Lietuvai. Tačiau, ar šis pareigūnas atsakys už valstybės tarnybos vardo pažeminimą, kaip tai numato įstatymai? Ar jis prisiims asmeninę atsakomybę?.. Ir jei esami įstatymai nepajėgūs pažaboti įžūlią politikų savivalę, tai ką pakeis tarnautojų elgesio kodeksas?
Savo nuomonę Liberalų diskusijoje dėsto Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Algis Kašėta ir Teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius. Kviečiame pasisakyti ir Jus.
A.Kašėta: „Laikausi nuomonės, kad ne rezoliucijos ar tam tikri didelės apimties kodeksai keičia visuomenę. Visuomenė, įskaitant ir valstybės tarnautojus, pirmiausia turėtų pati norėti laikytis moralinių, etikos standartų. Elgtis taip, kad sąžinė būtų rami.
Idealiu atveju, valstybės tarnautojai patys sau turėtų nusibrėžti ir laikytis garbingo bei sąžiningo elgesio standartų. Tačiau puikiai žinome, kad realybė kartais būna visiškai kitokia.
Todėl valstybės tarnautojų elgesio kodeksas galbūt būtų naudingas vien tuo aspektu, kad vėl paskatintų diskusijas, aptarimus, kaip valstybės tarnybą paversti skaidresne.
Tikėtis, kad vien kodekso, kaip dokumento, priėmimas atneštų kokių nors stebuklingų pokyčių, būtų naivu. Tuo galima įsitikinti pažvelgus į kai kurias dabar parengtame Tarnautojų elgesio kodekse siūlomas įtvirtinti nuostatas, kuriose nurodoma: „kalbėti tiesiai“, „rodyti pagarbą“, „rodyti lojalumą“, „pirma išklausyti“, „rodyti pavyzdį“ ir panašiai. Aišku, kad tai – tik deklaratyvūs, skambūs pareiškimai.
Kai Lietuvoje valstybės tarnautojai patys suvoks ir savo elgesio, sprendimų moralinę, etinę atsakomybę, tada bus galima sulaukti permainų.“
T.Vaitkevičius: „Be abejo, tarnautojas savo elgesiu neturi diskredituoti tarnybos ir valstybės ne tik darbo metu, bet ir po jo. Vien jau dėl to, kad tarnautojai neretai yra tapatinami su pačia tarnyba. Iš jų elgesio, sprendžiama apie pačią valstybę.
Kita vertus, etiško elgesio reikalavimas yra įprastas reikalavimas, kuris yra keliamas bet kuriam asmeniui. Tad iš kiekvieno galime reikalauti laikytis etikos, moralės, dorovės normų, o jų pažeidimą, įvertinti, kaip teisės pažeidimą, nusikaltimą…
Tačiau kai kalbame apie subtilių, moralinių, etinių dalykų nesilaikymo prilyginimą teisės pažeidimui užtraukiančiam bausme, būtina tiksliai apibrėžti kokio elgesio tikimės.
Be to, lieka atviras klausimas, kas gi imsis vertinti ar tarnautojų elgesys atitinka, ar ne etikos standartus, ir kas imsis priemonių, jei tarnautojas neatitiks tų standartų. Pagal projektą įstaigos vadovas ne tik atliks vertinimą, bet ir pats savo nuožiūra nustatys elgesio normas (t.y. Būtent jis nustatys kaip, jo nuomone, jo pavaldinys turi elgtis nedarbo metu), už kurių pažeidimą jis pats ir galės priimti sprendimą atleisti tarnautoją iš darbo. Toks reguliavimas yra visiškai nepriimtinas: Ar norėtume dirbti įstaigoje, kurioje darbdavys jus baustų už tai, kad po darbo nuėjote i alaus bara, o ne i biblioteką?. Aš jau nekalbu apie tokią kiekvieno žmogaus teise būti apsaugotam nuo kišimosi į privatų gyvenimą. Keisti būtų ir atvejai, kai įstaigos vadovas, pats būdamas ne pačiu geriausiu pavyzdžio, nustatinėtų elgesio standartą savo darbuotojams. Ar už tai, jei tarnautojas nesielgia taip, kaip toks jo vadovas, turėtume ji bausti?
Taigi, etiško elgesio standartas, jei jau ji bandome apibrėžti ir paversti teisiniu įpareigojimu, turi būti vieningas ir aiškus. Ar tai įmanoma?
Bandant atsakyti priminsiu, kad etiško elgesio reikalavimas jau bene pora dešimtmečiu galioja seimo nariams – apie rezultatus palieku spręsti Jums patiems.Kita vertus, Valstybės tarnybos įstatyme aiškiai pasakyta, kad valstybės tarnautojai negali diskredituoti valstybės tarnybos autoriteto. Užtektų praplėsti įstatymą, kad šios nuostatos galiotų tarnautojams ne tik darbo metu. Analogiška nuostata yra įtvirtinta kalbant apie teisėjų elgesį. Teisėjams irgi keliamas standartas nediskredituoti teisėjo vardo, kur jis bebūtų. Tačiau kartu yra numatyta aiški procedūra kas ir kaip vertinama ir kokios bus pasekmės.
Baigiant vis tik leisiu sau pastebėti, kad mano nuomone tarnautoju etikos kodekso reikšmė lengvai tariant pervertinama – mano ir tikiuosi Jūsų elgesio standartas nėra formuojamas įstatymais ar bausmėmis.
Po beveik dešimtmečio diskusijų Seime Vyriausybę pasiekė tarnautojų elgesio kodeksas. Šiek tiek ironiška, nes trečiadienį, kai kodeksas buvo svarstomas Vyriausybėje, apsvaigusį (kaip teigia liudininkai) Švenčionių merą iš lėktuvo išlaipino apsauga. Dėl tokio aukšto tarnautojo elgesio gėda ne tik Švenčionių kraštui, bet ir visai Lietuvai. Tačiau, ar šis pareigūnas atsakys už valstybės tarnybos vardo pažeminimą, kaip tai numato įstatymai? Ar jis prisiims asmeninę atsakomybę?.. Ir jei esami įstatymai nepajėgūs pažaboti įžūlią politikų savivalę, tai ką pakeis tarnautojų elgesio kodeksas?
Savo nuomonę Liberalų diskusijoje dėsto Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Algis Kašėta ir Teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius. Kviečiame pasisakyti ir Jus.
A.Kašėta: „Laikausi nuomonės, kad ne rezoliucijos ar tam tikri didelės apimties kodeksai keičia visuomenę. Visuomenė, įskaitant ir valstybės tarnautojus, pirmiausia turėtų pati norėti laikytis moralinių, etikos standartų. Elgtis taip, kad sąžinė būtų rami.
Idealiu atveju, valstybės tarnautojai patys sau turėtų nusibrėžti ir laikytis garbingo bei sąžiningo elgesio standartų. Tačiau puikiai žinome, kad realybė kartais būna visiškai kitokia.
Todėl valstybės tarnautojų elgesio kodeksas galbūt būtų naudingas vien tuo aspektu, kad vėl paskatintų diskusijas, aptarimus, kaip valstybės tarnybą paversti skaidresne.
Tikėtis, kad vien kodekso, kaip dokumento, priėmimas atneštų kokių nors stebuklingų pokyčių, būtų naivu. Tuo galima įsitikinti pažvelgus į kai kurias dabar parengtame Tarnautojų elgesio kodekse siūlomas įtvirtinti nuostatas, kuriose nurodoma: „kalbėti tiesiai“, „rodyti pagarbą“, „rodyti lojalumą“, „pirma išklausyti“, „rodyti pavyzdį“ ir panašiai. Aišku, kad tai – tik deklaratyvūs, skambūs pareiškimai.
Kai Lietuvoje valstybės tarnautojai patys suvoks ir savo elgesio, sprendimų moralinę, etinę atsakomybę, tada bus galima sulaukti permainų.“
T.Vaitkevičius: „Be abejo, tarnautojas savo elgesiu neturi diskredituoti tarnybos ir valstybės ne tik darbo metu, bet ir po jo. Vien jau dėl to, kad tarnautojai neretai yra tapatinami su pačia tarnyba. Iš jų elgesio, sprendžiama apie pačią valstybę.
Kita vertus, etiško elgesio reikalavimas yra įprastas reikalavimas, kuris yra keliamas bet kuriam asmeniui. Tad iš kiekvieno galime reikalauti laikytis etikos, moralės, dorovės normų, o jų pažeidimą, įvertinti, kaip teisės pažeidimą, nusikaltimą…
Tačiau kai kalbame apie subtilių, moralinių, etinių dalykų nesilaikymo prilyginimą teisės pažeidimui užtraukiančiam bausme, būtina tiksliai apibrėžti kokio elgesio tikimės.
Be to, lieka atviras klausimas, kas gi imsis vertinti ar tarnautojų elgesys atitinka, ar ne etikos standartus, ir kas imsis priemonių, jei tarnautojas neatitiks tų standartų. Pagal projektą įstaigos vadovas ne tik atliks vertinimą, bet ir pats savo nuožiūra nustatys elgesio normas (t.y. Būtent jis nustatys kaip, jo nuomone, jo pavaldinys turi elgtis nedarbo metu), už kurių pažeidimą jis pats ir galės priimti sprendimą atleisti tarnautoją iš darbo. Toks reguliavimas yra visiškai nepriimtinas: Ar norėtume dirbti įstaigoje, kurioje darbdavys jus baustų už tai, kad po darbo nuėjote i alaus bara, o ne i biblioteką?. Aš jau nekalbu apie tokią kiekvieno žmogaus teise būti apsaugotam nuo kišimosi į privatų gyvenimą. Keisti būtų ir atvejai, kai įstaigos vadovas, pats būdamas ne pačiu geriausiu pavyzdžio, nustatinėtų elgesio standartą savo darbuotojams. Ar už tai, jei tarnautojas nesielgia taip, kaip toks jo vadovas, turėtume ji bausti?
Taigi, etiško elgesio standartas, jei jau ji bandome apibrėžti ir paversti teisiniu įpareigojimu, turi būti vieningas ir aiškus. Ar tai įmanoma?
Bandant atsakyti priminsiu, kad etiško elgesio reikalavimas jau bene pora dešimtmečiu galioja seimo nariams – apie rezultatus palieku spręsti Jums patiems.Kita vertus, Valstybės tarnybos įstatyme aiškiai pasakyta, kad valstybės tarnautojai negali diskredituoti valstybės tarnybos autoriteto. Užtektų praplėsti įstatymą, kad šios nuostatos galiotų tarnautojams ne tik darbo metu. Analogiška nuostata yra įtvirtinta kalbant apie teisėjų elgesį. Teisėjams irgi keliamas standartas nediskredituoti teisėjo vardo, kur jis bebūtų. Tačiau kartu yra numatyta aiški procedūra kas ir kaip vertinama ir kokios bus pasekmės.
Baigiant vis tik leisiu sau pastebėti, kad mano nuomone tarnautoju etikos kodekso reikšmė lengvai tariant pervertinama – mano ir tikiuosi Jūsų elgesio standartas nėra formuojamas įstatymais ar bausmėmis.