Visos Lietuvos gyventojams kitais metais dėl Europos Sąjungos (ES) direktyvų įgyvendinimo drastiškai didės atliekų surinkimo ir tvarkymo rinkliava, tačiau Klaipėdos savivaldybės atstovai sako, jog tam rengėsi iš anksto, tad rinkliava čia didės beveik nepastebimai.
Artūras ŠULCAS, Klaipėdos mero pavaduotojas
Kainų pokyčio klaipėdiečiai savo piniginėse beveik nepajus, nes mes buvome numatę šią situaciją, turime sukaupę lėšų rezervą ir jį naudojame žmonių labui.
Artūras ŠULCAS, Klaipėdos mero pavaduotojas
Prieš metus Klaipėdos miesto savivaldybė 15 proc. sumažino atliekų susikaupimo normas, tad klaipėdiečiai bei uostamiesčio verslininkai visus metus mokėjo 15 proc. mažesnę vietinę rinkliavą. Dabar miesto politikams teikiamas sprendimo projektas, kuriuo nuo 2014-ųjų vėl keičiamos atliekų susikaupimo normos, bet šįkart ne visiems vienodai, o remiantis atliktais faktiškai susidarančių atliekų kiekio tyrimais.
Pasvertos visų grupių atliekos
2008 m. įvedant vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą susikaupimo normos buvo nustatomos remiantis Aplinkos ministerijos rekomendacijomis, kad kiekvienas gyventojas sukaupia apie 400 kg atliekų per metus, taip pat atliekų tvarkytojų turėtais statistiniais duomenimis. Kiek sukaupia atskiros verslo grupės, net nebuvo žinoma.
Atliekų susikaupimo normų monitoringas Klaipėdoje buvo pradėtas vykdyti pernai ir pagal nustatytą tvarką bus vykdomas nuolat, kas dvejus metus.
Gavę 2012-2013 metų atliekų kiekio tyrimus, specialistai pamatė akivaizdžius neatitikimus su iki šiol galiojusiais teoriniais skaičiavimais.
NEŽYMIAI. Uostamiesčio individualių namų savininkams metinė rinkliava padidės nuo 281 iki 287 litų. Redakcijos archyvo nuotr.
Tyrimų rezultatai nustebino
Vadovaujantis patvirtinta komunalinių atliekų susikaupimo normų metodika, 22-iems mokėtojų grupėms pagal naudojamą nekilnojamojo turto paskirtį ar veiklą nustatytos naujos atliekų susidarymo normos.
Gyvenamiesiems namams ir butams atliekų susidarymo normos sumažintos beveik 20 proc. Tuo metu sodų sklypams su pastatu (išskyrus gyvenamąjį namą) norma didėja net 72 proc.
"Pagal išvežamų atliekų kiekį akivaizdu, kad soduose gyvenama ar ūkininkaujama daug intensyviau nei buvo numatyta ankstesniuose skaičiavimuose", – sakė Daiva Berankienė, Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkosaugos skyriaus vedėja.
Verslo sektoriuje labiausiai išsiskyrė sandėliavimo ir žemės ūkio (fermų, ūkio, šiltnamių) paskirties pastatų naudotojai, kur atliekų lyg ir neturėtų būti daug, tačiau realybėje šie subjektai išmesdavo kelis ar net keliasdešimt kartų daugiau atliekų nei buvo manoma jų esant.
Didės ar mažės rinkliava?
"Jei nebūtume atlikę atliekų susidarymo normų korekcijos, vietinė rinkliava Klaipėdoje visiems mokėtojams nuo 2014-ųjų sausio 1 dienos būtų didėjusi 27 procentais. Tačiau dabar žymiau ji didės tik 14 procentų savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos dalyvių", – sakė D.Berankienė.
Ji priminė, jog šiemet Klaipėdos atliekų tvarkymo sistemoje įvyko didžiulis pokytis – Dumpių regioniniame sąvartyne atsisakyta nerūšiuotų komunalinių atliekų "laidojimo" – to reikalauja Atliekų tvarkymo įstatymas ir Europos Sąjungos direktyvos.
Nuo birželio klaipėdiečių atliekos išrūšiuojamos ir atiduodamos energijos gamybai – sudeginti. Dėl šio žingsnio miesto Taryba apsisprendė dar vasarą, sutikdama padidinti mokėjimo tarifą nuo 203 Lt iki 258 Lt už tonos atliekų sutvarkymą. Bet nei Klaipėdos gyventojams, nei juridiniams asmenims rinkliava nebuvo didinama. Ji netgi buvo sumažinta 15 proc.
"Kainų pokyčio klaipėdiečiai beveik nepajus, nes mes buvome numatę šią situaciją, turime sukaupę lėšų rezervą ir jį naudojame žmonių labui. Lyginant situaciją atliekų tvarkymo srityje Klaipėdoje ir kitose savivaldybėse, galime didžiuotis – esame lyderiai. Šiemet Klaipėdos regionas yra vienintelis Lietuvoje, kuris sąvartyne "nebelaidoja" komunalinių atliekų, o jas išrūšiuoja, atiduoda perdirbti ir panaudoja energijai gauti. Taip pat galime būti ramūs, kad nesusilauksime jokių baudų, kurios gresia kitoms savivaldybėms už Atliekų įstatymo ir Europos Sąjungos direktyvų nevykdymą", – sakė Artūras Šulcas, Klaipėdos mero pavaduotojas.
Pasak specialistų, pagal galiojančius teisės aktus nuo 2014 metų visiems mokėtojams 27 proc. turėjusi didėti vietinė rinkliava dėl susidarymo normų korekcijos didžiajai klaipėdiečių daliai bus beveik nepastebima.
Pavyzdžiui, gyvenantiems daugiabučiuose namuose rinkliava didės 6 centais už kvadratinį metrą. Tai reiškia, kad 50 kv. m dydžio butas per metus sumokės 3 litais daugiau nei šiemet. Individualių namų savininkams metinis mokestis padidės nuo mokamo 281 iki 287 litų. Gyvenantiems soduose mokama suma išaugs iki 140 litų, tačiau kainuos perpus mažiau nei gyvenantiems nuosavuose namuose mieste.
"Didžioji dalis verslo įmonių moka vietinę rinkliavą deklaruodamos atliekų susikaupimo kiekį, o tai reiškia, kad jos stengiasi mažinti susidarantį atliekų kiekį mažiau naudodamos ir jas rūšiuodamos. Tiems, kam kitąmet paslaugos tarifai didėja, mes siūlome rinktis būtent atliekų deklaravimo formą ir mokėti pagal faktinį atliekų susikaupimo kiekį. Ypač tai pasakytina apie biudžetines įstaigas, kurios dažniausiai yra savivaldybės įmonės. Jos turėtų būti pavyzdys ir rūšiuodamos atliekas taupyti mokesčių mokėtojų pinigus", – sakė D. Berankienė.
Visos Lietuvos gyventojams kitais metais dėl Europos Sąjungos (ES) direktyvų įgyvendinimo drastiškai didės atliekų surinkimo ir tvarkymo rinkliava, tačiau Klaipėdos savivaldybės atstovai sako, jog tam rengėsi iš anksto, tad rinkliava čia didės beveik nepastebimai.
Artūras ŠULCAS, Klaipėdos mero pavaduotojas
Kainų pokyčio klaipėdiečiai savo piniginėse beveik nepajus, nes mes buvome numatę šią situaciją, turime sukaupę lėšų rezervą ir jį naudojame žmonių labui.
Prieš metus Klaipėdos miesto savivaldybė 15 proc. sumažino atliekų susikaupimo normas, tad klaipėdiečiai bei uostamiesčio verslininkai visus metus mokėjo 15 proc. mažesnę vietinę rinkliavą. Nuo 2014-ųjų vėl keičiamos atliekų susikaupimo normos, bet šįkart ne visiems vienodai, o remiantis atliktais faktiškai susidarančių atliekų kiekio tyrimais.
Pasvertos visų grupių atliekos
2008 m. įvedant vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą susikaupimo normos buvo nustatomos remiantis Aplinkos ministerijos rekomendacijomis, kad kiekvienas gyventojas sukaupia apie 400 kg atliekų per metus, taip pat atliekų tvarkytojų turėtais statistiniais duomenimis. Kiek sukaupia atskiros verslo grupės, net nebuvo žinoma.
Atliekų susikaupimo normų monitoringas Klaipėdoje buvo pradėtas vykdyti pernai ir pagal nustatytą tvarką bus vykdomas nuolat, kas dvejus metus.
Gavę 2012-2013 metų atliekų kiekio tyrimus, specialistai pamatė akivaizdžius neatitikimus su iki šiol galiojusiais teoriniais skaičiavimais.
Tyrimų rezultatai nustebino
Vadovaujantis patvirtinta komunalinių atliekų susikaupimo normų metodika, 22-iems mokėtojų grupėms pagal naudojamą nekilnojamojo turto paskirtį ar veiklą nustatytos naujos atliekų susidarymo normos.
Gyvenamiesiems namams ir butams atliekų susidarymo normos sumažintos beveik 20 proc. Tuo metu sodų sklypams su pastatu (išskyrus gyvenamąjį namą) norma didėja net 72 proc.
"Pagal išvežamų atliekų kiekį akivaizdu, kad soduose gyvenama ar ūkininkaujama daug intensyviau nei buvo numatyta ankstesniuose skaičiavimuose", – sakė Daiva Berankienė, Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkosaugos skyriaus vedėja.
Verslo sektoriuje labiausiai išsiskyrė sandėliavimo ir žemės ūkio (fermų, ūkio, šiltnamių) paskirties pastatų naudotojai, kur atliekų lyg ir neturėtų būti daug, tačiau realybėje šie subjektai išmesdavo kelis ar net keliasdešimt kartų daugiau atliekų nei buvo manoma jų esant.
Didės ar mažės rinkliava?
"Jei nebūtume atlikę atliekų susidarymo normų korekcijos, vietinė rinkliava Klaipėdoje visiems mokėtojams nuo 2014-ųjų sausio 1 dienos būtų didėjusi 27 procentais. Tačiau dabar žymiau ji didės tik 14 procentų savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos dalyvių", – sakė D.Berankienė.
Ji priminė, jog šiemet Klaipėdos atliekų tvarkymo sistemoje įvyko didžiulis pokytis – Dumpių regioniniame sąvartyne atsisakyta nerūšiuotų komunalinių atliekų "laidojimo" – to reikalauja Atliekų tvarkymo įstatymas ir Europos Sąjungos direktyvos.
Nuo birželio klaipėdiečių atliekos išrūšiuojamos ir atiduodamos energijos gamybai – sudeginti. Dėl šio žingsnio miesto Taryba apsisprendė dar vasarą, sutikdama padidinti mokėjimo tarifą nuo 203 Lt iki 258 Lt už tonos atliekų sutvarkymą. Bet nei Klaipėdos gyventojams, nei juridiniams asmenims rinkliava nebuvo didinama. Ji netgi buvo sumažinta 15 proc.
"Kainų pokyčio klaipėdiečiai beveik nepajus, nes mes buvome numatę šią situaciją, turime sukaupę lėšų rezervą ir jį naudojame žmonių labui. Lyginant situaciją atliekų tvarkymo srityje Klaipėdoje ir kitose savivaldybėse, galime didžiuotis – esame lyderiai. Šiemet Klaipėdos regionas yra vienintelis Lietuvoje, kuris sąvartyne "nebelaidoja" komunalinių atliekų, o jas išrūšiuoja, atiduoda perdirbti ir panaudoja energijai gauti. Taip pat galime būti ramūs, kad nesusilauksime jokių baudų, kurios gresia kitoms savivaldybėms už Atliekų įstatymo ir Europos Sąjungos direktyvų nevykdymą", – sakė Artūras Šulcas, Klaipėdos mero pavaduotojas.
Pasak specialistų, pagal galiojančius teisės aktus nuo 2014 metų visiems mokėtojams 27 proc. turėjusi didėti vietinė rinkliava dėl susidarymo normų korekcijos didžiajai klaipėdiečių daliai nedidės.
"Didžioji dalis verslo įmonių moka vietinę rinkliavą deklaruodamos atliekų susikaupimo kiekį, o tai reiškia, kad jos stengiasi mažinti susidarantį atliekų kiekį mažiau naudodamos ir jas rūšiuodamos. Tiems, kam kitąmet paslaugos tarifai didėja, mes siūlome rinktis būtent atliekų deklaravimo formą ir mokėti pagal faktinį atliekų susikaupimo kiekį. Ypač tai pasakytina apie biudžetines įstaigas, kurios dažniausiai yra savivaldybės įmonės. Jos turėtų būti pavyzdys ir rūšiuodamos atliekas taupyti mokesčių mokėtojų pinigus", – sakė D. Berankienė.
http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika/ekonomikos-naujienos/klaipedos-savivaldybe-uz-atliekas-mokesim-teisingiau-1096295/
Nuotr. Egidijaus Jankausko