Klaipėdos regionui neramu dėl Palangos oro uosto

 

KLAIPĖDOS REGIONUI NERAMU DĖL PALANGOS ORO UOSTO
Nebe pirmus metus buksuojantys Palangos oro uosto veiklos plėtros reikalai verčia Vakarų Lietuvos savivaldybių vadovus iš esmės kelti klausimą dėl jo ateities. Klaipėdos miesto meras ir asociacijos „Klaipėdos regionas“ prezidentas Vytautas Grubliauskas nuogąstauja, kad organizacijos vienijamų savivaldybių pastangos gali nueiti perniek dėl centrinės valdžios pasyvumo.
Klaipėdos regiono savivaldybės jau seniai sutarė, kad pasiekiamumas oro transportu yra vienas iš svarbiausių verslo ir investicijų skatinimo, turizmo plėtros bei regiono įvaizdžio veiksnių. Tad jau 2013-aisiais regiono savivaldybės savo biudžetuose buvo numačiusios iš viso 400 tūkst. Lt Klaipėdos pasiekiamumo programai, kuri apimtų skrydžių rinkodaros finansavimą, įgyvendinti.
Pernai ministerijai nesuradus suinteresuotų skrydžių bendrovių ir procesui nepajudėjus iš mirties taško, savivaldybių nuostata nepakito – analogiška suma buvo numatyta ir šių metų biudžetuose.
Anot V. Grubliausko, tai esąs puikus regioninio susitarimo bendram labui pavyzdys, tačiau, nematant prošvaisčių, entuziazmas blėsta. „Tuo metu kai kurie regiono verslininkai jau patys imasi žvalgybinių derybų su oro linijomis, aktyviai ieškodami būdų procesui paspartinti“, – sakė uostamiesčio meras, šią savaitę oro uosto padėtį aptaręs su Klaipėdoje viešėjusiu ministru pirmininku Algirdu Butkevičiumi.
Baigiantis gegužei V. Grubliauskas asociacijos vardu LR Susisiekimo ministerijai adresavo oficialų paklausimą, prašydamas informuoti apie pažangą derantis su skrydžių bendrovėmis, kurios šiemet galėtų pradėti vykdyti skrydžius iš Palangos oro uosto, ir išreiškė viltį, kad šiam klausimui bus skirta pakankamai dėmesio bei išteklių.
Susisiekimo ministerija atsakė negalinti pranešti apie kurių nors oro linijų konkretų sprendimą pradėti skrydžius iš pajūrio, o regiono savivaldybėms pasiūlė prisijungti prie skrydžių plėtros ir skatinimo programą rengsiančios tarpinstitucinės grupės.
„Atsakymai, nenurodantys aiškių Palangos oro uosto perspektyvų, Klaipėdos regionui yra nepriimtini ir kvepia pavojingu neveiklumu“, – mano V. Grubliauskas.
Šiuo metu reguliarius reisus iš Tarptautinio Palangos oro uosto vykdo užsienio aviakompanijos SAS, „airBaltic“ bei „Norwegian Air Shuttle“, skraidinančios į Rygą, Oslą bei Kopenhagą. Vasarą jų gretas papildo į Maskvą keleivius skraidinanti bendrovė „RusLine“. Šitaip išnaudojama tik vos daugiau negu pusė modernizuoto oro uosto pajėgumų.
Situacijoje atsiranda ir naujų aplinkybių. Reorganizavus Tarptautinį Vilniaus oro uostą į valstybės įmonę „Lietuvos oro uostai“ (LTOU), jau nuo liepos 1 d. Palangos oro uostas taps vienu iš trijų jos filialų.
Oficialiai teigiama, kad šitaip bus sukurtas Lietuvos oro uostų tinklas, kurio plėtra bus vieningai koordinuojama. Anot V. Grubliausko, nesinorėtų, kad ši vizija praktiškai taptų paslaugų keleiviams koncentravimu centrinėje šalies dalyje, neišnaudojant išplėtotos Palangos oro uosto infrastruktūros.

Nebe pirmus metus buksuojantys Palangos oro uosto veiklos plėtros reikalai verčia Vakarų Lietuvos savivaldybių vadovus iš esmės kelti klausimą dėl jo ateities. Klaipėdos miesto meras ir asociacijos „Klaipėdos regionas“ prezidentas Vytautas Grubliauskas nuogąstauja, kad organizacijos vienijamų savivaldybių pastangos gali nueiti perniek dėl centrinės valdžios pasyvumo.

Klaipėdos regiono savivaldybės jau seniai sutarė, kad pasiekiamumas oro transportu yra vienas iš svarbiausių verslo ir investicijų skatinimo, turizmo plėtros bei regiono įvaizdžio veiksnių. Tad jau 2013-aisiais regiono savivaldybės savo biudžetuose buvo numačiusios iš viso 400 tūkst. Lt Klaipėdos pasiekiamumo programai, kuri apimtų skrydžių rinkodaros finansavimą, įgyvendinti.

Pernai ministerijai nesuradus suinteresuotų skrydžių bendrovių ir procesui nepajudėjus iš mirties taško, savivaldybių nuostata nepakito – analogiška suma buvo numatyta ir šių metų biudžetuose.

Anot V. Grubliausko, tai esąs puikus regioninio susitarimo bendram labui pavyzdys, tačiau, nematant prošvaisčių, entuziazmas blėsta. „Tuo metu kai kurie regiono verslininkai jau patys imasi žvalgybinių derybų su oro linijomis, aktyviai ieškodami būdų procesui paspartinti“, – sakė uostamiesčio meras, šią savaitę oro uosto padėtį aptaręs su Klaipėdoje viešėjusiu ministru pirmininku Algirdu Butkevičiumi.

Baigiantis gegužei V. Grubliauskas asociacijos vardu LR Susisiekimo ministerijai adresavo oficialų paklausimą, prašydamas informuoti apie pažangą derantis su skrydžių bendrovėmis, kurios šiemet galėtų pradėti vykdyti skrydžius iš Palangos oro uosto, ir išreiškė viltį, kad šiam klausimui bus skirta pakankamai dėmesio bei išteklių.

Susisiekimo ministerija atsakė negalinti pranešti apie kurių nors oro linijų konkretų sprendimą pradėti skrydžius iš pajūrio, o regiono savivaldybėms pasiūlė prisijungti prie skrydžių plėtros ir skatinimo programą rengsiančios tarpinstitucinės grupės.

„Atsakymai, nenurodantys aiškių Palangos oro uosto perspektyvų, Klaipėdos regionui yra nepriimtini ir kvepia pavojingu neveiklumu“, – mano V. Grubliauskas.

Šiuo metu reguliarius reisus iš Tarptautinio Palangos oro uosto vykdo užsienio aviakompanijos SAS, „airBaltic“ bei „Norwegian Air Shuttle“, skraidinančios į Rygą, Oslą bei Kopenhagą. Vasarą jų gretas papildo į Maskvą keleivius skraidinanti bendrovė „RusLine“. Šitaip išnaudojama tik vos daugiau negu pusė modernizuoto oro uosto pajėgumų.

Situacijoje atsiranda ir naujų aplinkybių. Reorganizavus Tarptautinį Vilniaus oro uostą į valstybės įmonę „Lietuvos oro uostai“ (LTOU), jau nuo liepos 1 d. Palangos oro uostas taps vienu iš trijų jos filialų.

Oficialiai teigiama, kad šitaip bus sukurtas Lietuvos oro uostų tinklas, kurio plėtra bus vieningai koordinuojama. Anot V. Grubliausko, nesinorėtų, kad ši vizija praktiškai taptų paslaugų keleiviams koncentravimu centrinėje šalies dalyje, neišnaudojant išplėtotos Palangos oro uosto infrastruktūros.

Nuotr.: www.aviasistemos.lt