Klaipėdos politikai:”Mūsų šokantys fontanai bus geriausi”

 

Uostamiesčio valdžia neslepia ambicijų Jono kalnelyje įsirengti tokius šokančius fontanus, kokių Lietuvoje dar niekas nematė. Skaičiuojama, kad 2016 metais ši vizija gali būti įgyvendinta.
Vakar vieni potencialių tiekėjų uostamiesčio valdžiai pristatė 3 galimas vizijas, kaip galėtų atrodyti Jono kalnelyje įrengti šokantys fontanai.
Pigiausias fontanas, kurio įrengimas kainuotų nuo 1,5 mln. Lt būtų panašus, kaip Druskininkuose, kai garso sistema veikia kartu su kintamomis vandens srovėmis, tačiau jos nelinguoja.
Jei norima, kad vandens srovės dar ir keistų kryptį – įrengimas gali kainuoti milijonu daugiau.
Kur kas brangiau kainuotų įrengti sinchronizuotą muzikinį-projekcinį fontaną, kai be šokančių vandens srovių ant vandens ekrano galima rodyti ir vaizdo projekcijas. Beje – panašus fontanas buvo atvežtas ir per praėjusią Jūros šventę.
Tokio fontano preliminari sąmatinė vertė – nuo 4,5 mln. litų.
"Toks fontanas yra įrengtas Ukrainoje. 100 metrų ilgio fontanas jiems atsiėjo per 8 mln. litų", – sakė vizijas pristačiusi bendrovės "Optika ir technologija" atstovė Lina Riškutė.
Tiekėjų siūlymu, Klaipėdai pakaktų ir 40 m ilgio linijinio fontano, kurio aukštis siektų iki 30 metrų.
Taip pat siūloma, kad muzikiniai fontanai būtų valdomi nuotolinio valdymo sistema. Esą juos valdyti galėtų ir patys žiūrovai, kurie už nustatytą mokestį SMS žinute galėtų užsakyti pageidaujamą kūrinį, etc.
"Tai vienas iš būdų, kad eksploatavimo kaštai atsipirktų. Beje, įrengus 3 žvaigždučių, brangiausią fontaną, eksploatacijos išlaidas gali padengti ir įmonės, kurios nori, kad jų reklama būtų transliuojama vaizdo projekcijoje", – idėjomis dalijosi L. Riškutė.
Per 50 įvairių fontanų Lietuvoje įrengusios bendrovės atstovų žiniomis, Lietuvoje kol kas šokančius fontanus turi įsirengę Druskininkai ir Utena. Palanga esą taip pat svarsto tokią galimybę.
"Jei investuoti – tai tik į tokį produktą, kuris garsintų Klaipėdą. Turime užsibrėžti aukščiausias ambicijas. Daryti pusinius sprendimus, arba kartoti tai, ką turi kiti – neverta", – savo nuomonę išsakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
"Nesame turtingi, kad pirktume pigius daiktus", – antrino ir vicemeras Artūras Šulcas.
Vicemeras Vytautas Čepas kiek suabejojo, ar įrengti šokančius fontanus senamiestyje, Kultūros vertybių apsaugos departamento saugomoje teritorijoje, bus taip paprasta.
"Ten kur vyksta pasirodymai, gal reikia ir kavinės, ir tualetų. Juk vandens tekėjimas sukelia ir kitus poreikius", – svarstė V. Čepas.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė priminė, kad yra diskutuojama ir apie Jono kalnelio infrastruktūros išvystymą. Svarstoma apie sėdimų vietų, apšvietimo įrengimą.
Tiekėjų teigimu fontanui įrengti gali prireikti maždaug vienerių metų. Tad, pasak politikų, visai realu, kad Klaipėda šokančius fontanus jau turės 2016 metais.
Kiek kainuotų tokio fontano eksploatacija – dar neskaičiuojama. Tiekėjų žiniomis, Druskininkuose kas mėnesį fontano eksploatacija atsieina per 40 tūkst. litų, tačiau esą Jono kalnelyje, kur vandens nereikia specialiai atvesti, išlaikymas būtų kur kas pigesnis, gal tik keli tūkstančiai per mėnesį.
Kadangi Jono kalnelio teritorija yra įvardinta kaip tikslinė teritorija, manoma, kad šiam projektui įgyvendinti pavyks gauti ES lėšų. Vis gi dalį reikės skirti ir iš miesto biudžeto. Preliminariai skaičiuojama, kad maždaug 4 mln. Lt pavyktų gauti iš ES, 1 mln. – iš savivaldybės biudžeto.
Politikai viliasi, kad įgyvendinus šį projektą, Jono kalnelis vasaros metu taptų traukos objektu ne tik miestiečiams ir turistams, bet ir verslininkams, kurie dar sugalvotų kitų idėjų, kaip šį objektą padaryti dar patrauklesniu lankytojams.

Uostamiesčio valdžia neslepia ambicijų Jono kalnelyje įsirengti tokius šokančius fontanus, kokių Lietuvoje dar niekas nematė. Skaičiuojama, kad 2016 metais ši vizija gali būti įgyvendinta.

Vakar vieni potencialių tiekėjų uostamiesčio valdžiai pristatė 3 galimas vizijas, kaip galėtų atrodyti Jono kalnelyje įrengti šokantys fontanai.

Pigiausias fontanas, kurio įrengimas kainuotų nuo 1,5 mln. Lt būtų panašus, kaip Druskininkuose, kai garso sistema veikia kartu su kintamomis vandens srovėmis, tačiau jos nelinguoja.

Jei norima, kad vandens srovės dar ir keistų kryptį – įrengimas gali kainuoti milijonu daugiau.

Kur kas brangiau kainuotų įrengti sinchronizuotą muzikinį-projekcinį fontaną, kai be šokančių vandens srovių ant vandens ekrano galima rodyti ir vaizdo projekcijas. Beje – panašus fontanas buvo atvežtas ir per praėjusią Jūros šventę.

Tokio fontano preliminari sąmatinė vertė – nuo 4,5 mln. litų.

"Toks fontanas yra įrengtas Ukrainoje. 100 metrų ilgio fontanas jiems atsiėjo per 8 mln. litų", – sakė vizijas pristačiusi bendrovės "Optika ir technologija" atstovė Lina Riškutė.

Tiekėjų siūlymu, Klaipėdai pakaktų ir 40 m ilgio linijinio fontano, kurio aukštis siektų iki 30 metrų.

Taip pat siūloma, kad muzikiniai fontanai būtų valdomi nuotolinio valdymo sistema. Esą juos valdyti galėtų ir patys žiūrovai, kurie už nustatytą mokestį SMS žinute galėtų užsakyti pageidaujamą kūrinį, etc.

"Tai vienas iš būdų, kad eksploatavimo kaštai atsipirktų. Beje, įrengus 3 žvaigždučių, brangiausią fontaną, eksploatacijos išlaidas gali padengti ir įmonės, kurios nori, kad jų reklama būtų transliuojama vaizdo projekcijoje", – idėjomis dalijosi L. Riškutė.

Per 50 įvairių fontanų Lietuvoje įrengusios bendrovės atstovų žiniomis, Lietuvoje kol kas šokančius fontanus turi įsirengę Druskininkai ir Utena. Palanga esą taip pat svarsto tokią galimybę.

"Jei investuoti – tai tik į tokį produktą, kuris garsintų Klaipėdą. Turime užsibrėžti aukščiausias ambicijas. Daryti pusinius sprendimus, arba kartoti tai, ką turi kiti – neverta", – savo nuomonę išsakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

"Nesame turtingi, kad pirktume pigius daiktus", – antrino ir vicemeras Artūras Šulcas.

Vicemeras Vytautas Čepas kiek suabejojo, ar įrengti šokančius fontanus senamiestyje, Kultūros vertybių apsaugos departamento saugomoje teritorijoje, bus taip paprasta.

"Ten kur vyksta pasirodymai, gal reikia ir kavinės, ir tualetų. Juk vandens tekėjimas sukelia ir kitus poreikius", – svarstė V. Čepas.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė priminė, kad yra diskutuojama ir apie Jono kalnelio infrastruktūros išvystymą. Svarstoma apie sėdimų vietų, apšvietimo įrengimą.

Tiekėjų teigimu fontanui įrengti gali prireikti maždaug vienerių metų. Tad, pasak politikų, visai realu, kad Klaipėda šokančius fontanus jau turės 2016 metais.

Kiek kainuotų tokio fontano eksploatacija – dar neskaičiuojama. Tiekėjų žiniomis, Druskininkuose kas mėnesį fontano eksploatacija atsieina per 40 tūkst. litų, tačiau esą Jono kalnelyje, kur vandens nereikia specialiai atvesti, išlaikymas būtų kur kas pigesnis, gal tik keli tūkstančiai per mėnesį.

Kadangi Jono kalnelio teritorija yra įvardinta kaip tikslinė teritorija, manoma, kad šiam projektui įgyvendinti pavyks gauti ES lėšų. Vis gi dalį reikės skirti ir iš miesto biudžeto. Preliminariai skaičiuojama, kad maždaug 4 mln. Lt pavyktų gauti iš ES, 1 mln. – iš savivaldybės biudžeto.

Politikai viliasi, kad įgyvendinus šį projektą, Jono kalnelis vasaros metu taptų traukos objektu ne tik miestiečiams ir turistams, bet ir verslininkams, kurie dar sugalvotų kitų idėjų, kaip šį objektą padaryti dar patrauklesniu lankytojams.

Daugiau skaitykite: http://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1/klaipeda/savivaldybe-musu-sokantys-fontanai-bus-geriausi-1253027/

© Eimanto Chachlovo nuotr.