Klaipėdos miesto tarybos, Liberalų frakcijos, pranešimas spaudai

Trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje Klaipėdos miesto tarybos nariai, Liberalų frakcijos atstovai: Saulius Budinas, Edmundas Kvederis ir Saulius Liekis aptarė  miesto mero komandos vykdoma savivaldybės reorganizaciją, bei išklausė darbuotojų nuogąstavimus. Diskutuota, kodėl planuojami pokyčiai vykdomi tyliai ar darbuotojai tinkamai informuojami, koks galutinis tikslas ir siekis.

Konferencijos metu pabrėžta, kad miestų vertybė – gyventojai, o siekiant juos ne tik išlaikyti, bet ir pritraukti – svarbus miesto modernumas, pokyčių greitis. Tačiau, kol kiti miestai siekia sutrumpinti sprendimų priėmimo grandinę, Klaipėda atvirkščiai, reorganizuoja darbą savivaldybėje jungdama skyrius, kurdama departamentus ir sudarydama vis ilgesnę pavaldumo grandinę, o specialistų skaičius lieka toks pat.

Susiduriama su keistoka realybe, pavyzdžiui:

  • Klaipėda yra vienas iš daugiausiai, Lietuvoje, kietosiomis dalelėmis užterštų miestų, todėl svarbu stiprinti aplinkosaugos skyrių. Tačiau, mero komandos sprendimu, tai nėra taip svarbu ir aplinkosauginiai klausimai, nuo šiol, bus sprendžiami kartu su miesto tvarkymo skyriaus problemomis.

Švietimo ir sveikatos problemos nuguls viename departamente , kitame turizmas, jaunimas ir  sportas konkuruos kas svarbiau ir t.t.

Kaip jaučiasi darbuotojai? Pasak valdžios – visi informuoti, pasak pačių darbuotojų – laukimas nežinomybėje. Pokyčiai pareigose, struktūroje, priedų mokėjimuose, o vadovams pateikiamos pastabos įvertinamos, kaip netinkamos, be didesnių argumentų. Natūralu, kad atsiranda nesaugumo ir baimės jausmas, kas nesukuria didesnės motyvacijos ir energijos.

Lietuvos mastu, Klaipėda ir šiuo metu nepirmauja specialistų, skyriaus vedėjų atlyginimų lentelėje, tačiau darbuotojus liečianti nežinomybė dėl darbo vietų ir atlyginimų dar labiau baugina.

Miesto valdžia neslepia, kad pokytis vykdomas atsižvelgiant į vicemerų kompetencijas ir sritis, vieša ir tai, kad būtent vicemerų atlyginimai, per pastaruosius metus, augo labiausiai. Tačiau vis dar stebina požiūris į miesto valdymą, kai prioritetai skiriami ne eilinio gyventojo ar darbuotojo naudai, o pokyčiai naudingi bei patogūs tik mero komandai įvardijami, kaip natūralus mechanizmas.

Kaip miestas tobulės ir augs, jei už tai atsakingi žmonės yra nuvertinami, o valdymo mechanizmas ima suktis neatsižvelgdamas į miesto poreikius?