Mieli klaipėdiečiai,
lieku ištikimas tradicijai kasmet raštu atsiskaityti savo rinkėjams, tad ir šįsyk glaustai pristatau Jums pagrindines savo veiklos miesto Taryboje kryptis bei nuveiktus darbus.
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario pareigas pradėjau eiti 2011 m. balandžio 12 dieną. Tai – jau antroji mano kadencija miesto Taryboje.
Kartu su Vytautu Grubliausku, Artūru Šulcu, Eugenijumi Gentvilu, Alina Velykiene, Rolandu Bražinsku, Ramune Staševičiūte bei Algirdu Grubliu Klaipėdos miesto taryboje atstovauju Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui.
Per visą ataskaitinį laikotarpį dirbau griežtai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentu, atidžiai studijavau parengtus miesto Tarybos sprendimus, dalyvavau juos svarstant ir priimant.
Liberalų sąjūdžio frakcijos buvau deleguotas į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Kolegiją, taip pat man patikėtos atsakingos Miesto ūkio komiteto pirmininko pareigos. Nuo gegužės mėnesio iki 2011 metų pabaigos įvyko 18 šio komiteto posėdžių. Juose buvo svarstomi kiekvienam miestiečiui itin svarbūs su miesto ūkiu susiję klausimai, priimami sprendimai. Įvyko du išvažiuojamieji posėdžiai, kurių metu pateikiau pasiūlymus, kaip derėtų sutvarkyti miesto aikštes, šaligatvius, gatves, taip pat apleistas teritorijas. Kartu su kitais komiteto nariais svarsčiau komunalinių atliekų tvarkymo, gyvūnų laikymo taisyklių pakeitimus. Mano iniciatyva numatyta užbaigti tvarkyti miestui priklausančias erdves tarp Danės upės ir Žvejų gatvės. Man pasiūlius Žvejų gatvę vasaros sezono metu ketinama atiduoti pėstiesiems. Tokiu būdu šioje vietoje bus sukurta miestiečiams bei jų svečiams patraukli zona, o tai savo ruožtu prisidės prie tolesnio Klaipėdos senamiesčio gaivinimo.
Be jau minėtų pareigų, esu Klaipėdos miesto savivaldybės Saugaus eismo komisijos narys. Kartu su kitais jos nariais ne tik svarsčiau jau parengtas miesto transporto eismo schemas, bet ir teikiau savo pasiūlymus: pasisakiau už tai, kad Herkaus Manto gatve būtų leista važiuoti motociklais, kad eismas per Biržos tiltą iki Turgaus ir Tiltų gatvių sankryžos būtų atvertas visoms transporto priemonėms. Tai, mano įsitikinimu, palengvintų susisiekimą senamiesčio gyventojams bei čia įsikūrusiems verslininkams.
Per ataskaitinį laikotarpį ėjau ir VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės stebėtojų tarybos nario pareigas. Dalyvavau posėdžiuose, kuriuose buvo sprendžiami ligoninės ūkiniai, su reforma sveikatos apsaugos srityje susiję klausimai. Atkreipiau ligoninės administracijos dėmesį į tai, kad pacientai būtų aiškiai informuoti apie paslaugų įkainius, t. y. kad jie žinotų, už kurias paslaugas turi susimokėti patys, o už kurias sumoka ligonių kasos.
Analogiškos – stebėtojų tarybos nario – pareigos man patikėtos ir AB „Klaipėdos vanduo“. Dalyvavau posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi įmonės veiklos ūkiniai rezultatai, klausimai, susiję su jos plėtra. Susipažinęs su bendrovės 2012-2016 m. investicinės programos projektais, atkreipiau įmonės valdybos dėmesį į tai, kad sąnaudos investicijoms ir įmonės plėtrai neturėtų didinti vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo kainos. Kaip stebėtojų tarybos narys savo pagrindine misija laikau tai, kad Klaipėdos savivaldybės kontroliuojamai įmonei už suteiktas paslaugas miestiečiams tektų mokėti kuo mažiau.
Ataskaitiniu laikotarpiu dalyvavau darbo grupės, analizavusios vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą problemas bei galimus šios rinkliavos dydžius, veikloje. Darbo grupė nutarė rekomenduoti miesto Tarybai nuo 2013 m. mažinti vietinę rinkliavą iki 10 proc., o perteklines lėšas panaudoti kompleksiškai pagal šiuos prioritetus:
– buitinių atliekų rūšiavimo linijos, diegiamos Dumpių sąvartyne, finansavimas;
– požeminių ar pusiau požeminių konteinerių įrengimo finansavimas;
– visuomenės švietimo atliekų rūšiavimo klausimais finansavimo didinimas.
Kaip šios darbo grupės narys buvau išvykęs į tarnybinę komandiruotę į Rostoką (Vokietija). Šios komandiruotės tikslas kaip tik ir buvo susipažinti su komunalinių atliekų tvarkymo ypatumais šiame mieste, taip pat išstudijuoti Vokietijoje taikomą buitinių atliekų tvarkymo, rinkliavos surinkimo sistemą bei galimybę jos pranašumus pritaikyti Klaipėdoje.
Taip pat buvau darbo grupės, svarsčiusios klausimus, susijusius su bilietų kainos už važiavimą miesto maršrutiniais mikroautobusais nustatymo metodika, narys.
Pagarbiai
Audrius Vaišvila
Mieli klaipėdiečiai,
lieku ištikimas tradicijai kasmet raštu atsiskaityti savo rinkėjams, tad ir šįsyk glaustai pristatau Jums pagrindines savo veiklos miesto Taryboje kryptis bei nuveiktus darbus.
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario pareigas pradėjau eiti 2011 m. balandžio 12 dieną. Tai – jau antroji mano kadencija miesto Taryboje.
Kartu su Vytautu Grubliausku, Artūru Šulcu, Eugenijumi Gentvilu, Alina Velykiene, Rolandu Bražinsku, Ramune Staševičiūte bei Algirdu Grubliu Klaipėdos miesto taryboje atstovauju Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui.
Per visą ataskaitinį laikotarpį dirbau griežtai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentu, atidžiai studijavau parengtus miesto Tarybos sprendimus, dalyvavau juos svarstant ir priimant.
Liberalų sąjūdžio frakcijos buvau deleguotas į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Kolegiją, taip pat man patikėtos atsakingos Miesto ūkio komiteto pirmininko pareigos. Nuo gegužės mėnesio iki 2011 metų pabaigos įvyko 18 šio komiteto posėdžių. Juose buvo svarstomi kiekvienam miestiečiui itin svarbūs su miesto ūkiu susiję klausimai, priimami sprendimai. Įvyko du išvažiuojamieji posėdžiai, kurių metu pateikiau pasiūlymus, kaip derėtų sutvarkyti miesto aikštes, šaligatvius, gatves, taip pat apleistas teritorijas. Kartu su kitais komiteto nariais svarsčiau komunalinių atliekų tvarkymo, gyvūnų laikymo taisyklių pakeitimus. Mano iniciatyva numatyta užbaigti tvarkyti miestui priklausančias erdves tarp Danės upės ir Žvejų gatvės. Man pasiūlius Žvejų gatvę vasaros sezono metu ketinama atiduoti pėstiesiems. Tokiu būdu šioje vietoje bus sukurta miestiečiams bei jų svečiams patraukli zona, o tai savo ruožtu prisidės prie tolesnio Klaipėdos senamiesčio gaivinimo.
Be jau minėtų pareigų, esu Klaipėdos miesto savivaldybės Saugaus eismo komisijos narys. Kartu su kitais jos nariais ne tik svarsčiau jau parengtas miesto transporto eismo schemas, bet ir teikiau savo pasiūlymus: pasisakiau už tai, kad Herkaus Manto gatve būtų leista važiuoti motociklais, kad eismas per Biržos tiltą iki Turgaus ir Tiltų gatvių sankryžos būtų atvertas visoms transporto priemonėms. Tai, mano įsitikinimu, palengvintų susisiekimą senamiesčio gyventojams bei čia įsikūrusiems verslininkams.
Per ataskaitinį laikotarpį ėjau ir VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės stebėtojų tarybos nario pareigas. Dalyvavau posėdžiuose, kuriuose buvo sprendžiami ligoninės ūkiniai, su reforma sveikatos apsaugos srityje susiję klausimai. Atkreipiau ligoninės administracijos dėmesį į tai, kad pacientai būtų aiškiai informuoti apie paslaugų įkainius, t. y. kad jie žinotų, už kurias paslaugas turi susimokėti patys, o už kurias sumoka ligonių kasos.
Analogiškos – stebėtojų tarybos nario – pareigos man patikėtos ir AB „Klaipėdos vanduo“. Dalyvavau posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi įmonės veiklos ūkiniai rezultatai, klausimai, susiję su jos plėtra. Susipažinęs su bendrovės 2012-2016 m. investicinės programos projektais, atkreipiau įmonės valdybos dėmesį į tai, kad sąnaudos investicijoms ir įmonės plėtrai neturėtų didinti vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo kainos. Kaip stebėtojų tarybos narys savo pagrindine misija laikau tai, kad Klaipėdos savivaldybės kontroliuojamai įmonei už suteiktas paslaugas miestiečiams tektų mokėti kuo mažiau.
Ataskaitiniu laikotarpiu dalyvavau darbo grupės, analizavusios vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą problemas bei galimus šios rinkliavos dydžius, veikloje. Darbo grupė nutarė rekomenduoti miesto Tarybai nuo 2013 m. mažinti vietinę rinkliavą iki 10 proc., o perteklines lėšas panaudoti kompleksiškai pagal šiuos prioritetus:
– buitinių atliekų rūšiavimo linijos, diegiamos Dumpių sąvartyne, finansavimas;
– požeminių ar pusiau požeminių konteinerių įrengimo finansavimas;
– visuomenės švietimo atliekų rūšiavimo klausimais finansavimo didinimas.
Kaip šios darbo grupės narys buvau išvykęs į tarnybinę komandiruotę į Rostoką (Vokietija). Šios komandiruotės tikslas kaip tik ir buvo susipažinti su komunalinių atliekų tvarkymo ypatumais šiame mieste, taip pat išstudijuoti Vokietijoje taikomą buitinių atliekų tvarkymo, rinkliavos surinkimo sistemą bei galimybę jos pranašumus pritaikyti Klaipėdoje.
Taip pat buvau darbo grupės, svarsčiusios klausimus, susijusius su bilietų kainos už važiavimą miesto maršrutiniais mikroautobusais nustatymo metodika, narys.
Pagarbiai
Audrius Vaišvila