Nauji ar rekonstruoti socialinės infrastruktūros objektai, išskirtinis dėmesys kultūrai, Ekonominės plėtros strategijos, miesto bendrojo plano rengimas, uosto bendrojo plano derinimo procesai – tokius svarbiausius 2017 metų akcentus įvardijo veiklos ataskaitą pristatęs Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
Anot mero, 2017-ieji ryškų pėdsaką Klaipėdos raidos istorijoje pirmiausia paliks dėl miesto pasiekimų kultūros srityje.
„Klaipėdai suteiktas Lietuvos kultūros sostinės titulas ir savivaldybės tarybos sprendimas metus paskelbti Kultūros metais tapo įkvepiančiais, telkiančias ir ryškiais praėjusių metų akcentais. Tikiu, kad daugelis dar nepamiršo ir gerokai ambicingesnio siekio tapti Europos kultūros sostine. Finišo tiesiojoje likome sidabro medalininkais, tačiau ir tai vertinu kaip didžiulį ir prasmingą Klaipėdos laimėjimą“, – teigia V. Grubliauskas.
Mero teigimu, greta išskirtinio dėmesio kultūrai turime kuo pasidžiaugti ir kitose srityse – augo miesto biudžetas bei gyventojų pajamos, Klaipėda išliko tarp šalies lyderių pagal savivaldybių indeksą, miestą gausiai lankė turistai, Klaipėda pripažinta sėkmingiausia Lietuvos turizmo traukos vietove, pelnytas Europos sporto miesto vardas, vyko svarbių socialinės infrastruktūros objektų statyba bei rekonstrukcija – duris atvėrė rekonstruotas ir išplėstas lopšelis-darželis „Puriena“, Irklų gatvėje ėmė kilti naujas daugiabutis socialinio būsto laukiantiems gyventojams, netrukus bus atidarytas ir modernus, Tarptautinės plaukimo federacijos (FINA) reikalavimus atitinkantis baseinas.
Keitėsi ir viešosios erdvės – baigta Žardininkų aikštės rekonstrukcija, Poilsio parke įrengtos aktyvaus poilsio zonos, intensyvūs darbai vyko ir šiemet bus pabaigti Sąjūdžio parke bei Debreceno aikštę ir Gedminų gatvę jungiančiame pėsčiųjų take, atsinaujinę ir draugiškesni neįgaliesiems poilsiautojus pasitiko Klaipėdos paplūdimiai, nušvito daugiabučių kiemai – apšvietimas įrengtas prie 88 daugiabučių, o šiemet kiemuose bus ne tik toliau klojami apšvietimo tinklai, bet ir didinamos ir automobilių stovėjimo aikštelės.
Ataskaitoje meras įvardijo ir svarbiausius miesto iššūkius, vienas jų – įsisenėjusios demografinės problemos, kurioms suvaldyti bei naujoms investicijoms pritraukti Klaipėda renkasi „mėlynąjį proveržį“. Visus 2017-uosius uostamiesčio savivaldybė kartu su partneriais – uosto, verslo ir mokslo atstovais – rengė Ekonominės plėtros strategiją, apimančią laikotarpį iki 2030 metų. 25 tūkst. naujų darbo vietų, 2000 naujų įmonių, 1,5 mlrd. eurų naujų investicijų, 200 proc. išaugęs eksportas, 40 tūkst. daugiau gyventojų, dvigubai didesnis atlyginimas, 400 tūkst. apgyvendintų turistų – tokią ambiciją miestas užsibrėžė iki 2030-ųjų. „Klaipėda 2030“ – tai pirmoji Lietuvoje miesto ekonominės plėtros strategija.
„Neabejotina, kad didžiausia vertybė yra tai, kad pagaliau miesto savivaldos, uosto, verslo ir mokslo atstovai turi bendrą sutarimą, kokį miestą norime kurti. Klaipėda renkasi „mėlynojo proveržio“ kelią ir siekia tapti pasaulinio lygio mėlynosios ekonomikos bei sparčių sprendimu miestu, geriausia vieta gyventi, dirbti ir investuoti Baltijos regione. Nors proveržio strategija dar galutinai nepatvirtinta, jau šiandien ji pabrėžtinai teigiamai vertinama visoje šalyje. Tačiau kartu visi puikiai suprantame, kad tai tik kelio pradžia. Misija – neišvengiamai sudėtinga, bet tuo pat metu neabejotinai – įmanoma“, – teigia Klaipėdos meras.
Meras V. Grubliauskas ataskaitoje išskiria ir lapkričio potvynius, maršrutinių taksi laikiną dingimą, universiteto išlikimui kilusią grėsmę, svarbių miestui dokumentų – Klaipėdos miesto bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrųjų planų rengimą bei su jų tarpusavio derinimu susijusius procesus. Anot mero, miesto ir uosto bendrųjų planų rengimas – beprecedentis atvejis Lietuvoje: vienos savivaldybės teritorijoje du skirtingi dviejų viena kitai nepavaldžių institucijų bendrieji planai rengiami pirmą kartą.
„Jei neišvengiama intervencija į miesto infrastruktūras, šis procesas turi būti suvaldytas taip, kad miestiečiai nepatirtų nepatogumų, juo labiau, kad jų patiriama ir dabar. Tikiu, kad būtent šiam tikslui suburta vyriausybinė darbo grupė ne tik ieškos, bet ir ras būdų, kaip miesto pateiktus dalykinius argumentus įgyvendinti. Nuo to, kokie sutarimai bus rasti, labai priklausys ir miesto pozicija bei ateityje neišvengiamo bendradarbiavimo ir dalykinio bendravimo tonas, emocinis fonas. Niekada nepamirštame, kad jūrų uostą Lietuvoje turime tik vieną, valstybinį, bet siūlau niekada nepamiršti, kad ir Klaipėdą turime tik vieną ir vienintelę visiems – ir klaipėdiečiams, ir visiems valstybės vadovams“, – teigia meras.
Klaipėdos miesto mero praėjusių metų veiklos ataskaitai kovo 29 d. posėdyje pritarė savivaldybės taryba.
Su visa ataskaita kviečiame susipažinti čia: https://www.klaipeda.lt/data/public/uploads/2018/03/klaipedos-sav_mero-ataskaita_2017.pdf