Klaipėdos miesto reikmėms – pinigų iš uosto

 

Klaipėdiečiams nepriimtina tai, kad jiems tenka kentėti uosto triukšmą, dulkes, sklindančius nemalonius kvapus ir didelę riziką dėl galimų avarijų, kurių metu išsilietų pavojingos medžiagos.
Miestas jaučiasi apgautas
Šie teiginiai įrašyti Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos kreipimesi į šalies Prezidentę, Seimo pirmininkę, Premjerą ir susisiekimo ministrą. Kreipimuisi pritarė ir uostamiesčio savivaldybės, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai.
Jis atsirado iš dalies todėl, kad iš Valstybinio jūrų uosto direkcijos valstybės poreikiams planuojama paimti nuo 32 iki 52 mln. litų. Uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas pareiškė, kad direkcija investuos tik į labiausiai atsiperkančius objektus. Mažo atsiperkamumo miestui reikalingi socialiniai jūriniai projektai nebus įgyvendinami.
Naujiems projektams Uosto direkcija 2012 metais skirs vos 20 mln. litų. Pagal uosto kompanijų poreikius turėtų būti pusės milijardo litų suma. Visi šie poreikiai yra greitai atsiperkantys. Tai reiškia, kad eilė miesto socialiniams jūriniams projektams greitai neateis.
Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, dėl mažųjų laivelių prieplaukos statybos stabdymo, Klaipėda jaučiasi apgauta.
„Mes uostui atidavėme žemę užteršto grunto aikštelei įrengti. Mokesčių ir naudos už tą žemę nebegauname. Mažųjų laivelių prieplaukos Uosto direkcija jau daug metų nestato. Apgavo mus, kaip mergą su penktu vaiku“, – pastebėjo Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas.
Savivaldybė rengiasi įvertinti visus iki tol buvusius ir neįvykdytus Uosto direkcijos pažadus. Vienas tokių – pėsčiųjų tilto per geležinkelį į Melnragę statyba.
Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos kreipimesi į šalies vadovybę prašoma išlaikyti pusiausvyrą tarp Klaipėdos uoste statomų pelningų ir Klaipėdai, kaip miestui, reikalingų jūrinių socialinių objektų.
Klaipėdai tai būtų tarsi kompensacija už bloginamas gyvenimo sąlygas dėl sparčiai besivystančio uosto, kuriame statomi ar planuojami statyti vis nauji pavojingi objektai. Tokie, kaip suskystintų gamtinių dujų terminalas.
Žmonės bėga iš uostamiesčio
„Santykiai tarp miesto ir uosto yra atsitiktiniai. Kartais vieni, kartais kiti jais pasinaudoja. Sistema nėra sukurta. Santykius tarp Klaipėdos uosto ir miesto sunkina ir tai, kad visi finansiniai dalykai yra programuojami Vilniuje“, – pastebėjo A.Šulcas.
Kodėl miestas „urzgia“ ant uosto, o taip pat ir ant valdžios? Todėl, kad uostas iš miesto yra paėmęs nemažą dalį teritorijos. Už ją nuomos mokestį įmonės moka Uosto direkcijai.
Kituose miestuose pramonės įmonės žemės nuomos mokesčius moka savivaldybėms.
Uosto direkcija pateikė skaičius, kad nuo 1998 metų miesto teritorijoje esančiai infrastruktūrai tvarkyti yra skyrusi 98 mln. litų. Tai pinigai, skirti tvarkyti keliams, kuriais į uostą rieda sunkvežimiai. Teigiama, kad krovinius į uostą gabenantis sunkusis transportas labiausiai ir gadina miesto gatves.
Klaipėdos savivaldybė turi ir kitus skaičius. Jei ji gautų uosto įmonių žemės nuomos mokesčius, per metus būtų iki 17 mln. litų. Uosto direkcija iš žemės nuomos 2011 m. gavo 20,8 mln. litų.
Skaičiuojama, kad tuo atveju, jei uosto žemės nuoma būtų atitekusi Klaipėdos savivaldybei, ji nuo 1998 metų būtų gavusi beveik 240 mln. litų.
„Valstybė turėtų dėl uosto veiklos Klaipėdos prarandamas sumas kompensuoti. Dabar aiškinama paprastai – uostas dirba, žmonės uždirba, ir miestas turi klestėti. Taip nėra. Uostas klesti, o miestas gyvena vis blogiau. Uostas kelia vis didesnius nepatogumus dėl kvapų, triukšmo, nesaugumo jausmo. Tuo pat metu situacija mieste blogėja dėl mažėjančio biudžeto. Prastėja gatvės, kiemų aikštelės, blogėja socialinė infrastruktūra“, – blogybes vardijo A.Šulcas.
Statistika atskleidė įdomias vienintelio Lietuvos uostamiesčio tendencijas. Nuo 2006 metų jame sumažėjo 7,3 tūkst. gyventojų. Tuo metu keturiuose aplinkiniuose rajonuose žmonių maždaug 7 tūkst. padaugėjo. Daroma išvada, kad žmonės dirba Klaipėdoje, o gyventi traukiasi toliau nuo uostamiesčio – triukšmo, taršos, galimo pavojaus.
Savivaldybių biudžetas formuojamas iš gyventojų pajamų mokesčių. Ne gana to, kad dėl taršos, triukšmo Klaipėda praranda gyventojų pajamų mokesčių mokėtojus, Seimas ir Vyriausybė dar kasmet mažina savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalį.
„Kai miesto bendruomenė plačiau suvoks, kaip formuojamas biudžetas, nepasitenkinimas šalies valdžios politika augs. Dabar miestiečių nepasitenkinimas yra vietine valdžia, kad miestas skursta, o ji neva nieko nedaro“, – pastebėjo A.Šulcas.
Iškas karo kirvį?
Prieš kelias dienas pasiekė lyg ir gera žinia apie tai, kad susisiekimo ministras, Uosto direkcijos vadovas ir Klaipėdos miesto meras susitarė, jog Uosto direkcijos numatytas finansavimas Klaipėdos miestui nebus mažinamas, bus išlaikyti tie patys finansavimo principai.
Preliminariai yra sutarta, kad kasmet į uostą vedančioms miesto gatvėms tvarkyti uostas skirs 3 mln. litų. Pernai ta suma sudarė apie 5 mln. litų.
„Šiandien uostą, miestą ir transporto sistemą valdo vienos partijos atstovai, todėl jie tarpusavyje gali susitarti. Praeitoje kadencijoje nebuvo galima susitarti arba būdavo sutariama taip, kaip neturi būti. Viską būtina sustatyta į savo vietas. Miestas dėl uosto veiklos patiria didelius nuostolius. Todėl uosto ir miesto santykiai turėtų būti apibrėžti įstatymiškai“, – pastebėjo Klaipėdos savivaldybės tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos pirmininkas Valerijonas Bernotas.
Pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą Uosto direkcija gali skirti pinigų tik įvažų į uostą keliams tvarkyti. Ar tai galima laikyti parama Klaipėdos miestui? Jei tai laikoma parama, tuomet tai atrodo juokingai.
Manoma, kad turi būti valstybinis susitarimas dėl didesnių garantijų ir kompensacijų Klaipėdos miestui. Jei to nebūtų, dabar taikiai problemas nusiteikusi spręsti miesto bendruomenė, anot A.Šulco, gali iškasti ir karo kirvį.
Teritorijų planavimo dokumentus derinanti miesto savivaldybė laikosi kietos pozicijos dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos prie Kiaulės Nugaros.
„Miestas mąsto, gal net pasitrauks iš suskystintų gamtinių dujų terminalo poveikio aplinkai vertinimo procedūrų, pasakydamas, kad tas objektas yra pavojingas. Tokiu atveju valstybei norint pastatyti šį terminalą reikės keisti įstatymus, kad apeitų savivaldybę. Nors mes mąstome, kad suskystintų gamtinių dujų terminalas reikalingas, bet geriau būtų jį iš karto statyti Būtingėje“, – pastebėjo A.Šulcas.
Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdantysis direktorius Gintautas Kutka mano, kad tiek suskystintų gamtinių dujų terminalas, tiek Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas miesto požiūriu yra didelis galvos skausmas. Greitais sprendimais galima tiek priskaldyti malkų, kad po to Klaipėda turės labai daug problemų.
Jūrų kapitonas Ričardas Lučka prisiminė, kiek buvo ginčų ir grasinimų, kai 1986 metais planuota pastatyti Tarptautinę jūrų perkėlą. Tuomet mokslininkai aiškino, kad į jūrų perkėlą plaukiantys didžiuliai laivai sukels bangas, bus plaunami Kuršių marių krantai, nyks gyvūnija. Nieko panašaus neatsitiko. Perkėla tapo veiksniu, kuris sustiprino jūrų verslą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, padėjo išsaugoti Lietuvos laivyną.
„Dujovežis nėra toks baisus. Galvojame, kad dujų balioną vežame bagažinėje, ir jis gali sprogti. Dujovežiai daug mažiau patiria avarijų nei tanklaiviai, kurie gabena naftos produktus. Šiuolaikinės technologijos užtikrina saugumą. Pavojingi yra ir konteineriai. Per uostą jų važiuoja tūkstančiais. Dažnai net nežinome, kokio pavojingumo medžiagos yra konteineriuose“, – pastebėjo A.Lučka.
Ventspilio pavyzdys
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administravimo direktorius Artūras Drungilas mano, kad pradėjus vadovauti Eugenijui Gentvilui, uosto ir miesto bendradarbiavimas pagerėjo.
Nuo 1998 metų Uosto direkcija įvairiems miesto projektams skyrusi per 89 mln. litų, artimiausioje ateityje, anot A.Drungilo, yra numačiusi skirti dar 77,5 mln. litų.
Daliniu miesto projektu laikomas Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas. Jo infrastruktūros statyba kainuos apie 120 mln. litų.
Šis statinys bent kurį laiką taps galvos skausmu Klaipėdos miestui. Planuojama, kad pastačius terminalą, nebus sutvarkytos Baltijos prospekto sankryžos. Miestas bus apkrautas jį paralyžiuojančiu papildomu transporto srautu. Jau dabar prašoma savivaldybės leisti Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalui laikinai naudotis išvažiavimu per Varnėnų gatvę, nes neplanuojama baigti įrengti ir Minijos gatvės bei Baltijos prospekto sankryžų. Savivaldybė baiminasi leisti važiuoti Varnėnų gatve, nes mano, kad laikinas prašymas gali virsti ilgalaikiu judėjimu.
Ir šioje vietoje, jei reikės, anot A.Šulco, tomahaukai bus iškasti.
Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko Petro Bekėžos nuomone, uostas per mažai skiria pinigų Klaipėdai vystyti, jos jūriniam veidui gražinti. Tai galima pasakyti įvertinus Latvijos Ventspilio uostamiestį, kuris atrodo klestintis miestas su daugybe jūrinių akcentų.
„Uostas neturėtų būti suprantamas kaip vien Uosto direkcija. Jai iš visos krovinių gabenimo grandinės tenka tik dešimtoji dalis. Maždaug po 40 proc. pajamų tenka uosto kompanijoms ir Lietuvos geležinkeliams. Dar apie 10 proc. — smulkiam verslui: vilkikų, laivų agentų, krovinių ekspeditorių ir kitoms kompanijoms“, – pastebėjo A.Drungilas.
A.Šulco teigimu, Ventspilyje tiesiogiai iš uosto miestas negauna nė lato. Tačiau ten prie savivaldybės yra įkurtas fondas, kurį kuruoja meras. Ventspilio bendrovės į šį fondą savanoriškai perveda daug lėšų, kurios skiriamos miestui gražinti.
A.Drungilo nuomone, toks finansavimo modelis labai tiktų ir Klaipėdai. Jis teigė kalbėjęs su uosto bendrovių atstovais ir šie sutiktų prisidėti prie miesto gražinimo.
Tačiau reikėtų, kad į bendrą sambūrį būtų įtrauktos ne vien uosto, bet ir kitos miesto bendrovės, ypač tos, kurios teršia miestą įvairiais išmetalais.

Klaipėdiečiams nepriimtina tai, kad jiems tenka kentėti uosto triukšmą, dulkes, sklindančius nemalonius kvapus ir didelę riziką dėl galimų avarijų, kurių metu išsilietų pavojingos medžiagos.

Miestas jaučiasi apgautas

Šie teiginiai įrašyti Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos kreipimesi į šalies Prezidentę, Seimo pirmininkę, Premjerą ir susisiekimo ministrą. Kreipimuisi pritarė ir uostamiesčio savivaldybės, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai.

Jis atsirado iš dalies todėl, kad iš Valstybinio jūrų uosto direkcijos valstybės poreikiams planuojama paimti nuo 32 iki 52 mln. litų. Uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas pareiškė, kad direkcija investuos tik į labiausiai atsiperkančius objektus. Mažo atsiperkamumo miestui reikalingi socialiniai jūriniai projektai nebus įgyvendinami.

Naujiems projektams Uosto direkcija 2012 metais skirs vos 20 mln. litų. Pagal uosto kompanijų poreikius turėtų būti pusės milijardo litų suma. Visi šie poreikiai yra greitai atsiperkantys. Tai reiškia, kad eilė miesto socialiniams jūriniams projektams greitai neateis.

Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, dėl mažųjų laivelių prieplaukos statybos stabdymo, Klaipėda jaučiasi apgauta.

„Mes uostui atidavėme žemę užteršto grunto aikštelei įrengti. Mokesčių ir naudos už tą žemę nebegauname. Mažųjų laivelių prieplaukos Uosto direkcija jau daug metų nestato. Apgavo mus, kaip mergą su penktu vaiku“, – pastebėjo Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas.

Savivaldybė rengiasi įvertinti visus iki tol buvusius ir neįvykdytus Uosto direkcijos pažadus. Vienas tokių – pėsčiųjų tilto per geležinkelį į Melnragę statyba.

Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos kreipimesi į šalies vadovybę prašoma išlaikyti pusiausvyrą tarp Klaipėdos uoste statomų pelningų ir Klaipėdai, kaip miestui, reikalingų jūrinių socialinių objektų.

Klaipėdai tai būtų tarsi kompensacija už bloginamas gyvenimo sąlygas dėl sparčiai besivystančio uosto, kuriame statomi ar planuojami statyti vis nauji pavojingi objektai. Tokie, kaip suskystintų gamtinių dujų terminalas.

Žmonės bėga iš uostamiesčio

„Santykiai tarp miesto ir uosto yra atsitiktiniai. Kartais vieni, kartais kiti jais pasinaudoja. Sistema nėra sukurta. Santykius tarp Klaipėdos uosto ir miesto sunkina ir tai, kad visi finansiniai dalykai yra programuojami Vilniuje“, – pastebėjo A.Šulcas.

Kodėl miestas „urzgia“ ant uosto, o taip pat ir ant valdžios? Todėl, kad uostas iš miesto yra paėmęs nemažą dalį teritorijos. Už ją nuomos mokestį įmonės moka Uosto direkcijai.

Kituose miestuose pramonės įmonės žemės nuomos mokesčius moka savivaldybėms.

Uosto direkcija pateikė skaičius, kad nuo 1998 metų miesto teritorijoje esančiai infrastruktūrai tvarkyti yra skyrusi 98 mln. litų. Tai pinigai, skirti tvarkyti keliams, kuriais į uostą rieda sunkvežimiai. Teigiama, kad krovinius į uostą gabenantis sunkusis transportas labiausiai ir gadina miesto gatves.

Klaipėdos savivaldybė turi ir kitus skaičius. Jei ji gautų uosto įmonių žemės nuomos mokesčius, per metus būtų iki 17 mln. litų. Uosto direkcija iš žemės nuomos 2011 m. gavo 20,8 mln. litų.

Skaičiuojama, kad tuo atveju, jei uosto žemės nuoma būtų atitekusi Klaipėdos savivaldybei, ji nuo 1998 metų būtų gavusi beveik 240 mln. litų.

„Valstybė turėtų dėl uosto veiklos Klaipėdos prarandamas sumas kompensuoti. Dabar aiškinama paprastai – uostas dirba, žmonės uždirba, ir miestas turi klestėti. Taip nėra. Uostas klesti, o miestas gyvena vis blogiau. Uostas kelia vis didesnius nepatogumus dėl kvapų, triukšmo, nesaugumo jausmo. Tuo pat metu situacija mieste blogėja dėl mažėjančio biudžeto. Prastėja gatvės, kiemų aikštelės, blogėja socialinė infrastruktūra“, – blogybes vardijo A.Šulcas.

Statistika atskleidė įdomias vienintelio Lietuvos uostamiesčio tendencijas. Nuo 2006 metų jame sumažėjo 7,3 tūkst. gyventojų. Tuo metu keturiuose aplinkiniuose rajonuose žmonių maždaug 7 tūkst. padaugėjo. Daroma išvada, kad žmonės dirba Klaipėdoje, o gyventi traukiasi toliau nuo uostamiesčio – triukšmo, taršos, galimo pavojaus.

Savivaldybių biudžetas formuojamas iš gyventojų pajamų mokesčių. Ne gana to, kad dėl taršos, triukšmo Klaipėda praranda gyventojų pajamų mokesčių mokėtojus, Seimas ir Vyriausybė dar kasmet mažina savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalį.

„Kai miesto bendruomenė plačiau suvoks, kaip formuojamas biudžetas, nepasitenkinimas šalies valdžios politika augs. Dabar miestiečių nepasitenkinimas yra vietine valdžia, kad miestas skursta, o ji neva nieko nedaro“, – pastebėjo A.Šulcas.

Iškas karo kirvį?

Prieš kelias dienas pasiekė lyg ir gera žinia apie tai, kad susisiekimo ministras, Uosto direkcijos vadovas ir Klaipėdos miesto meras susitarė, jog Uosto direkcijos numatytas finansavimas Klaipėdos miestui nebus mažinamas, bus išlaikyti tie patys finansavimo principai.

Preliminariai yra sutarta, kad kasmet į uostą vedančioms miesto gatvėms tvarkyti uostas skirs 3 mln. litų. Pernai ta suma sudarė apie 5 mln. litų.

„Šiandien uostą, miestą ir transporto sistemą valdo vienos partijos atstovai, todėl jie tarpusavyje gali susitarti. Praeitoje kadencijoje nebuvo galima susitarti arba būdavo sutariama taip, kaip neturi būti. Viską būtina sustatyta į savo vietas. Miestas dėl uosto veiklos patiria didelius nuostolius. Todėl uosto ir miesto santykiai turėtų būti apibrėžti įstatymiškai“, – pastebėjo Klaipėdos savivaldybės tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos pirmininkas Valerijonas Bernotas.

Pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą Uosto direkcija gali skirti pinigų tik įvažų į uostą keliams tvarkyti. Ar tai galima laikyti parama Klaipėdos miestui? Jei tai laikoma parama, tuomet tai atrodo juokingai.

Manoma, kad turi būti valstybinis susitarimas dėl didesnių garantijų ir kompensacijų Klaipėdos miestui. Jei to nebūtų, dabar taikiai problemas nusiteikusi spręsti miesto bendruomenė, anot A.Šulco, gali iškasti ir karo kirvį.

Teritorijų planavimo dokumentus derinanti miesto savivaldybė laikosi kietos pozicijos dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos prie Kiaulės Nugaros.

„Miestas mąsto, gal net pasitrauks iš suskystintų gamtinių dujų terminalo poveikio aplinkai vertinimo procedūrų, pasakydamas, kad tas objektas yra pavojingas. Tokiu atveju valstybei norint pastatyti šį terminalą reikės keisti įstatymus, kad apeitų savivaldybę. Nors mes mąstome, kad suskystintų gamtinių dujų terminalas reikalingas, bet geriau būtų jį iš karto statyti Būtingėje“, – pastebėjo A.Šulcas.

Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdantysis direktorius Gintautas Kutka mano, kad tiek suskystintų gamtinių dujų terminalas, tiek Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas miesto požiūriu yra didelis galvos skausmas. Greitais sprendimais galima tiek priskaldyti malkų, kad po to Klaipėda turės labai daug problemų.

Jūrų kapitonas Ričardas Lučka prisiminė, kiek buvo ginčų ir grasinimų, kai 1986 metais planuota pastatyti Tarptautinę jūrų perkėlą. Tuomet mokslininkai aiškino, kad į jūrų perkėlą plaukiantys didžiuliai laivai sukels bangas, bus plaunami Kuršių marių krantai, nyks gyvūnija. Nieko panašaus neatsitiko. Perkėla tapo veiksniu, kuris sustiprino jūrų verslą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, padėjo išsaugoti Lietuvos laivyną.

„Dujovežis nėra toks baisus. Galvojame, kad dujų balioną vežame bagažinėje, ir jis gali sprogti. Dujovežiai daug mažiau patiria avarijų nei tanklaiviai, kurie gabena naftos produktus. Šiuolaikinės technologijos užtikrina saugumą. Pavojingi yra ir konteineriai. Per uostą jų važiuoja tūkstančiais. Dažnai net nežinome, kokio pavojingumo medžiagos yra konteineriuose“, – pastebėjo A.Lučka.

Ventspilio pavyzdys

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administravimo direktorius Artūras Drungilas mano, kad pradėjus vadovauti Eugenijui Gentvilui, uosto ir miesto bendradarbiavimas pagerėjo.

Nuo 1998 metų Uosto direkcija įvairiems miesto projektams skyrusi per 89 mln. litų, artimiausioje ateityje, anot A.Drungilo, yra numačiusi skirti dar 77,5 mln. litų.

Daliniu miesto projektu laikomas Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas. Jo infrastruktūros statyba kainuos apie 120 mln. litų.

Šis statinys bent kurį laiką taps galvos skausmu Klaipėdos miestui. Planuojama, kad pastačius terminalą, nebus sutvarkytos Baltijos prospekto sankryžos. Miestas bus apkrautas jį paralyžiuojančiu papildomu transporto srautu. Jau dabar prašoma savivaldybės leisti Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalui laikinai naudotis išvažiavimu per Varnėnų gatvę, nes neplanuojama baigti įrengti ir Minijos gatvės bei Baltijos prospekto sankryžų. Savivaldybė baiminasi leisti važiuoti Varnėnų gatve, nes mano, kad laikinas prašymas gali virsti ilgalaikiu judėjimu.

Ir šioje vietoje, jei reikės, anot A.Šulco, tomahaukai bus iškasti.

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko Petro Bekėžos nuomone, uostas per mažai skiria pinigų Klaipėdai vystyti, jos jūriniam veidui gražinti. Tai galima pasakyti įvertinus Latvijos Ventspilio uostamiestį, kuris atrodo klestintis miestas su daugybe jūrinių akcentų.

„Uostas neturėtų būti suprantamas kaip vien Uosto direkcija. Jai iš visos krovinių gabenimo grandinės tenka tik dešimtoji dalis. Maždaug po 40 proc. pajamų tenka uosto kompanijoms ir Lietuvos geležinkeliams. Dar apie 10 proc. — smulkiam verslui: vilkikų, laivų agentų, krovinių ekspeditorių ir kitoms kompanijoms“, – pastebėjo A.Drungilas.

A.Šulco teigimu, Ventspilyje tiesiogiai iš uosto miestas negauna nė lato. Tačiau ten prie savivaldybės yra įkurtas fondas, kurį kuruoja meras. Ventspilio bendrovės į šį fondą savanoriškai perveda daug lėšų, kurios skiriamos miestui gražinti.

A.Drungilo nuomone, toks finansavimo modelis labai tiktų ir Klaipėdai. Jis teigė kalbėjęs su uosto bendrovių atstovais ir šie sutiktų prisidėti prie miesto gražinimo.

Tačiau reikėtų, kad į bendrą sambūrį būtų įtrauktos ne vien uosto, bet ir kitos miesto bendrovės, ypač tos, kurios teršia miestą įvairiais išmetalais.

http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uostas/klaipedos-miesto-reikmems-pinigu-is-uosto-403609/psl-1