Šalies Vyriausybė jau netrukus turėtų svarstyti įstatymo pakeitimo projektą, kuris klaipėdiečiams leistų tikėtis daugiau naudos iš uosto kaimynystės.
Lėšos – kaip kompensacija
Susisiekimo ministerija siūlo, jog miestui būtų skiriama dalis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto valstybei mokamų dividendų.
Esą šias lėšas būtų galima naudoti privažiuojamiesiems uosto keliams rekonstruoti ar tiesti, kompensuoti savivaldybei priklausančių statinių, trukdančių uosto plėtrai, pašalinimą bei panašiems projektams įgyvendinti. Tad ministerija Vyriausybei svarstyti pateikė šią galimybę numatantį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo projektą.
„Tokia praktika taikoma daugelyje uostamiesčių, siekiant jų gyventojams kompensuoti dėl uosto veiklos patiriamus nepatogumus“, – atkreipė dėmesį susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Ministro pastebėjimu, siūloma naujovė duotų naudos abiem pusėms – tiek kalbant spartesnį miesto bei uosto vystymąsi, tiek apie šių struktūrų bendradarbiavimą.
„Pakeitus įstatymą, dalis pinigų iš uosto keliautų ne tiesiai į valstybės biudžetą, o savivaldybę. Kokie projektai galėtų būti finansuojami iš šių lėšų, uostas turės susitarti su savivaldybe“, – aiškino E.Masiulis.
Ministro skaičiavimu, optimistiniu atveju miestui galėtų būti skiriama 50 proc. valstybinio jūrų uosto generuojamo pelno.
Įžiebė diskusijų
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas, iš esmės sveikinantis tokią iniciatyvą, vis dėlto pripažino, jog ji sukėlė nemažai diskusijų.
„Esminis dalykas, kurį turėjome suderinti, kad tie atskaitymai būtų ne nuo pajamų, o nuo pelno, nes Uosto direkcijos pajamas sudaro ir surinkti žemės nuomos mokesčiai, rinkliavos, paskolos
iš bankų, ir ES lėšos. Atrodytų kurioziškai, jei gavusi europinius pinigus ar paėmusi paskolą Uosto direkcija dalį lėšų turėtų atiduoti miestui. Mes su tuo nesutikome, todėl dabar teikiama formuluotė, kurią aptarėme su meru ir Ministru Pirmininku, – miesto reikmėms skiriama dalis pelno“, – komentavo pašnekovas.
Uosto direkcijos vadovas taip pat pripažino laikąsis nuostatos, jog šios lėšos privalo būti naudojamos tikslingai.
„Savivaldybė pageidavo, kad jos būtų skirtos bet kokioms išlaidoms, tiesą sakant, vos ne socialinėms programoms vykdyti ar pašalpoms už pabrangusį šildymą mokėti. Mes su tuo negalime sutikti. Uosto direkcijos pelnas turi būti nukreiptas į tuos savivaldybės projektus, kurie vienaip ar kitaip susiję su uosto infrastruktūra. Štai dabar ministerija tokį projektą ir yra pateikusi“, – teigė E.Gentvilas.
Vienoje valtyje – ne visi
Pašnekovas įžvelgia, jog įstatymo pakeitimas Uosto direkcijos ir miesto atstovams padės lengviau rasti bendrą kalbą.
„Savivaldybė bus suinteresuota, kad uosto direkcija dirbtų pelningai. Kai dirbsime pelningai, miestas iš mūsų galės gauti papildomų pajamų. Gal tada atsiras daugiau supratimo ir savivaldybės koridoriuose, kad uostui reikia ne trukdyti, o leisti normaliai dirbti. Mano matymu, savivaldybės žmonės dažnai trukdo uostui“, – neslėpė Uosto direkcijos vadovas.
E.Gentvilas taip pat prisipažino pasigendąs ir kitų uosto įmonių indėlio bei geranoriško požiūrio į galimybę prisidėti prie miesto problemų sprendimo.
„Kažkaip visi supranta, kad uostas – tai Uosto direkcija. Tačiau uostas yra daugybė įmonių, kurios taip pat dirba pelningai ir kartais net pelningiau už mus. Manau, kad socialinę atsakomybę už miesto gerovę turėtų jausti visos uosto kompanijos, visas kompleksas. Čia mechanizmas dar nėra sukurtas. Juk lengviausia paimti pinigus
iš Uosto direkcijos. Mano manymu, tai nėra teisinga“, – kalbėjo E.Gentvilas, manąs, jog tai yra politinės valios klausimas.
Siekia išplėsti ribas
Tuo tarpu uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas viliasi, kad derinant projektų finansavimo galimybes su Uosto direkcija pavyks susitarti dėl abiem pusėm priimtino varianto bei išvengti paraidžių sprendimų.
„Iš esmės miesto ir uosto projektai – bendros infrastruktūros, teritorijų tvarkymas, privažiuojamųjų kelių tiesimas ir panašūs dalykai – reglamentuoti jau šiandien galiojančio įstatymo. Mūsų siekis ir buvo išplėsti labai siaurai apibrėžto bendradarbiavimo ribas“, – pripažino V.Grubliauskas.
Kita vertus, pasak mero, būtų labai sudėtinga pasverti, kam labiau – uostui ar miestui – naudingesni vadinamieji bendri miesto ir uosto infrastruktūriniai projektai.
„Bet kokiu atveju finansuojamų objektų ar programų sąrašas turėtų būti derinamas kartu, tačiau pirma sumedžiokime briedį, o po to rasime, kaip dalyti nudirtą kailį, – vaizdžiai kalbėjo V.Grubliauskas. – Dabar aktualiausias klausimas, kaip greitai šios pataisos judės Seime, ar jos transformuosis, ar ne. Procesas, ko gero, sunkiai prognozuojamas, bet labai tikiuosi, kad, pirma, jos tikrai bus patvirtintos, antra, kad nebus patobulintos tiek, jog geriau jų net nebūtų buvę, o trečias dalykas – kad jos kuo greičiau pradėtų veikti.“
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/klaipedos-miesto-biudzetui-uosto-injekcijos-417176/psl-2
Šalies Vyriausybė jau netrukus turėtų svarstyti įstatymo pakeitimo projektą, kuris klaipėdiečiams leistų tikėtis daugiau naudos iš uosto kaimynystės.
Lėšos – kaip kompensacija
Susisiekimo ministerija siūlo, jog miestui būtų skiriama dalis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto valstybei mokamų dividendų.
Esą šias lėšas būtų galima naudoti privažiuojamiesiems uosto keliams rekonstruoti ar tiesti, kompensuoti savivaldybei priklausančių statinių, trukdančių uosto plėtrai, pašalinimą bei panašiems projektams įgyvendinti. Tad ministerija Vyriausybei svarstyti pateikė šią galimybę numatantį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo projektą.
„Tokia praktika taikoma daugelyje uostamiesčių, siekiant jų gyventojams kompensuoti dėl uosto veiklos patiriamus nepatogumus“, – atkreipė dėmesį susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Ministro pastebėjimu, siūloma naujovė duotų naudos abiem pusėms – tiek kalbant spartesnį miesto bei uosto vystymąsi, tiek apie šių struktūrų bendradarbiavimą.
„Pakeitus įstatymą, dalis pinigų iš uosto keliautų ne tiesiai į valstybės biudžetą, o savivaldybę. Kokie projektai galėtų būti finansuojami iš šių lėšų, uostas turės susitarti su savivaldybe“, – aiškino E.Masiulis.
Ministro skaičiavimu, optimistiniu atveju miestui galėtų būti skiriama 50 proc. valstybinio jūrų uosto generuojamo pelno.
Įžiebė diskusijų
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas, iš esmės sveikinantis tokią iniciatyvą, vis dėlto pripažino, jog ji sukėlė nemažai diskusijų.
„Esminis dalykas, kurį turėjome suderinti, kad tie atskaitymai būtų ne nuo pajamų, o nuo pelno, nes Uosto direkcijos pajamas sudaro ir surinkti žemės nuomos mokesčiai, rinkliavos, paskolos iš bankų, ir ES lėšos. Atrodytų kurioziškai, jei gavusi europinius pinigus ar paėmusi paskolą Uosto direkcija dalį lėšų turėtų atiduoti miestui. Mes su tuo nesutikome, todėl dabar teikiama formuluotė, kurią aptarėme su meru ir Ministru Pirmininku, – miesto reikmėms skiriama dalis pelno“, – komentavo pašnekovas.
Uosto direkcijos vadovas taip pat pripažino laikąsis nuostatos, jog šios lėšos privalo būti naudojamos tikslingai.
„Savivaldybė pageidavo, kad jos būtų skirtos bet kokioms išlaidoms, tiesą sakant, vos ne socialinėms programoms vykdyti ar pašalpoms už pabrangusį šildymą mokėti. Mes su tuo negalime sutikti. Uosto direkcijos pelnas turi būti nukreiptas į tuos savivaldybės projektus, kurie vienaip ar kitaip susiję su uosto infrastruktūra. Štai dabar ministerija tokį projektą ir yra pateikusi“, – teigė E.Gentvilas.
Vienoje valtyje – ne visi
Pašnekovas įžvelgia, jog įstatymo pakeitimas Uosto direkcijos ir miesto atstovams padės lengviau rasti bendrą kalbą.
„Savivaldybė bus suinteresuota, kad uosto direkcija dirbtų pelningai. Kai dirbsime pelningai, miestas iš mūsų galės gauti papildomų pajamų. Gal tada atsiras daugiau supratimo ir savivaldybės koridoriuose, kad uostui reikia ne trukdyti, o leisti normaliai dirbti. Mano matymu, savivaldybės žmonės dažnai trukdo uostui“, – neslėpė Uosto direkcijos vadovas.
E.Gentvilas taip pat prisipažino pasigendąs ir kitų uosto įmonių indėlio bei geranoriško požiūrio į galimybę prisidėti prie miesto problemų sprendimo.
„Kažkaip visi supranta, kad uostas – tai Uosto direkcija. Tačiau uostas yra daugybė įmonių, kurios taip pat dirba pelningai ir kartais net pelningiau už mus. Manau, kad socialinę atsakomybę už miesto gerovę turėtų jausti visos uosto kompanijos, visas kompleksas. Čia mechanizmas dar nėra sukurtas. Juk lengviausia paimti pinigus
iš Uosto direkcijos. Mano manymu, tai nėra teisinga“, – kalbėjo E.Gentvilas, manąs, jog tai yra politinės valios klausimas.
Siekia išplėsti ribas
Tuo tarpu uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas viliasi, kad derinant projektų finansavimo galimybes su Uosto direkcija pavyks susitarti dėl abiem pusėm priimtino varianto bei išvengti paraidžių sprendimų.
„Iš esmės miesto ir uosto projektai – bendros infrastruktūros, teritorijų tvarkymas, privažiuojamųjų kelių tiesimas ir panašūs dalykai – reglamentuoti jau šiandien galiojančio įstatymo. Mūsų siekis ir buvo išplėsti labai siaurai apibrėžto bendradarbiavimo ribas“, – pripažino V.Grubliauskas.
Kita vertus, pasak mero, būtų labai sudėtinga pasverti, kam labiau – uostui ar miestui – naudingesni vadinamieji bendri miesto ir uosto infrastruktūriniai projektai.
„Bet kokiu atveju finansuojamų objektų ar programų sąrašas turėtų būti derinamas kartu, tačiau pirma sumedžiokime briedį, o po to rasime, kaip dalyti nudirtą kailį, – vaizdžiai kalbėjo V.Grubliauskas. – Dabar aktualiausias klausimas, kaip greitai šios pataisos judės Seime, ar jos transformuosis, ar ne. Procesas, ko gero, sunkiai prognozuojamas, bet labai tikiuosi, kad, pirma, jos tikrai bus patvirtintos, antra, kad nebus patobulintos tiek, jog geriau jų net nebūtų buvę, o trečias dalykas – kad jos kuo greičiau pradėtų veikti.“
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/klaipedos-miesto-biudzetui-uosto-injekcijos-417176/psl-2