Klaipėdos politikai pradėjo rikiuoti savo kariaunas po aštuonių mėnesių vyksiantiems savivaldos rinkimams. Tačiau kol kas aiškiai įvardyti, kas bus partijų lyderiai uostamiestyje, tempiantys paskui save visą rinkimų sąrašą, trukdo Seimas, vis dar neapsisprendęs dėl tiesioginių merų rinkimų.
Nujaučia, kad vyks
Seimas dar šioje pavasario sesijoje turi galutinai nuspręsti, ar kitų metų vasarį per savivaldos rinkimus rinkėjai galės merus rinkti tiesiogiai.
Parlamentas šią savaitę po svarstymo pritarė Savivaldybių tarybų rinkimų ir Vietos savivaldos įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama įtvirtinti tiesioginius mero rinkimus. Todėl liko dar vienas balsavimas, per kurį ir turi būti nuspręsta, ar tiesioginiai mero rinkimai bus įteisinti, kaip jie turėtų vykti.
Kol kas numatomas modelis yra toks, jog savivaldos rinkimuose rinkėjai balsuotų dviem biuleteniais. Viename jų būtų kandidatų į merus pavardės, o kitame – partijų, siekiančių patekti į savivaldybių tarybas, sąrašai.
Tas pats asmuo esą galės būti ir kandidatu į merus, ir įrašytas kurios nors partijos rinkimų sąraše.
Numatoma, kad kandidatuoti į merus galės ir nepriklausomi kandidatai, tačiau jie, norėdami įgyti teisę kandidatuoti, privalėtų surinkti tam tikrą juos palaikančių rinkėjų parašų skaičių.
"Kaskart prieš savivaldos rinkimus iškeliama tiesioginių mero rinkimų idėja, tačiau ji dar niekada nebuvo patvirtinta. Tačiau dabar labai panašu, kad Seimas balsuos teigiamai ir Lietuvoje pirmą kartą vyks tiesioginiai merų rinkimai", – teigė parlamentarė, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė Agnė Bilotaitė.
Vilioja iš Seimo
Ji yra ir pirmoji, kuri aiškiai įvardyta kandidate kitą kadenciją būti Klaipėdos mere.
Neseniai vykusiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Klaipėdos miesto skyrių sueigoje A.Bilotaitė, įveikusi Klaipėdos tarybos narį Arūną Barbšį, išrinkta partijos sąrašo rinkimuose į uostamiesčio savivaldybės tarybą lydere.
"Esu kandidatė į Klaipėdos mero poziciją, ir toks yra tikslas. Kai paaiškės, ar vyks tiesioginiai mero rinkimai, tada bus aišku, ar būsiu tik kandidatė į Klaipėdos mero postą, ar ir partijos rinkimų sąrašo lyderė Klaipėdoje", – teigė A.Bilotaitė.
Seime ji dirba jau antrą kadenciją.
Viešai neįvardija
Anksčiau savo tikslą siekti Klaipėdos mero posto kitais metais vyksiančiuose savivaldos rinkimuose aiškiai buvo įvardijusi ir Lietuvos socialdemokratų partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Lilija Petraitienė.
Tačiau dabar, kai Seime liko paskutinis balsavimas dėl tiesioginių mero rinkimų, ji ėmė piešti ir kitą scenarijų.
"Mūsų partijoje yra tokia tvarka, jog skyriaus pirmininkas turi būti ir rinkimų sąrašo į tos savivaldybės tarybą lyderis. Taigi, rinkimų į Klaipėdos miesto tarybą sąraše būsiu įrašyta pirmuoju numeriu. Jei vyks tiesioginiai mero rinkimai, nesu tikra, kad mano pavardė bus tarp kandidatų užimti uostamiesčio vadovo postą", – atvirai pripažino L.Petraitienė.
Ji įvardijo ir priežastį – esą galbūt reikėtų stipresnio kandidato nei ji, bet jis vis tiek turėtų atstovauti Lietuvos socialdemokratų partijai.
"Partijos viduje jau kalbėjomės, kokius kandidatus galėtume siūlyti į Klaipėdos mero postą, tačiau jų viešai įvardyti dar nenorėčiau, kad neišsigąstų. Pirmiausia reikia jiems pasiūlyti, išklausyti jų nuomonę. Žodžiu, yra keli variantai, o galutinis sprendimas bus rudenį", – mįslingai kalbėjo L.Petraitienė.
Nebijo, bet nežino
Savo kandidato į merus dar nėra įvardiję ir Klaipėdą šiuo metu valdantys Liberalų sąjūdžio nariai. Dabartinis uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas priklauso būtent šiai partijai. Ar jis sieks antros kadencijos?
"Dabar labai sunku atsakyti į šį klausimą. Aišku, yra darbų, kurių nespėji padaryti per vieną kadenciją, ir jie nukeliami į kitą. Pavyzdžiui, baseino statybos, teatrų rekonstrukcijos, tarptautinės regatos, atplauksiančios į Klaipėdą. Tačiau tie neužbaigti darbai nėra ta būtinybė, kodėl ir antrą kadenciją turėčiau būti meru. Šiandien atsakymo į klausimą, ar noriu ir kitą kadenciją būti Klaipėdos meru, ar kandidatuosiu užimti šį postą, dar neturiu. Galiu pasakyti tik tiek, kad tokio darbo, pareigų ir atsakomybės nebijau", – aptakiai kalbėjo V.Grubliauskas.
Jis pabrėžė, jog itin svarbu tai, kokias būsimo mero, jei jis bus renkamas tiesiogiai, pareigas apibrėš Seimas.
"Gal mero postas bus visai nepatrauklus, nes miesto vadovas neturės jokių galių", – svarstė pašnekovas.
Jis priminė ir tai, kad Liberalų sąjūdžio gretas uostamiestyje prieš porą mėnesių papildė nemažai žmonių iš Liberalų ir centro sąjungos. Todėl gali būti, kad padidėjusioje partijoje V.Grubliausko kandidatūra nesulauks palaikymo.
"Visko gali būti, tačiau Klaipėda vis tiek turės merą ir nesvarbu, ar tai būsiu aš, ar kitas žmogus. Svarbiausia, kad jis dirbtų miestui. Pajutau, kas yra mero duona, mano įsivaizdavimas nuo realybės labai skyrėsi", – pripažino Klaipėdos meras.
Nuosekliai siekia tikslo
Liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyriaus pirmininkas Simonas Gentvilas teigė, jog partijos kandidatas į uostamiesčio mero postą paaiškės spalį ar lapkritį.
"Mes pirmiausia norime parengti savo rinkimų programą, kad rinkėjai žinotų, už kokius darbus, pokyčius, tikslus balsuoja. Personalijos – kitas klausimas. Ir dabartinis mūsų meras yra puikus, tačiau partijoje vyrauja demokratija. Kiekvienas gali pareikšti norą būti Klaipėdos meru, tačiau partijos nariai balsuodami nuspręs, kas turi būti kandidatu vadovauti uostamiesčiui, kokie žmonės turi būti rinkimų sąraše. Beje, į jį tikimės įtraukti ir partijai nepriklausančių žmonių, tačiau savo srities ekspertų", – pabrėžė S.Gentvilas.
Paklaustas, ar jis pats neturi ambicijų vadovauti Klaipėdai, juk yra uostamiestį valdančios partijos skyriaus pirmininkas, pašnekovas neišsisukinėjo, jog tokia mintis jo galvoje kirba.
"Nuosekliai siekiu tikslo, užsienyje baigiau mokslus, susijusius su miestų vystymu. Galiu pajuokauti, kad ir tėvas buvo Klaipėdos meras. Tačiau tik partijos nariai spręs, ar palaikyti mano kandidatūrą, nes, kaip jau minėjau, ir dabartinis meras yra puikus", – tvirtino S.Gentvilas, dirbantis Klaipėdos mero patarėju.
Jis teigė, jog partijoje yra tiek daug iškilių žmonių, kad varžytis dėl pozicijos tapti kandidatu į mero postą gali ir bent penki politikai.
"Mūsų siekiamybė yra ne tik mero postas, bet ir tai, kad rinkimuose iškovotume tiek mandatų, jog galėtume formuoti valdančiąją daugumą. Mes turėsime strategiją ir prie mūsų galės jungtis visos kitos partijos, kurios sieks padėti ją įgyvendinti", – dėstė S.Gentvilas.
Pirmenybė – universitetui
Gegužės pabaigoje vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą Klaipėdoje rinkėjai daug simpatijų skyrė partijai "Tvarka ir teisingumas".
Ji atsiliko tik nuo Liberalų sąjūdžio, todėl bandoma svarstyti, kad ir per savivaldos rinkimus ji gali iškovoti daugiau mandatų nei turi, o galbūt ir realiai pakovoti dėl Klaipėdos mero pareigų.
Šios partijos lyderis uostamiestyje Artūras Razbadauskas kol kas negalėjo atsakyti, ar jo pavardė bus tarp kandidatų vadovauti Klaipėdai.
"Kai Seimas apsispręs dėl tiesioginių mero rinkimų, tada partijos valdyba, matyt, ir pradės diskusijas dėl kandidatų. Taip, Klaipėdoje esu lyderis, todėl galbūt ir būčiau kandidatas užimti mero postą, tačiau nežinau, ar liksiu politikoje, nes turiu planų kitoje plotmėje", – netikėtai atskleidė A.Razbadauskas.
Jis pripažino svarstantis galimybę dalyvauti Klaipėdos universiteto rektoriaus rinkimuose. Jei pavyktų juos laimėti, A.Razbadausko teigimu, tikrai pasitrauktų iš politikos.
Naujasis Klaipėdos universiteto rektorius turėtų būti išrinktas iki rugsėjo.
Tarsis su savanoriais
Pagunda tapti Klaipėdos meru yra apėmusi ir Seimo narį Naglį Puteikį, kuris sėkmingai pasirodė gegužę vykusiuose Lietuvos prezidento rinkimuose.
N.Puteikis savo noru pasitraukė iš konservatorių partijos, todėl Klaipėdos mero posto siektų kaip nepriklausomas kandidatas.
"Pagunda pabandyti tikrai yra, tačiau yra dvi sąlygos. Pirmoji jų – Seimas turi apsispręsti, kad merai būtų renkami tiesiogiai. Antra, reikia pasitarti su tais 300 tūkst. savanorių, kurie man padėjo per prezidento rinkimus", – teigė N.Puteikis.
Tačiau jis svarstė, jog veikiausiai taip ir neteks pabandyti tapti Klaipėdos meru.
"Netikiu, kad Seimas pritars tiesioginiams mero rinkimams, nes jie didžiosioms partijoms tikrai nėra palankūs, – taip jos prarastų svarbius postus savivaldybėse. Todėl beveik garantuoju, kad prasidės visokie žaidimai, kad tik tiesioginiai mero rinkimai nevyktų. Norėčiau, kad būtų kitaip, bet turiu didelių abejonių", – konstatavo N.Puteikis.
Istorija ir faktai
2011 m. balandžio 12 d. Klaipėdos meru buvo išrinktas V.Grubliauskas. Jis buvo vienintelis kandidatas užimti šį postą.
V.Grubliauską mero kėdėje norėjo matyti 21 miesto tarybos narys, o 10 politikų pasisakė prieš. Miesto taryboje yra 31 narys.
Prieš pirmąjį šios kadencijos miesto tarybos posėdį kelios partijos pasiskelbė suformavusios kitą valdančiąją daugumą, kuri žadėjo Klaipėdos meru siūlyti Rimantą Cibauską.
Tačiau, likus kelioms dienoms iki pirmojo miesto tarybos posėdžio, alternatyvi valdančioji dauguma subyrėjo, todėl V.Grubliauskas ir buvo vienintelis kandidatas užimti mero postą.
Iki 2011-ųjų balandžio 10 metų Klaipėdai vadovavo Rimantas Taraškevičius.
Po 2007 m. vykusių savivaldos rinkimų pirmajame naujos kadencijos posėdyje, kai renkamas miesto vadovas, buvo iškeltos dvi kandidatūros – R.Taraškevičiaus ir Artūro Šulco. Pastarąjį palaikė 14 politikų, o R.Taraškevičių – 17.
Buvę Klaipėdos merai:
Povilas Vasiliauskas
Benediktas Petrauskas
Jurgis Aušra
Silverijus Šukys
Eugenijus Gentvilas
Rimantas Taraškevičius
Skaitykite daugiau: http://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/klaipedos-mero-posto-pagundos-635571#ixzz35AOfM2pJ
Nuotr.:www.kl.lt