"Aš norėčiau, kad mano dukrelė augtų rajone, kuriame ant sienų nėra necenzūrinių užrašų, kuriame sutvarkytos žaidimų aikštelės, kuriame paleidus vaiką palakstyti po kiemą nereikia atidžiai stebėti, kad jis neįkristų į stiklo šukių krūvą. Noriu, kad šie rajonai taptų kuo jaukesni čia gyvenančioms šeimoms ir patrauklesni naujai atsikraustančioms", – tai klaipėdiečio Juliaus Radausko, neseniai sukūrusio trumpą filmuką apie pietinius Klaipėdos kvartalus ir tapusio vienų interneto komentatorių kritikuojamu taikiniu, o kitų aukštinamu herojumi, siekis.
J. Radauskui, susukusiam beveik 6 minučių trukmės vaizdo klipą, kuriame – visas pietinių uostamiesčio rajonų "grožis" grafičiais nupaišytų sienų, suniokotų krepšinio aikštelių ir šiukšlių pavidalu, bei prieš porą savaičių atsiuntusiam savo kūrinį "Vakarų ekspresui", teko atlaikyti komentarų laviną.
Svetainėje VE.lt jaunas klaipėdietis buvo ir giriamas už taikliai parodytą Bandužių bei kitų kvartalų kasdienybę, ir peikiamas už tai, kad neva sutirštino spalvas ir mato tik blogus dalykus, o nepastebi gerų.
"Paprasčiausiai norėjau, kad žmonės, kurie kasdien nemato tokių vaizdų, juos pagaliau išvystų ir suprastų, kokioje aplinkoje kai kuriems tenka gyventi. Visų pirma norėjau atkreipti naujosios Klaipėdos valdžios dėmesį, todėl iš pradžių nuorodą į vaizdo klipą nusiunčiau naujajam merui, o paskui – "Vakarų ekspresui", – sako J. Radauskas.
Pastangos – ir dėl ateities
Kodėl būtent pietiniai miesto rajonai? – "Vakarų ekspresas" paklausė J. Radausko.
Minėtus rajonus pasirinkau todėl, kad pats juose augau, o grįžęs po studijų Kaune čia ir toliau gyvenu, čia auginu savo dukrelę. Neskirstau jų į atskiras dalis, man visi šie rajonai – kaip vienas, visi sukelia daug prisiminimų. Kai man buvo vienuolika metų, atsikrausčiau į Liubeko gatvę, tuo metu aplinkui dar virė statybos, nebuvo žaidimų aikštelių, krepšinį tekdavo eiti žaisti į kiemus Simonaitytės ar Laukininkų gatvėse, kur gyvendavo draugai. Vėliau persikėliau į Smiltelės gatvės pradžią, į rajoną, anuomet vadintą Bermudų trikampiu.
Aišku, niekada šie rajonai nebuvo tobuli. Niekada čia netrūko chuliganų ir grafičių meistrų. Išvažiuodamas studijuoti į Kauną, tikėjausi, kad mano kartai užaugus, surimtėjus, sukūrus šeimas, situacija pasikeis, nes po mūsų liks sąmoningas, sportuojantis, neužsiimantis niekais jaunimas, ir situacija, jei nepagerės, tai bent jau tikrai nepablogės. Tačiau grįžęs prieš kelerius metus išvydau vaizdą, kuris mane nuliūdino. Tie patys kiemai – tačiau viskas išlaužyta, tos pačios sienos – tik dar labiau aprašinėtos, tos pačios gatvės – tik labiau duobėtos.