Siūlymai pertvarkyti Klaipėdos ūkį pagal užsienio praktiką ar bent jau Vilniaus pavyzdį į pajūrio ekonomiką skverbiasi iš lėto.
Susisiekimo ministro patarėjas liberalas Rolandas Bražinskas savivaldybės įmonių pertvarkymo taktikų yra teikęs uostamiesčio tarybai ir anksčiau, bet dabartinis tarybos nario statusas atveria jam dar daugiau pilietinės saviraiškos galimybių. Tačiau ne visi veiklos privatizavimo siūlymai sulaukia pritarimo net laisvą gyvenimo stilių propaguojančiame mieste.
Šviesa brangiai kainuoja
Politikai kol kas nepuola ploti idėjai vienintelę 100 proc. savivaldybei priklausančią įmonę „Gatvių apšvietimas“ perduoti į privačias rankas, taikant viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (VPSP) koncesijos būdą.
Lietuvoje koncesijos praktika dar ganėtinai skurdi, įstatymas atsirado prieš metus. Klaipėdos krašte tokios partnerystės pavyzdžiai yra vos du – Lietuvos automobilių kelių direkcijos Palangos aplinkkelio projektas ir atidarymo laukiančios sporto arenos valdymo sutartis, kurią su privačia įmone pasirašė uostamiesčio savivaldybė. Nors ji vadinama sėkminga, koncesijos veikla dar tik prasideda, tad apie rezultatus spręsti ankstoka.
R.Bražinskas tikina norintis nutraukti nenaudingą išlaidavimą, kai kasmet Klaipėdos savivaldybės įmonei skiriama 2,6 mln. litų, neskaičiuojant elektros kainos, lempoms keisti ir šviestuvams remontuoti, o gatvėse vis tiek tamsu ir nesaugu.
Pasitelkus privatininką esą būtų įdiegtos naujos apšvietimo technologijos, be to, pirkti už pigiausią kainą būtų galima ne paslaugą, bet „šviesvalandes“, kaip daroma Europos miestuose.
„Artėja investicijų į apšvietimą metas. Elektros sąskaitos pūsis, todėl mums reikia jas suvaldyti“, – dėstė politikas. R.Bražinskas mano, kad koncesininkas galėtų „žaisti“ elektros biržoje ir užtikrinti įmonei naudą iš tokios prekybos.
Vertina atsargiai
Dar 2007 metais bendrovė „COWI Baltic“ parengė energijos vartojimo efektyvumo analizę. Šioje studijoje pateikta nuoroda į Europos Sąjungos direktyvas ir energetikos sektoriuje taikomas VPSP formas: sutartis dėl energijos paslaugų, garantuotų sutaupymų, naudos pasidalijimo ir panašių dalykų.
Pasak Strateginės plėtros komiteto nario Vidmanto Plečkaičio, modelių, kaip pertvarkyti apšvietimą, esama įvairių, ir neįpareigojančių savivaldybę 25 metams perduoti savo įmonę koncesininkui.
Jei savivaldybė numatytų suteikti „Gatvių apšvietimui“ papildomų komunalinių funkcijų, o apie tai jau svarstoma, koncesija net negalėtų būti taikoma.
„Palaukime, kol pamatysime, ar ant Palangos aplinkkelio neatsiras koks užkardas“, – elgtis atsargiai patarė liberalių pažiūrų gvardijos atstovas. „Inovacijos nedaromos be atskaitos taško, reikia studijos“, – jam antrino Ūkio komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila.
Siekia atgaivinti senamiestį
Dar atsainiau buvo išklausytas pasiūlymas Vilniaus Kalvarijų turgavietės pavyzdžiu išnuomoti savivaldybės įmonę Klaipėdos senąjį turgų.
Tai jau ne pirmus metus atkakliai diegiama R.Bražinsko mintis, tačiau ji kaip anksčiau, taip ir šįkart sukėlė tik tuščias diskusijas. Svarstydami Senojo turgaus likimą komitetuose politikai stūmė sprendimą nuo savęs argumentu, kad pirma reikia suformuluoti poziciją frakcijose.
Tarybos sudėtis pasikeitė, o keletą metų virš šio turgaus tvyrantys debesys neišsisklaidė. Visiems be išimties gražu, kaip privatininkas sutvarkė Fridricho pasažą. Visi nori, kad atsigautų ir gretimi kvartalai. Tačiau kai prieinama iki reformų, turgaus direktorė verkia, valdininkai ginčijasi.
Senamiesčio vietą, kuri traukia nacionaliniu savitumu ir baugina užsienio turistus purvinais girtuokliais, reikia pertvarkyti, bet ar nesukils ten prekiaujantys žmonės? – ir vėl teisinosi R.Bražinsko kolegos.
Šis tikino, kad nebūtina kopijuoti Kalvarijų turgaus atvejo, nes koncesija turgaus veiklai plėtoti galima tik pagal Vyriausybės nutarimą. Todėl Klaipėdos turgų tiktų nuomoti, o pasirašyti tokią sutartį savivaldybė tikrai galės.
Nuomos konkurso dalyviams reikėtų pateikti objektų renovavimo architektūrines ir veiklos koncepcijas, investicijų mastą, siūlomą nuomos mokesčių dydį. Juos vertinant turėtų būti atsižvelgiama į ekonominį naudingumą ir gebėjimą turgų atnaujinti.
Idėjų gausa
Dar viena aktyvaus klaipėdiečio mintis – VPSP pagrindais, galbūt koncesijos principu, spręsti automobilių stovėjimo vietų trūkumą miegamuosiuose kvartaluose.
Savivaldybė turėtų surasti ir pasiūlyti sklypus, kuriuose privatininkams būtų leista įrengti ir prižiūrėti aikšteles. Už tai jie galėtų ten teikti įvairias paslaugas ir prekiauti.
„Nesiūlau apmokestinti automobilių laikymo prie daugiabučių namų, o tik aikštelėse organizuoti komercinę veiklą. Todėl reikia galimybių studijos ir numatyti pinigų jai atlikti. Netektų imti jokių paskolų, o pasinaudojus įstatymu būtų sudarytos sąlygos verslui plėtoti“, – aiškino R.Bražinskas.
Dar vieną vaizdinį dėl miesto infrastruktūros pertvarkos išdėstė ir A.Vaišvila. Jis siūlė Danės pakrantę nuo Tiltų gatvės iki Dramos teatro vasaros sezono mėnesiais paversti nuotaikinga pėsčiųjų promenada.
Tačiau šį iš pirmo žvilgsnio nesunkiai įgyvendinamą dalyką sunkina tai, kad Žvejų gatvėje yra ne tik 7 kavinės, bet ir daug įstaigų, sudegęs „Baltijos“ kino teatras, kurio pertvarkymo projekto jau antrus metus nederina Kultūros vertybių apsaugos departamentas.
Į klausimą, ar atsiras Palangos Jono Basanavičiaus gatvei konkurentė, turėtų atsakyti nauja senamiesčio eismo schema. Tačiau šią vasarą viskas liks kaip buvę.