Klaipėdos liberalai surengė diskusiją apie energetinį Lietuvos saugumą „Kodėl ir kokios naujos energetikos strategijos reikia Lietuvai?“ Diskusijoje kalbėta apie atominės elektrinės projekto perspektyvą, kodėl didelė Lietuvos gyventojų dalis paprieštaravo AE statybai ir pabrėžiama energetinio saugumo svarba Lietuvai, kuri didžiąją dalį elektros energijos importuoja iš kaimynų.
Iki 2010 metų sausio 1 dienos Lietuvos pagrindinis elektros energijos gamintojas ir tiekėjas buvo Ignalinos atominė elektrinė. Ją sustabdžius, daugiau kaip 60 proc. elektros energijos yra importuojama, o Lietuvos energijoje dominuoja kuras iš vieno šaltinio. Diskusijos dalyvių nuomone, dėl šių priežasčių būtina imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas energijos tiekimo saugumas.
Diskusijoje dalyvavęs Visagino atominės elektrinės direktorius Rimantas Vaitkaus teigė, kad branduolinė energetika suteikia galimybę kurą importuoti iš įvairių šalių, užtikrina stabilias energijos gamybos kainas, o branduolinis kuras, patikimumo požiūriu, yra laikomas vietiniu, nes jo reikia mažai bei jo tiekimas nekelia didelių problemų. Jis pabrėžia,kad ypatingai svarbu ir tai, jog branduolinėse jėgainėse elektros energija gaminama neteršiant atmosferos CO2 dujomis.
R. Vaitkus taip pat pateikė detalesnę informaciją apie bendradarbiavimą su Japonijos bendrove „Hitachi“, kuri 2011 metų vasara buvo pasirinkta strateginiu investuotoju į atominės elektrinės projektą. Pagal ankstesnės Vyriausybės parengtą planą, bendradarbiaujant su „Hitachi“, Latvija ir Estija, Visagine būtų statomas 1380 megavatų galingumo reaktorius, tačiau pernai patariamasis referendumas įnešė abejonių, ar projektas bus tęsiamas. Naujoji Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė apie projektą kalba prieštaringai ir teigia, kad elektrinė galėtų būti statoma išsiderėjus geresnes sąlygas.
Seimo narys Eugenijus Gentvilas iškėlė klausimą, „kodėl lietuviai nenori matyti atominės elektrinės Lietuvoje ir patariamajame referendume pasakė „ne“?“
Diskusijos metu taip pat buvo analizuojama politinių sprendimų įtaka VAE projektui, energetinės strategijos perspektyvoms.
„Ateityje, kokią nelemtą dieną Lietuvoje tiesiog gali dingti elektra, nes importuojame virš 65% elektros iš svetur ir esame visiškai priklausomi nuo mūsų kaimynų noro ją mums parduoti. Panašus noras prekiauti dingo prieš penkerius metus remontui uždarius naftotiekį „Družba“, o turint omeny, jog Lietuvos ekonomikai toks vienos dienos elektros „blackout‘as“ (liet. netikėtų elektros energijos sistemos išsijungimų) kainuotų apie 700 mln. litų, energetikos tema tampa ne tik energetikos ekspertų interesu, bet ir nacionaline bei geopolitine tema“, – apibendrindamas diskusiją kalbėjo Liberalų sąjūdžio Klaipėdos m. skyriaus pirmininkas Simonas Gentvilas.
Klaipėdos liberalai surengė diskusiją apie energetinį Lietuvos saugumą „Kodėl ir kokios naujos energetikos strategijos reikia Lietuvai?“ Diskusijoje kalbėta apie atominės elektrinės projekto perspektyvą, kodėl didelė Lietuvos gyventojų dalis paprieštaravo AE statybai ir pabrėžiama energetinio saugumo svarba Lietuvai, kuri didžiąją dalį elektros energijos importuoja iš kaimynų.
Iki 2010 metų sausio 1 dienos Lietuvos pagrindinis elektros energijos gamintojas ir tiekėjas buvo Ignalinos atominė elektrinė. Ją sustabdžius, daugiau kaip 60 proc. elektros energijos yra importuojama, o Lietuvos energijoje dominuoja kuras iš vieno šaltinio. Diskusijos dalyvių nuomone, dėl šių priežasčių būtina imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas energijos tiekimo saugumas.
Diskusijoje dalyvavęs Visagino atominės elektrinės direktorius Rimantas Vaitkaus teigė, kad branduolinė energetika suteikia galimybę kurą importuoti iš įvairių šalių, užtikrina stabilias energijos gamybos kainas, o branduolinis kuras, patikimumo požiūriu, yra laikomas vietiniu, nes jo reikia mažai bei jo tiekimas nekelia didelių problemų. Jis pabrėžia,kad ypatingai svarbu ir tai, jog branduolinėse jėgainėse elektros energija gaminama neteršiant atmosferos CO2 dujomis.
R. Vaitkus taip pat pateikė detalesnę informaciją apie bendradarbiavimą su Japonijos bendrove „Hitachi“, kuri 2011 metų vasara buvo pasirinkta strateginiu investuotoju į atominės elektrinės projektą. Pagal ankstesnės Vyriausybės parengtą planą, bendradarbiaujant su „Hitachi“, Latvija ir Estija, Visagine būtų statomas 1380 megavatų galingumo reaktorius, tačiau pernai patariamasis referendumas įnešė abejonių, ar projektas bus tęsiamas. Naujoji Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė apie projektą kalba prieštaringai ir teigia, kad elektrinė galėtų būti statoma išsiderėjus geresnes sąlygas.
Seimo narys Eugenijus Gentvilas iškėlė klausimą, „kodėl lietuviai nenori matyti atominės elektrinės Lietuvoje ir patariamajame referendume pasakė „ne“?“
Diskusijos metu taip pat buvo analizuojama politinių sprendimų įtaka VAE projektui, energetinės strategijos perspektyvoms.
„Ateityje, kokią nelemtą dieną Lietuvoje tiesiog gali dingti elektra, nes importuojame virš 65% elektros iš svetur ir esame visiškai priklausomi nuo mūsų kaimynų noro ją mums parduoti. Panašus noras prekiauti dingo prieš penkerius metus remontui uždarius naftotiekį „Družba“, o turint omeny, jog Lietuvos ekonomikai toks vienos dienos elektros „blackout‘as“ (liet. netikėtų elektros energijos sistemos išsijungimų) kainuotų apie 700 mln. litų, energetikos tema tampa ne tik energetikos ekspertų interesu, bet ir nacionaline bei geopolitine tema“, – apibendrindamas diskusiją kalbėjo Liberalų sąjūdžio Klaipėdos m. skyriaus pirmininkas Simonas Gentvilas.