Praėjusį šeštadienį, balandžio 4 dieną, „Gaspados“ sodyboje Klaipėdos rajone, vyko jau tradiciniu tampantis Vakarų Lietuvos skyrių atstovų susitikimas. Šį kartą renginio šeimininkas Eugenijus Gentvilas ir klaipėdiečiai partiečius pakvietė į seminarą „Liberalizmas pasaulinės krizės akivaizdoje“, kuriame pranešimus skaitė mūsų kolegos Artūras Šulcas, Jurgita Choromanskytė, Saulius Miceika, ir kiti. Seminaro svečias Leonidas Donskis visų dalyvių buvo sutiktas ypatingai šiltai.
Seminare buvo apžvelgtas Lietuvos biurokratinis aparatas, nagrinėta žmogaus kaip valstybės turto sąvoka, pilietinės visuomenės vystymosi stadijos Lietuvoje, taip pat pateiktos politinių jėgų pasjanso pasaulinėje politikoje įžvalgos bei vertinimai.
Klaipėdos skyriaus pirmininkas Artūras Šulcas, atidarydamas seminarą, dėliojo Lietuvos biurokratinio aparato struktūrą, analizavo jos dydį, vertino per metų metus susiklosčiusius ryšius tarp įvairiausių valstybinių institucijų. Pranešėjas akcentavo lojalumą valstybei per prieraišumą ir, žinoma, biurokratinio aparato galybę. A. Šulco nuomone, valstybės aparatas nenori, o gal ir negali savęs sunaikinti, performuoti, restruktūrizuoti. Liberalas konstatavo, kad sukurta biurokratinė sistema, iš esmės, valstybės funkcijų kontrolei, sykiu valstybinės funkcijos dažna dubliuojamos. Vien kontrolei valstybė išleidžia milžininškas lėšas, tačiau tai nėra pagrindinė biurokratijos našta. Lietuvos pilietis, susidūręs su jam aktualia problema, ne visada žino kur jam kreiptis. Tai rodo, kad biurokratinis aparatas yra pernelyg išpūstas. Atsakydamas į temos klausimą, ar nusileis biurokratijos saulutė, Artūras Šulcas, vardindamas vykdomus šiomis dienomis matomus LR Vyriausybės sprendimus, teigė, kad ji tikrai nenusileis. Pranešėjo nuomone, laukia sunkus ir didelis darbas restruktūrizuojant biurokratinę mašiną, o dar didesnis laukia pasipriešinimas, nes už visos šios struktūros yra gyvi žmonės. Juk šioje struktūroje dirba apie 270 tūkstančių žmonių.
Saulius Miceika savo pranešime retoriškai klausė, ar žmogus, kaip turtas, vertybė nėra Valstybės prioritetas? Kodėl žmogus, mokėdamas visą gyvenimą mokesčius, yra nuvertinas, kodėl negerbiamas jo orumas, teisės ir laisvės. Pranešėjas labai atvirai apgailestavo, kad valstybinė politika daugiausiai nukreipta į biudžeto sandaros ir formalius sprendimus, kurie tiesiogiai įtakoja visų mokesčių mokėtojų gyvenimą. Anot S. Miceikos, žmogaus teisės Lietuvoje suvaržytos monopolijų, oligopolijų ir dalies savivaldos priimamų sprendimų, kurie ne visada atitinka žmogaus lūkesčius.
Ernestas Jarackas, jaunasis Klaipėdos skyriaus narys, analizavo Lietuvos pilietinės visuomenės raišką, vertino politinių jėgų ir struktūrų sandarą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu. Pranešėjas įžvelgė, kad šių dienų visuomenė tik mokosi būti politiškai aktyvi, motyvuota ir kryptinga. Ir nors politinės jėgos visuomet priešinasi visuomenės politinių iniciatyvų gyvasčiai, autoriaus teigimu, būtent jaunoji karta yra atsakinga už politinės visuomenės ugdymą. Šis ugdymo procesas turi būti vykdomas nuo pačios mažiausių piliečių aplinkos, t.y. šeimos, vaikų darželio, mokyklos, mokymo įstaigų. Tik tokiu keliu bus pasiektas norimas politinio aktyvumo rezultatas.
Jurgita Choromanskytė apžvelgė liberalias vertybes, kurios aktualios ne tik politiškai aktyviems piliečiams, bet ir kiekvienam žmogui. Jauna politikė svarstė, ar visada mūsų teisė rinktis, ar mūsų laisvė yra tai, ką mes įsivaizduojame. Pranešėja atsakė į klausimą, ar galima susieti mūsų tikslus, poreikius ir vertybes šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje, aplinkoje, konkurencinėje rinkoje. Anot pranešėjos, dalis vertybių yra traktuojamos tik teoriniame lygmenyje, tačiau realiai mes patys sau pripažįstame tik viešą jų deklaravimą.
Prof.habil.dr. Leonidas Donskis apžvelgė pasaulinę politinę retrospektyvą nuo Romos imperijos iki Kinijos sienos. Politiniame žemėlapyje ir amžių sandūrose vyko daugybė kultūrinių, politinių, rasinių, tautinių sąjungų. Tačiau ankstyvojo liberalizmo idėjos iškeltos Emanuelio Kanto padarė didžiulę įtaką pasauliniame politikos vystymosi ir persipynimo sistemoje. Liberalizmo idėjos visada buvo gyvos, jos sunkiai skynėsi kelią viduramžių eroje, tačiau šiuolaikiniame politiniame gyvenime jos yra kaip niekada gyvos, nors ne visos politinės jėgos tai sugeba pripažinti garsiai.
Diskusijos akimirkos Klaipėdos liberalų puslapyje Facebook socialiniame tinkle.