Klaipėda visais laikais garsėjo kaip neužšąlantis kultūros uostas. Vieta, kur jūros nevaržoma galia ir grožis išlaisvina žmogaus mintis ir suteikia kūrybiniam polėkiui sparnus. Demokratinė atmosfera, skirtingų patirčių ir kultūrinių tradicijų sandūra sudarė puikias sąlygas skleistis žmogaus kūrybai. Deja, apie Klaipėdą, kaip apie Baltijos regiono menų Meką, jau esame priversti kalbėti labiau būtuoju laiku.
Sprendžiant iš pastarojo meto Klaipėdos kultūros profesionalų ir savos srities žinovų viešų pasisakymų, kultūros krizė mūsų mieste sparčiai gilėja. Šią opiniją patvirtina ir Kultūros ministerijos organizuotas tyrimas, kuriuo siekta nustatyti kultūros organizavimo ir finansavimo būklę visose šalies savivaldybėse.
Jau 2022 metais Klaipėdos miesto kultūros reitingas nacionaliniu mastu buvo nepadoriai žemas. Mūsų miestas užėmė tik 38 poziciją iš 60 savivaldybių.
Atlikus kompleksinį vertinimą paaiškėjo, kad pagal tam tikrus rodiklius Klaipėda smarkiai atsilieka nuo kitų Lietuvos miestų. Pagal veikiančių kultūros organizacijų kiekį ir būklę mūsų miestas yra tik 50 vietoje. 2022 metais Klaipėdoje veikė 375 kultūros organizacijos, kas sudarė 4,7% visos šalies organizacijų.
Tik 56 arba 15% jų teikė paraiškas nacionaliniam finansavimui gauti. O finansavimą gavo tik 23 miesto kultūrinės organizacijos, kas sudaro tik 6% nuo visų mieste užregistruotų organizacijų.
Liūdnas vaizdas ir su kultūros kūrėjais. Nacionaliniame reitinge jie užima 36 vietą iš 60-ies. Mieste veikia 606 kūrėjai arba 5,5% nuo visų veikiančių šalyje. Tik 61 iš jų arba 10% teikė paraiškas, o finansavimą iš valstybės gavo dar mažiau – 22 arba 4%.
Pagal dalyvavimo kultūroje ir socialinio kapitalo kriterijų, miestas užima 36 vietą iš 60 savivaldybių.
Labai iškalbingas ir daug ką pasakantis rodiklis vertinant kultūros būklę mieste yra čia gyvenančių žmonių nuomonė: būtent klaipėdiečiai iš visų šalies gyventojų labiausiai nepatenkinti kultūros paslaugų prieinamumu (49,5%) ir kokybe (39%). Skaičiai yra sukrečiantys– net pusė Klaipėdos gyventojų skundžiasi kultūrinių paslaugų trūkumu mieste.
Bliūkšta ir kitas mitas apie turtingą ir turiningą Klaipėdos kultūrinį gyvenimą. Pasirodo, kad miesto savivaldybės išlaidos, kultūros paslaugoms vienam gyventojui, yra apie 51,81 euro per metus. Tai yra antras nuo galo rezultatas visų Lietuvos savivaldybių kontekste. 2022 metais miestas kultūrai skyrė 8 milijonus eurų arba 2,78% viso miesto biudžeto. Tuo metu savivaldybių skiriamas vidurkis visoje Lietuvoje siekia 6,11%.
Esant tokiai sunkiai situacijai, Klaipėdos miesto valdžia vietoj to, kad imtis neatidėliotinų veiksmų kultūrai stiprinti, lyg koks dramblys nusprendė pasivaikščioti po kultūrinio porceliano parduotuvę.
Kultūrinę krizę toliau gilina dabartinės miesto valdžios chaotiški ir protu sunkiai suvokiami sprendimai bei veiksmai.
Apmaudu, o kartu ir neaišku, kodėl pasirinktas toks klaidingas kursas. Jau pirmaisiais naujos miesto kadencijos metais sugriauta sėkmingai veikusi Klaipėdos kultūros projektų vertinimo ir finansavimo tvarka. Išardyta profesionaliai veikusi kompetentinga visuomeninė kultūros taryba.
Pirmosios kultūros organizacijos, pasikeitus tvarkai, jau paliko Klaipėdos kultūros projektų vertinimo sistemą ir tai dar tikrai ne pabaiga.
Nieko neturiu prieš viešajame sektoriuje dirbančius kultūros administratorius, bet sunku suvokti, kad naujoje kultūros komisijoje iš 24 atstovų dirbs tik savivaldybei pavaldžių biudžetinių įstaigų darbuotojai. Dar sudaryta 16 narių kultūros politikos formavimo grupė, kurioje dirbs tik vienas nevyriausybinio sektoriaus atstovas. Tokiais sprendimais miesto valdžia pademonstravo visišką nepasitikėjimą privačiais komisijos nariais ir kultūros nevyriausybinėmis organizacijomis. Tai yra labai rimtas smūgis visai miesto kultūros bendruomenei ir jos savireguliacijai.
Akivaizdu, kad nuo šio sprendimo nukentės ir visi klaipėdiečiai, kurie artimiausių metų pajus kultūrinių projektų stygių bei kritusią kultūros produktų kokybę. Savivaldybei pavaldžių įstaigų kultūrinė veikla nepatenkins esamo kultūrinių paslaugų poreikio miestiečiams.
Dar vienas sprendimas, kuris sujaukia Klaipėdos kultūrinį gyvenimą, yra tai, kad festivaliai ir kultūros kolektyvai bus finansuojami tik vieneriems metams. Anksčiau finansavimas buvo tvirtinamas artimiausiems trims metams. Ilgalaikio planavimo atsisakymas gali sužlugdyti ne vieną ilgametį tarptautinį Klaipėdos festivalį ar mūsų mieste, visame pasaulyje garsinančius meno kolektyvus.
Negaliu pateisinti miesto vadovų delsimo dėl miesto centrinio pašto pastato renovacijos. Meras pirštų baksnoja į Kultūros ministeriją, nors pačios savivaldybės neveiklumas, apsileidimas ir nenuoseklumas, neleidžia panaudoti 7 milijonų eurų valstybės dotacijos, senojo pašto renovacijai. Niekaip negaliu suprasti, kodėl nerandama tinkamo žmogaus, kuris profesionaliai galėtų sėkmingai įgyvendinti, šį miestui ir regionui svarbų projektą.
Buvęs centrinio pašto pastatų kompleksas Liepų gatvėje jau senokai yra tapęs miesto vizitine kortele, kaip ir „Meridianas“. Net sovietų valdžia sugebėjo atstatyti po karo sugriautą pašto bokštą. Dabar gi, jo būklė ir toliau vis prastėja. Pinigų yra, bet renovacija nevyksta, o miestas praranda ypač svarbų jo identitetui architektūrinį ir kultūrinį objektą.
Akivaizdžiu broku tapo ir miesto vadovybės sprendimas nutraukti net septynerius metus trukusį kultūrinį bendradarbiavimą su Prancūzų institutu. Šio veiksmo nesupranta nei prancūzai, nei klaipėdiečiai. Padaryta didelė žala miesto tarptautiniam įvaizdžiui. Prancūzija dėl tokio sprendimo kažkaip išgyvens, bet Klaipėda labai daug praras kultūros, turizmo ir tarptautinio bendradarbiavimo srityse.
Urmu pradėtus projektus staigiai nutraukianti miesto valdžia šienauja ir tarptautinio bendradarbiavimo programas. Gerai, kad bent jau Paryžiaus olimpinės varžybos nėra Klaipėdos valdžios galioje, todėl jos tikrai įvyks.
Deja, bet mūsų miestas izoliuojasi ir iš potencialios Europos kultūros sostinės virsta niūriu industriniu miestu su kaminais ir sandėliais.
Ar dar yra miesto savivaldybėje žmonių, kurie suvoktų, kad miestas yra ne tik šviesoforai, kanalizacijos dangčiai ir apšvietimo stulpai? Miestas ir jo žmonės yra kur kas daugiau. Miestas – tai pirmiausiai atmosfera, aura, atviras bendruomenės mentalitetas ir laisvė kurti. Deja, valdžios dramblys savo nerangiomis kojomis visa tai ima mindyti.
Klaipėdos kultūra tuštėja. Norint tai sustabdyti, reikia atvirumo ir pagarbos miesto bendruomenei, išminties ir pasitikėjimo žmonėmis, pilnavertiško dialogo su kultūros profesionalais ir institucijomis. Reikia ir didesnės kultūros miesto valdžioje, kad jos daugiau būtų mūsų mieste.