Paprasti klaipėdiečiai, Klaipėdos istorijos žinovai, architektai miesto valdžiai pažėrė idėjų, kokia turėtų būti Atgimimo aikštė. Tačiau vieningos nuomonės taip ir nerasta.
Pasiūlymai, kaip tvarkyti miesto centre esančią erdvę, lyg iš gausybės rago pasipylė antradienį organizuotoje diskusijoje „Atgimimo aikštė: istorija, dabartis ir ateitis“.
Vienas jos iniciatorių, Klaipėdos mero pavaduotojas Vytautas Čepas pabrėžė, jog Atgimimo aikštės priežiūra per metus kainuoja apie 300 tūkst. litų, tačiau ji žmonėms vis tiek nepatraukli, todėl esą su ja ir reikia kažką daryti.
Viešojoje erdvėje jau yra pasklidę siūlymai dalį aikštės užstatyti – atkurti istorinį gatvelių tinklą, prie jų pastatyti mažaaukščius pastatus. Po ja taip pat siūloma įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, o pačioje aikštėje galbūt turėtų iškilti naujas modernus savivaldybės pastatas.
Į diskusiją antradienį susirinkę garbaus amžiaus klaipėdiečiai piestu stojo prieš galimus ketinimus Atgimimo aikštę užstatyti. Esą cemento mieste ir taip yra per daug, todėl erdvė reikia išsaugoti, tik joje pasodinti daugiau želdinių – įrengti nedidelį parką. Jame žmonės esą mielai leistų laiką, o medžiai padėtų kovoti su miesto centre nuolat fiksuojama oro tarša.
„Atgimimo aikštė yra mūsų istorija, joje visi stovėjome, kai atgimė Lietuva, todėl būtų nuodėmė šią erdvę sunaikinti“, – pabrėžė klaipėdiečiai.
Atgimimo aikštė daugiausia priekaištų susilaukia dėl to, kad yra nejauki, joje nesirenka žmonės tiesiog pasėdėti, ji tapo tik pereinamąją vieta.
Architektas Edmundas Andrijauskas aiškino, kad aikštė yra užprogramuota būti nejauki, nes ji yra per didelė, o atstumai tarp pastatų – per ilgi. Jis įvardijo, jog Atgimimo aikštės plotas yra 2,3 hektaro, o, pavyzdžiui, Teatro aikštės – vos 0,6 hektaro.
„Jau prieš 15 metų siūlėme ir dabar siūlome atstatyti nedidelį kvartalą aikštėje prie Danės ir Manto gatvių sankryžos. Tokiu būdu aikštės plotas sumažės, ji natūraliai taps jaukesnė. Atstatytuose istoriniuose pastatuose galėtų įsikurti savivaldos institucijos“, – siūlė E.Andrijauskas.
Tokį siūlymą palaikė ir istorikai, kurie ypač pasisakė už tai, kad būtų atstatytas ne tik dalis buvusio pastatų kvartalo Atgimimo aikštės kampe, bet ir senasis Biržos pastatas, stovėjęs dabartiniame skvere tarp Danės gatvės ir Biržos tilto.
„Jei atstatytume reprezentacinį Biržos pastatą, jame tiltų ne tik visi biurokratai, bet būtų galima įrengti ir salių, kur galėtų vykti miestui svarbūs renginiai“, – savo viziją dėstė istorikas Dainius Elertas.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys buvo įsitikinęs, jog kalbėti apie Atgimimo aikštės perspektyva yra labai pavojinga, nes tai – jautri vieta. Todėl, jo nuomone, galbūt net reikėtų skelbti tarptautinį konkursą sulaukti idėjų, kaip sutvarkyti Atgimimo aikštę.
„Mūsų karta tikrai yra įgali sukurti kažką naujo, nebūtinai gręžiotis į praeitį ir gyventi pagal karo ir pokario traumuotų žmonių požiūrį. Esmė ta, jog žmogus tokioje viešojoje erdvėje turi jaustis jaukiai“, – savo nuomonę reiškė ir Klaipėdos mero patarėjas Simonas Gentvilas.
„Kiek žmonių, tiek ir nuomonių“, – reziumavo V.Čepas, pabrėžęs, jog visi siūlymai bus analizuojami.
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/klaipedieciai-atgimimo-aiksteje-nori-ir-parko-ir-pastatu-489554#ixzz2QhQcUTsT
Paprasti klaipėdiečiai, Klaipėdos istorijos žinovai, architektai miesto valdžiai pažėrė idėjų, kokia turėtų būti Atgimimo aikštė. Tačiau vieningos nuomonės taip ir nerasta.
Pasiūlymai, kaip tvarkyti miesto centre esančią erdvę, lyg iš gausybės rago pasipylė antradienį organizuotoje diskusijoje „Atgimimo aikštė: istorija, dabartis ir ateitis“.
Vienas jos iniciatorių, Klaipėdos mero pavaduotojas Vytautas Čepas pabrėžė, jog Atgimimo aikštės priežiūra per metus kainuoja apie 300 tūkst. litų, tačiau ji žmonėms vis tiek nepatraukli, todėl esą su ja ir reikia kažką daryti.
Viešojoje erdvėje jau yra pasklidę siūlymai dalį aikštės užstatyti – atkurti istorinį gatvelių tinklą, prie jų pastatyti mažaaukščius pastatus. Po ja taip pat siūloma įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, o pačioje aikštėje galbūt turėtų iškilti naujas modernus savivaldybės pastatas.
Į diskusiją antradienį susirinkę garbaus amžiaus klaipėdiečiai piestu stojo prieš galimus ketinimus Atgimimo aikštę užstatyti. Esą cemento mieste ir taip yra per daug, todėl erdvė reikia išsaugoti, tik joje pasodinti daugiau želdinių – įrengti nedidelį parką. Jame žmonės esą mielai leistų laiką, o medžiai padėtų kovoti su miesto centre nuolat fiksuojama oro tarša.
„Atgimimo aikštė yra mūsų istorija, joje visi stovėjome, kai atgimė Lietuva, todėl būtų nuodėmė šią erdvę sunaikinti“, – pabrėžė klaipėdiečiai.
Atgimimo aikštė daugiausia priekaištų susilaukia dėl to, kad yra nejauki, joje nesirenka žmonės tiesiog pasėdėti, ji tapo tik pereinamąją vieta.
Architektas Edmundas Andrijauskas aiškino, kad aikštė yra užprogramuota būti nejauki, nes ji yra per didelė, o atstumai tarp pastatų – per ilgi. Jis įvardijo, jog Atgimimo aikštės plotas yra 2,3 hektaro, o, pavyzdžiui, Teatro aikštės – vos 0,6 hektaro.
„Jau prieš 15 metų siūlėme ir dabar siūlome atstatyti nedidelį kvartalą aikštėje prie Danės ir Manto gatvių sankryžos. Tokiu būdu aikštės plotas sumažės, ji natūraliai taps jaukesnė. Atstatytuose istoriniuose pastatuose galėtų įsikurti savivaldos institucijos“, – siūlė E.Andrijauskas.
Tokį siūlymą palaikė ir istorikai, kurie ypač pasisakė už tai, kad būtų atstatytas ne tik dalis buvusio pastatų kvartalo Atgimimo aikštės kampe, bet ir senasis Biržos pastatas, stovėjęs dabartiniame skvere tarp Danės gatvės ir Biržos tilto.
„Jei atstatytume reprezentacinį Biržos pastatą, jame tiltų ne tik visi biurokratai, bet būtų galima įrengti ir salių, kur galėtų vykti miestui svarbūs renginiai“, – savo viziją dėstė istorikas Dainius Elertas.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys buvo įsitikinęs, jog kalbėti apie Atgimimo aikštės perspektyva yra labai pavojinga, nes tai – jautri vieta. Todėl, jo nuomone, galbūt net reikėtų skelbti tarptautinį konkursą sulaukti idėjų, kaip sutvarkyti Atgimimo aikštę.
„Mūsų karta tikrai yra įgali sukurti kažką naujo, nebūtinai gręžiotis į praeitį ir gyventi pagal karo ir pokario traumuotų žmonių požiūrį. Esmė ta, jog žmogus tokioje viešojoje erdvėje turi jaustis jaukiai“, – savo nuomonę reiškė ir Klaipėdos mero patarėjas Simonas Gentvilas.
„Kiek žmonių, tiek ir nuomonių“, – reziumavo V.Čepas, pabrėžęs, jog visi siūlymai bus analizuojami.
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/klaipedieciai-atgimimo-aiksteje-nori-ir-parko-ir-pastatu-489554#ixzz2QhQcUTsT
![""]("../upload-files/Simonas_Gentvilas_pirmininkas.jpg")