Šiandien uostamiestyje darbą baigs speciali aukštas pareigas užimančių Susisiekimo ministerijos atstovų grupė – valdininkai iš Vilniaus dvi dienas vertina Klaipėdos sankryžų ir pėsčiųjų perėjų saugumo lygį.
Susisiekimo ministro įsakymu sudaryta darbo grupė Klaipėdoje pasirodė neatsitiktinai – jos vadovo, ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjo Vidmanto Pumpučio teigimu, specialistus į uostamiestį atvedė eismo nelaimių statistika.
„Per paskutinius 10 metų eismo įvykiuose Klaipėdoje nukentėjo 3 495 žmonės, žuvo 109. Tai – dideli skaičiai. Klaipėda pagal žuvusiųjų skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojui, kone dvigubai lenkia Vilnių”, – paaiškino V. Pumputis.
Anot jo, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas pėsčiųjų perėjoms.
„Žvelgiant visos šalies mastu, pernai pėstieji sudarė net 40 proc. visų žuvusiųjų avarijose, ir absoliuti dauguma jų gyvybės neteko pėsčiųjų perėjose – būtent tose, kurias mes laikome nesaugiomis, t. y. tose, kurios nekeistos dar nuo tarybinių laikų. Pavyzdžiui, Kaune visi pernai žuvę eismo dalyviai – tik pėstieji”, – teigė vedėjas, priminęs, kad uostamiestyje per paskutinius ketverius metus žuvo 23 pėstieji, o sužaloti buvo 509.
V. Pumpučio teigimu, eismo saugumo lygis kiekviename mieste priklauso nuo vietos valdžios požiūrio, ir jis savivaldybėse esantis skirtingas.
„Pavyzdžiui, pernai Klaipėdos savivaldybė mums pranešė mieste nustačiusi 10 nesaugių perėjų, o Panevėžio – net 83”, – dar vieną statistikos pavyzdį pateikė jis.
Savų skaičių turėjo uostamiesčio Savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.
„Svečiai daugeliu atveju operuoja dvejų metų senumo duomenimis. Galiu pasakyti, kad per tuos dvejus metus mieste panaikinome 30 perėjų, vien šiemet jų panaikinta 15. Likusiose įrengtas kryptinis apšvietimas, imtasi kitų inžinerinių priemonių – sumontuoti kalneliai, saugumo salelės.
Šio darbo rezultatus liudija Kelių policijos statistika – šiais metais Klaipėdoje žuvo tik 2 eismo dalyviai, o pernai žuvusiųjų buvo 10. Beveik trečdaliu sumažėjo ir sužeistųjų skaičius”, – teigė direktorius.
Vis dėlto Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas pripažino, kad ministerijos darbo grupės pateikti konkretūs pavyzdžiai, įrodantys, kad dar ne visos perėjos mieste yra saugios, ir išsakyta kritika vertintina kaip teisinga.
„Eismo saugumo gerinimo procesai Klaipėdoje vyksta, bet turbūt vyksta per lėtai. Šių metų rezultatai geri, tik dirbti reikėtų sparčiau. Gal valdininkų mąstyme yra tam tikrų užtvarų?
Iš kitos pusės, nematome ir valstybės rūpesčio savo turtu. Štai Baltijos prospektas yra IXB tarptautinio transporto koridoriaus tęsinys, tačiau jo rekonstrukcija nejuda.
Šiaip ar taip, ačiū už karčius pipirus – mes juos suvalgysime, ir valgysime pasigardžiuodami”, – už pastabas V. Pumpučiui padėkojo A. Šulcas.
„Mūsų tikslas nėra ką nors auklėti. Norime tik pasidalinti įžvalgomis, rekomendacijomis, ką ir kur būtų galima pakeisti, kad eismas taptų saugesnis”, – diplomatiškas buvo ministerijos atstovas.
Vienas iš jo pateiktų patarimų – Savivaldybėje stiprinti už eismo organizavimą atsakingą padalinį, nes „vienas ar du specialistai – per menkos pajėgos įgyvendinti ilgalaikes priemones”.
Kad įžvalgos ir rekomendacijos būtų dar konkretesnės, minėta darbo grupė, kurioje yra ir susisiekimo ministro patarėjas Mantas Vilūnas, ir Lietvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas, ir Kelių ir transporto tyrimo instituto Saugaus eismo skyriaus viršininkas Mindaugas Katkus, vakar visą dieną praleido važinėdama Klaipėdos gatvėmis ir apžiūrinėdama bei vertindama pėsčiųjų perėjas ir sankryžas.
Specialistų desantas uostamiesčio gatvių apžiūrą baigs šiandien.
Daugiau skaitykite: http://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1/klaipeda/klaipeda-padekojo-vilniui-uz-pipirus-1413837/
© Eimanto CHACHLOVO nuotr.