Klaipėda išlieka fiskalinės drausmės pavyzdžiu

Dienraštis „Klaipėda” tęsia rubriką „Klausk Klaipėdos valdžios drąsiai”, kur tradiciškai skelbia miesto mero Vytauto Grubliausko ir savivaldybės administracijos atsakymus į skaitytojų klausimus.

Rubrikos tikslas – užtikrinti nuolatinį miestiečių bei vietos valdžios bendravimą. Klausimus siųskite e. paštu merui@kl.lt. Jų sulaukiama daugiau nei yra vietos puslapyje, tad dalis atsakoma asmeniškai, o aktualūs gausesnei skaitytojų grupei rubrikoje publikuojami vėliau. Dienraščio „Klaipėda” pirmadienio numeryje rubrika pasirodo du kartus per mėnesį.

– Vasarį miesto taryba tradiciškai tvirtina savivaldybės biudžetą. Kiek planuojama lėšų į miesto biudžetą surinkti šiemet ir kokius pagrindinius projektus numatoma mieste įgyvendinti 2017-aisiais?

– Patvirtinti 2017-ųjų Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetą numatoma šį ketvirtadienį vyksiančio tarybos posėdžio metu. Šiųmečio miesto biudžeto vėl būsią rekordinio, planuojama, kad jis sieks 164,2 mln. eurų. Palyginimui, 2016-aisiais į miesto biudžetą surinkta 149,8 mln. eurų. Didžiausią įtaką šiemet biudžeto pajamų augimui turės didėjantys Gyventojų pajamų mokesčio surinkimai ir Europos Sąjungos paramos lėšos. Pastarųjų numatoma gauti 16,2 mln. eurų.

Daugiausia lėšų 2017-aisiais uostamiestyje numatyta skirti švietimui ir ugdymui – 72 mln. eurų, arba 43,8 proc., viso biudžeto, kultūros ir sporto plėtrai – 31,7 mln. eurų, arba 19,3 proc., viso biudžeto, socialinei apsaugai – 19,1 mln. eurų, arba 11,6 proc., viso biudžeto, miesto infrastruktūros gerinimui ir miesto tvarkymui – 17,8 mln. eurų, arba 10,9 proc., biudžeto.

Šiemet Klaipėda ir toliau išliks fiskalinės drausmės bei finansinio sąmoningumo pavyzdžiu kitų didžiųjų šalies miestų savivaldybėms. Vien pernai uostamiesčio savivaldybės turimų paskolų „portfelis” sumažėjo nuo 20,4 iki 11,6 mln. eurų, o šiemet miesto skola turėtų mažėti dar kone perpus.

Nepaisant griežtos fiskalinės politikos, įvairiems investiciniams projektams įgyvendinti šiemet numatyta skirti tris kartus daugiau lėšų nei pernai – 35,6 mln. eurų (2016 m. – 10,7 mln. eurų).

2017-aisiais bus baigti lopšelio-darželio „Puriena” rekonstrukcijos bei plėtros ir naujojo Klaipėdos daugiafunkcio sveikatingumo centro su 50 m baseinu statybos darbai. Toliau vyks piliavietės šiaurinės kurtinos atstatymo darbai. Bus pradėta fachverkinės architektūros pastatų ansamblio senamiestyje rekonstrukcija, buvusios futbolo mokyklos konversija, Tilžės g. bei Tilžės g. ir Šilutės pl. sankryžos, Tauralaukio gatvių rekonstrukcija, Statybininkų prospekto tęsinio statybos darbai ir kt.

Toliau bus vykdoma ir miesto viešųjų erdvių atnaujinimo programa. Šiemet numatyta atnaujinti Žardininkų ir Vingio aikštes, pradėti tako tarp Taikos pr. ir Gedminų gatvės rekonstrukcijos, Sąjūdžio parko 2-ojo etapo įrengimo, Jono kalnelio sutvarkymo darbus bei kt.

Intensyviai šiemet bus rengiamasi (t. y. bus ruošiami techniniai projektai, parenkami rangovai bei kt.) ir kitų miestui svarbių investicinių projektų įgyvendinimui – naujos mokyklos šiaurinėje miesto dalyje statyboms, naujų senelių namų Melnragėje įrengimui, naujos vaikų konsultacinės poliklinikos pastato statyboms, Baltijos pr. ir Šilutės pl. sankryžos rekonstrukcijai, Pajūrio g. rekonstrukcijai, Bastionų g. su nauju tiltu per Danės upę statyboms, naujos sporto salės statyboms, Danės skvero, Atgimimo aikštės rekonstrukcijai bei kt.

Šiemet taip pat įsibėgės Klaipėdos daugiabučių kiemų infrastruktūros tvarkymo programa. Didžiausią dėmesį 2017-aisiais numatyta skirti naujam apšvietimui kiemuose įrengti bei naujų automobilių stovėjimo vietų projektavimui. Pažymėsiu, kad iš viso per artėjančius kelerius metus uostamiesčio daugiabučių kiemuose turėtų būti įrengta daugiau nei 1,5 tūkst. naujų automobilių stovėjimo vietų.

Išties, didesnės biudžeto pajamos leidžia atlikti ir gerokai daugiau miesto tvarkymo darbų, įgyvendinti gerokai daugiau svarbių miestui investicinių projektų. Tačiau sparčiai augantis suplanuotų darbų skaičius taps ir nauju iššūkiu miesto savivaldybės administracijos darbuotojams – tik nuo jų profesionalumo, gebėjimo susitelkti, susikoncentruoti į svarbiausius darbus, nuo jų veiklos efektyvumo priklausys, ar politikų patvirtinti planai bus sėkmingai įgyvendinti.

– Kada numatoma pradėti Atgimimo aikštės rekonstrukcijos darbus?

– Šiuo metu savivaldybė vykdo Atgimimo aikštės rekonstrukcijos projektuotojų parinkimo konkursą. Pažymėtina, kad tai jau trečias toks konkursas. Pirmieji du nesulaukė pakankamo architektų dėmesio, o pateikti pasiūlymai – pakankamo laimėtojui paskelbti komisijos vertinimo.

Šį kartą Atgimimo aikštės rekonstrukcijos projektuotojų parinkimo konkursui dokumentus pateikė 5 dalyviai. Netrukus prasidės pasiūlymų vertinimas ir, jei trečias kartas nemeluos, laimėtojas paaiškės balandį ar gegužę. Numatoma, kad patys aikštės rekonstrukcijos projektavimo darbai turėtų užtrukti apie metus, vėliau jau sektų rangovo parinkimo procedūros. Realūs rekonstrukcijos darbai turėtų prasidėti 2018-ųjų pabaigoje ar 2019-ųjų pradžioje.

Daugiau skaitykite: http://klaipeda.diena.lt

Vytauto Liaudanskio nuotr.