Klaipėdos miestas dalyvauja nominacijos konkurse "Dviračių miestas", kurį paskelbė Susisiekimo ministerija. Šiame konkurse dalyvauja daugiau nei 10 savivaldybių, kurios bus vertinamos pagal išvystytos dviračių infrastruktūros lygį. Klaipėdoje bendras dviračių takų ilgis 95,26 km, vienam gyventojui tenka 0,6 km. dviračių takų.
ES lėšomis nuo 2008 metų nutiesta 22,922 km dviračių takų. Investicijos į dviračių transporto plėtrą iš ES, valstybinių ir kitų lėšų: 2011 m. – 1275 tūkst. Lt; 2012 m. – 3055 tūkst. Lt; 2013 m. -5629,9 tūkst. Dviračių takų infrastruktūros plėtra atitinkami yra susijusi su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skiriamomis lėšomis dviračių takų ir kitos infrastruktūros įrengimui.
Investicijos į dviračių transporto infrastruktūros plėtrą iš Savivaldybės biudžeto lėšų pasiskirsto taip: 2010 m. – 130 tūkst. Lt (0,04 proc. patvirtinto biudžeto);
2011 m. – 200 tūkst. Lt (0,05 proc. patvirtinto biudžeto);
2012 m. – 548,4 tūkst. Lt (0,14 proc. patvirtinto biudžeto);
2013 m. – 925,7 tūkst. Lt (0,24 proc. patvirtinto biudžeto).
Pastaba: į šias sumas neįskaičiuotos investicijos į dviračių takus, kurie tiesiami gatvių rekonstrukcijos/tiesimo projektų apimtyse.
Investicijos į dviračių transporto plėtrą iš ES, valstybinių ir kitų lėšų: 2011 m. – 1275 tūkst. Lt; 2012 m. – 3055 tūkst. Lt; 2013 m. -5629,9 tūkst.
Investicijų didėjimas į dviračių infrastruktūros plėtrą patvirtina, kad šios susisiekimo infrastruktūros vystymas, dviračių takų būklės gerinimas yra viena iš prioritetinių Klaipėdos miesto savivaldybės sričių.
2013 m. balandžio 26 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-79 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės 2013-2020 metų strateginį plėtros planą, kuriame iškeltas uždavinys
„2.1.2. Įdiegti darnaus judumo principus susisiekimo sistemoje“ ir numatytos priemonės, susijusios su dviračių transporto skatinimu:
„2.1.2.2. Plėtoti viešojo ir privataus transporto sąveikos sistemą įrengiant transporto priemonių laikymo aikšteles (vienas iš priemonės įgyvendinimo rodiklių – „Įrengtų dviračių laikymo aikštelių ir vietų jose skaičius“;
2.1.2.7. Vystyti dviračių, pėsčiųjų takų ir gatvių sistemą didinant tinklo integralumą, rišlumą ir kokybę (priemonės įgyvendinimo rodikliai – Parengtas dviračių ir pėsčiųjų takų plėtros specialusis planas, Nutiesta dviračių ir pėsčiųjų takų, km).
2014 metais Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vienas iš uždavinių – parengti Klaipėdos miesto dviračių infrastruktūros plėtros specialųjį planą. 2013 m. birželio 20 d. Klaipėdos miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1572 Architektūros ir miesto planavimo skyriui pavesta vykdyti specialiojo planavimo organizatoriaus funkcijas.
Specialiojo plano rengimo tikslai ir uždaviniai:
– suplanuoti optimalią Klaipėdos miesto dviračių takų schemą, esamus ir planuojamus dviračių takus suskirstyti pagal techninius reikalavimus į 5 bevariklio transporto trasų tipus;
– planuojamus dviračių takus ir trasas sujungti į vientisą dviračių takų sistemos tinklą;
– trumpiausiu atstumu sujungto traukos objektus;
– numatyti dviračių stovėjimo ir saugojimo aikšteles;
– sudaryti prioritetinių dviračių takų įrengimo vietų sąrašą ir kt.
Klaipėdos mieste dviračių trasos ir jų tinklas parenkamas ir formuojamas vadovaujantis šiais pagrindiniais kokybės kriterijais:
– eismo saugumas – dviračių trasos užtikrina naudotojų saugumą, minimaliai sumažina visas grėsmes, t.y. trasos yra apšviestos, kiek įmanoma atskirtos nuo važiuojamosios dalies;
– patogumas – dviračių trasų įrengimui pasirenkama kieta danga (asfaltas ar trinkelės), nustatyto pločio ir nuolydžių;
– integruotumo – formuojant dviračių trasas pasirenkami sprendimai, kurie užtikrintų jungtis su esamomis trasomis ir kitais eismo dalyviais, t.y. būtų nepertraukiamos.