Klaipėdos savivaldybė ne savo noru vos nepražiopsojo progos daugiabučių namų, kurių gyventojai brangiausiai moka už šildymą, renovacijai gauti nemažą valstybės paramą.
Teko nusirašinėti
Aplinkos ministerija prieš kelis mėnesius visoms Lietuvos savivaldybėms išsiuntinėjo informaciją, kad šios pagal nustatytus kriterijus sudarytų „kiauriausių“ daugiabučių sąrašus.
Numatoma, kad į tokį sąrašą įtrauktų daugiabučių namų renovacijai valstybė suteiks negrąžinamą paramą 40 proc. išlaidų.
„Keisčiausia, jog Klaipėdos savivaldybė tokio Aplinkos ministerijos rašto negavo. Gerai, kad bendraujame su kitomis savivaldybėmis, tai nuo jų nusirašėme daugiabučiams namams keliamus kriterijus ir patys sudarėme sąrašą“, – teigė Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas.
Į jį pateko 84 daugiabučiai, kurių gyventojai brangiausiai moka už gyvenamojo ploto kvadratinio metro šildymą. Tačiau Aplinkos ministerijai išsiųstas gerokai trumpesnis sąrašas.
„Ministerijai išsiuntėme 26 namų sąrašą, kurie atitinka keliamus kriterijus – pastatas turi būti pastatytas iki 1993 metų, šilumos suvartojimas per metus turi viršyti 150 kilovatvalandžių kvadratiniam metrui, namas negali būti paveldo teritorijoje“, – aiškino Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.
Prievartos nenaudos
„Kiauriausi“ Klaipėdos namai yra išsibarstę po visą miestą – jų stovi Kretingos, L.Giros, Liepojos, Minijos, Naikupės, Paryžiaus Komunos, Pušyno, Rumpiškės, Sausio 15-osios, Smiltelės, Sportininkų, Sulupės, Švyturio gatvėse ir Taikos prospekte.
„Dabar lauksime tolimesnių Aplinkos ministerijos veiksmų“, – teigė L.Dūda.
Ši visoje Lietuvoje demonstraciniam renovacijos projektui numato atrinkti apie 500 namų. Kiekvienoje savivaldybėje jų būtų gal tik po 15–20.
Kai namai bus atrinkti, ministerija su savivaldybėmis pasirašys susitarimus ir vietos valdžia turės galutinai iš jų sudaryto sąrašo atrinkti namus, kurie bus renovuojami.
Kas bus, jei gyventojai nepritars renovacijai? „Valstybė jokios prievartos nenumatė. Tik viešojoje erdvėje sklando tokios prievartinės detalės, bet jokie teisės aktai nepriimti“, – pabrėžė L.Dūda.
Kitaip tariant, jei renovacijai nepritars mažiausiai 50 proc. plius vienas daugiabučio namo bendrasavininkis, pastatas nebus renovuojamas.
Kalbos – tik anonsai
Aplinkos ministerija taip pat yra numačiusi, kad savivaldybės turės parinkti savo įstaigą, kuri būtų renovavimo programos administratorė. Ji turės imti paskolą, organizuoti, prižiūrėti ir kontroliuoti visą procesą.
Tų namų, kurių renovacija startuotų šiemet, gyventojai galėtų pretenduoti į 40 proc. negrąžinamą valstybės paramą. Toks jos dydis galbūt išliks ir kitąmet.
„Kol kas apie tokią paramos sumą tik kalbama, bet jokio dokumento, kuris patvirtintų kompensavimo tvarką, nėra“, – sakė L.Dūda.
Skaitykite daugiau: http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/-kiauri-namai-rungsis-del-renovacijos-477754#ixzz2LPs5Yqwb
Klaipėdos savivaldybė ne savo noru vos nepražiopsojo progos daugiabučių namų, kurių gyventojai brangiausiai moka už šildymą, renovacijai gauti nemažą valstybės paramą.
Teko nusirašinėti
Aplinkos ministerija prieš kelis mėnesius visoms Lietuvos savivaldybėms išsiuntinėjo informaciją, kad šios pagal nustatytus kriterijus sudarytų „kiauriausių“ daugiabučių sąrašus.
Numatoma, kad į tokį sąrašą įtrauktų daugiabučių namų renovacijai valstybė suteiks negrąžinamą paramą 40 proc. išlaidų.
„Keisčiausia, jog Klaipėdos savivaldybė tokio Aplinkos ministerijos rašto negavo. Gerai, kad bendraujame su kitomis savivaldybėmis, tai nuo jų nusirašėme daugiabučiams namams keliamus kriterijus ir patys sudarėme sąrašą“, – teigė Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas.
Į jį pateko 84 daugiabučiai, kurių gyventojai brangiausiai moka už gyvenamojo ploto kvadratinio metro šildymą. Tačiau Aplinkos ministerijai išsiųstas gerokai trumpesnis sąrašas.
„Ministerijai išsiuntėme 26 namų sąrašą, kurie atitinka keliamus kriterijus – pastatas turi būti pastatytas iki 1993 metų, šilumos suvartojimas per metus turi viršyti 150 kilovatvalandžių kvadratiniam metrui, namas negali būti paveldo teritorijoje“, – aiškino Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.
Prievartos nenaudos
„Kiauriausi“ Klaipėdos namai yra išsibarstę po visą miestą – jų stovi Kretingos, L.Giros, Liepojos, Minijos, Naikupės, Paryžiaus Komunos, Pušyno, Rumpiškės, Sausio 15-osios, Smiltelės, Sportininkų, Sulupės, Švyturio gatvėse ir Taikos prospekte.
„Dabar lauksime tolimesnių Aplinkos ministerijos veiksmų“, – teigė L.Dūda.
Ši visoje Lietuvoje demonstraciniam renovacijos projektui numato atrinkti apie 500 namų. Kiekvienoje savivaldybėje jų būtų gal tik po 15–20.
Kai namai bus atrinkti, ministerija su savivaldybėmis pasirašys susitarimus ir vietos valdžia turės galutinai iš jų sudaryto sąrašo atrinkti namus, kurie bus renovuojami.
Kas bus, jei gyventojai nepritars renovacijai? „Valstybė jokios prievartos nenumatė. Tik viešojoje erdvėje sklando tokios prievartinės detalės, bet jokie teisės aktai nepriimti“, – pabrėžė L.Dūda.
Kitaip tariant, jei renovacijai nepritars mažiausiai 50 proc. plius vienas daugiabučio namo bendrasavininkis, pastatas nebus renovuojamas.
Kalbos – tik anonsai
Aplinkos ministerija taip pat yra numačiusi, kad savivaldybės turės parinkti savo įstaigą, kuri būtų renovavimo programos administratorė. Ji turės imti paskolą, organizuoti, prižiūrėti ir kontroliuoti visą procesą.
Tų namų, kurių renovacija startuotų šiemet, gyventojai galėtų pretenduoti į 40 proc. negrąžinamą valstybės paramą. Toks jos dydis galbūt išliks ir kitąmet.
„Kol kas apie tokią paramos sumą tik kalbama, bet jokio dokumento, kuris patvirtintų kompensavimo tvarką, nėra“, – sakė L.Dūda.
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/-kiauri-namai-rungsis-del-renovacijos-477754#ixzz2LPs5Yqwb