Šiais metais Klaipėdos liberalai Žemės dieną minėjo diskutuodami apie šiukšlių rūšiavimą. Klaipėdos savivaldybė ir UAB „KRATC“ metai iš metų deda pastangas sumažinti šiukšlių kiekį sąvartynuose antriniu rūšiavimu, komposto surinkimu, o greitai ir pačių atliekų deginimu. Tačiau esame dar toli nuo Vakarų Europos pasiekimų. Todėl siekdami ambicingesnių tikslų ir geresnių rezultatų kovo 26 dieną liberalai pakvietė klaipėdiečius išsamiau susipažinti su Klaipėdos miesto atliekų tvarkymo planu ir kartu su savivaldybės bei KRATC specialistais padiskutuoti apie tai, kaip sustabdyti sąvartynų augimą.
Diskusijai įsibėgėjant Klaipėdos miesto vicemeras Artūras Šulcas susirinkusiam gausiam būriui miestiečių pristatė Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje susidariusių komunalinių atliekų tvarkymo stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių analizę.
A. Šulcas pabrėžė, kad „šiuo metu didžioji dalis komunalinių atliekų (apie 86 proc. nuo susidarančių) patenka į sąvartyną. Antrinių žaliavų rūšiavimas kolektyviniais konteineriais nėra labai efektyvus. Esama vietinės rinkliavos nustatymo tvarka finansiškai neskatina atliekų turėtojų mažinti komunalinių atliekų susidarymo ir daugiau atliekų rūšiuoti. Gamybos procesuose susidarančios atliekos dažnai patenka į mišrių komunalinių atliekų srautą ir tai didina bendrus komunalinių atliekų kiekius. Klaipėdos mieste kol kas nėra įrengtos nei vienos modernios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, nei žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės. Surenkami buityje susidarančių pavojingų atliekų, kurios turi didžiausią neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir aplinkai, kiekiai yra nedideli.“
Kiekviena Europos valstybė savo atliekų tvarkymui gali sukurti savą sistemą, tačiau bendras tikslas visose šalyse yra vienodas: kad kuo mažiau būtų teršiama aplinka. Klaipėdos regione ir visoje Lietuvoje nauja, europietiška, atliekų tvarkymo sistema pradėjo veikti tik 2007-2008 metais. Ji vis dar kuriama. Klaipėdos liberalų sąjūdžio skyriaus pirmininkas, Klaipėdos miesto mero patarėjas Simonas Gentvilas atkreipė dalyvavusių dėmesį į tai, kad „pastangas kuriant šią sistemą turime dėti visi: tiek politikai, kuriantys atliekų tvarkymo politiką, tiek specialistai, kurie turi ją įgyvendinti, tiek ir mes uostamiesčio gyventojai. Nes jei patys būsime abejingi šiukšlių kalnams augantiems šalia mūsų miesto, niekas už mus pačius tų kalnų nepanaikins. Viskas mūsų rankose.“
Klaipėdoje kuriasi rūšiavimo tradicijos, bet ar to pakanka?
Diskusijoje dalyvavę Šarūnas Reikalas, UAB KRATC gen. direktorius bei Inga Silverstravičiūtė, UAB Ekokonsultacijos ekspertė pristatė Klaipėdos miesto savivaldybės atliekų tvarkymo planą. Pagrindinis plano tikslas – nustatyti Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius – ekonominius ir higienos reikalavimus atitinkančios viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims.
Klaipėdos miesto savivaldybės duomenimis, 2012 m. Klaipėdos mieste susidarė ir buvo surinkta 72,86 tūkst. tonų komunalinių atliekų (vidutiniškai 454 kg komunalinių atliekų gyventojui arba vidutiniškai 966 kg namų ūkiui per metus), iš kurių mišrios komunalinės atliekos sudarė 59,1 tūkst. t. Atskirai buvo surinkta 16 proc. antrinių žaliavų ir kitų perdirbimui tinkamų komunalinių atliekų (atitinkamai 72 kg vienam statistiniam gyventojui).
Lyginant su 2010 m., bendras antrinių žaliavų surinkimas 2012 m. išaugo daugiau kaip 36 proc. Antrinėms žaliavoms surinkti Klaipėdos mieste įrengtos 338 antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelės. Daugiabučių ir individualių namų gyventojai į konteinerių aikštelėse pastatytus antrinių žaliavų surinkimo konteinerius gali rūšiuoti popierių ir kartoną, plastiko, metalo ir stiklo atliekas. Klaipėdos miesto gyventojai taip pat turi galimybę rūšiuoti nebenaudojamus drabužius ir kitas tekstilės atliekas. Savivaldybės teritorijoje yra pastatyti 143 tokie konteineriai.
2012 m. Klaipėdos mieste iš gyventojų kolektyviniais antrinių žaliavų surinkimo konteineriais buvo surinkta 1494,3 tonų antrinių žaliavų (stiklo, popieriaus ir kartono, plastikų atliekų), t. y. 9,3 kg vienam gyventojui. Toks rodiklis rodo labai žemą rūšiavimo kolektyviniais antrinių žaliavų konteineriais efektyvumą. Tačiau pažymėtina, kad 2012 m. kolektyviniais antrinių žaliavų surinkimo konteineriais surinkta apie 13 proc. daugiau antrinių žaliavų nei 2011 m.
2012 m. liepos mėn. KRATC pasirašė sutartį su UAB „Fortum Klaipėda“ dėl netinkančių perdirbti turinčių energetinę vertę komunalinių atliekų deginimo naujoje biokuro ir atliekų termofikacinėje jėgainėje. UAB „Fortum Klaipėda“ termofikacinėje jėgainėje iš komunalinių atliekų gamins elektros bei šilumos energiją. Per metus jėgainė pagamins apie 110 GWh elektros energijos ir 400 GWh šilumos energijos. Jėgainė veiks ištisus metus. Jėgainėje planuojama per metus sudeginti iki 180 tūkst. tonų atliekų, apie 34 tonų per valandą kuro mišinio (23,8 t/h nepavojingų atliekų, susidarančių po komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo, ir nepavojingų gamybos atliekų bei 10,2 t/h biokuro). Klaipėdoje planuojama kurui naudoti komunalines atliekas po mechaninio rūšiavimo.
Kiekvienas mes socialiai atsakingi prieš gamtą!
Diskusijoje dalyvavusi ir ją labai teigiamai įvertinusi Evelina Nosirevaitė, dalijosi su mumis savo įspūdžiais „apmaudu, kad kalbant apie šiukšlių rūšiavimą mes girdime tokius komentarus, kaip, kad kas man iš to, kokia man motyvacija rūšiuoti ir pan. Pasaulis nesisuka vien aplink mus. Kartais būtų protinga pagalvoti ir apie tai, o kokia yra mano atsakomybė, mano asmeninė socialinė atsakomybė prieš gamtą, klimato kaitą ir pan.? Manau, kad simboliška, jog liberalai pirmieji Klaipėdoje pradėjo kalbėti apie šiukšlių rūšiavimą kaip socialinę piliečio atsakomybę. Juk būtent liberalai yra tie, kurie tiki, kad laisvas žmogus yra visų pirma atsakingas žmogus.“ Evelina pridūrė, kad pati gyvena daugiabutyje, bet šiukšles rūšiuoja, nes tai jos, kaip šios žemės piliečio pareiga.
Tai ne pirmoji Klaipėdos liberalų sąjūdžio organizuota vieša diskusija miesto aktualijų klausimais. Vasario mėnesį liberalai pakvietė miestiečius susipažinti su uostamiesčio strateginiu planu bei šių metų biudžeto projektu. Taip pat organizavo pasitarimus sporto strategijos bei mokyklų reorganizavimo temomis, kurios susilaukė ypatingo klaipėdiškių dėmesio. Ateityje liberalai žada miestiečius pakviesti dar į ne vieną diskusiją, nes kaip sakė LR liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyriaus pirmininkas Simonas Gentvilas „politikai negali atsiriboti ir geležinėmis durimis atsiriboti nuo visuomenės ir piliečių nuomonės. Visi politikų veiksmai turi būti prieš tai išsamiai aptarti ir išdiskutuoti su tais, kuriuos politikų reformos lies asmeniškai.“
Spauskite čia ir pamatysite nuotraukas iš diskusijos "Šiukšlių tvarkymas Klaipėdoje"