Nuolat skelbiami partijų reitingai. Kartais kardinaliai skirtingi rezultatai nustebina. Kyla klausimas, ar galime jais pasitikėti. Kita vertus, politikui žmonių nuomonė apie jį gali būti lemtinga per rinkimus. Kaip vertina reitingus kalbiname Jurgitą Choromanskytę ir Audrių Vaišvilą.
J. Choromanskytė: „Partijų reitingai patys savaime jokių pasekmių nesukelia. Jie yra tarsi foto finišo nuotrauka, kuri atspindi apklausoje dalyvavusių respondentų nuotaikas tam tikru metu. O svarbiausia, kokias emocijas reitingų siunčiama žinia sukelia visuomenėje bendrai ir kaip į tai reaguoja ketvirtoji valdžia – žiniasklaida. Patys partijų reitingai dažnai yra naudojami ne tik informacijai gauti, bet, kur kas svarbiau, suformuoti reikiamą žinią. Ir šiuo atveju, jei reitingų siunčiama žinia tam tikrai partijai nėra gera, ji galiausiai gali tapti pragaištinga. Kodėl?
Viskas slypi masių psichologijoje. Paskutinieji reitingai skelbė, kad rinkimams į LR Seimą hipotetiškai vyksiant artimiausią sekmadienį, konservatoriai į Seimą nebepatektų. Tokia žinia gali gana stipriai paveikti neapsisprendusiųjų ar svyruojančiųjų mases, kurios lengviau pasiduoda bendrai žiniasklaidos formuojamai visuomenės nuomonei, ir, jei išties šį sekmadienį vyktų rinkimai, yra kur kas didesnė tikimybė, kad jie nenorėtų būti asocijuojami su pralaimėtojais ar balsuoti už tuos, kurie vis tiek greičiausiai nepateks į Seimą. Tokiu atveju, siekdami išlikti su dauguma t.y. netapti baltomis varnomis, jie palaikys tuos, kurie tuose pačiuose reitinguose pirmauja arba bent jau tuos, kurie turi kur kas geresnius šansus. Taigi reitingai jie ne tik apibūdina visuomenės nuomonę, bet, svarbiausia, ją ir formuoja.
Ar partijoms verta skirti dėmesio jų rezultatams? Žinoma, kad verta. Tai yra būtina. Bet apie tai reikia galvoti visada, o ne tada, kai apklausos rezultatai jus pasiekia. Kai reitingai pasirodo, veikti dažnai būna jau per vėlu. Kitaip tariant, traukinys jau būna nuvažiavęs.“
A.Vaišvila: „Apklausos svarbu, tačiau pirmiausia politikas turi būti nuoseklus: siūlyti savo idėjas žmonės ir savo darbais įtikinti, kad jis vertas žmonių pasitikėjimo.
Klaipėdos skyrius visuomet prieš rinkimus rengia visuomenės nuomonės apklausas. Aiškinamės, kurie politikai Klaipėdoje yra gerai žinom, kaip keičiasi tas žinomumas po ketverių metų darbo.
Prieš keturis metus dalyvavau Seimo rinkimuose, kandidatavau vienoje iš vienmandačių apygardų. Buvau naujas žmogus, dar visai „žalias“ politikoje. Laimėti neturėjau jokių šansų. Tačiau taip jau susiklostė, kad per praėjusius savivaldybių tarybų rinkimus, pasislinkus sąrašui, tapau Klaipėdos m. savivaldybės tarybos nariu. Tad šiemet smalsu buvo pamatyti, ar žmonės pastebėjo mane, įvertino mano darbą.
Apklausa parodė, kad mano žinomumas mieste padidėjo. Negaliu lygintis su mūsų politikos grantais kaip Gentvilas, savivaldos politikoje greitai žinomas netapsi, nebent po miestą su tanku pasivažinėtum. Tuo tarpu, žmonėms dirbantis politikas turi būti nuoseklus, siūlyti savo idėjas, dirbti. 3-4 metai politikui yra trumpas laiko tarpas. Reikia 10-12 metų, kad tave žmonės pastebėtų ir įvertintų. Darbas savivaldybės taryboje suteikė man galimybę reikštis, būti matomu. Sugebėjau ją išnaudoti su kaupu. Praėjusiais savivaldybių tarybų rinkimuose laimėjome septynias vietas. Sąrašą buvau devintas, tačiau žmonės balsuodami pakylėjo mane į septintą vietą. Taigi, žmonės mane pamatė, įsiminė. Suprantu, kad einu teisinga linkme.“