Uostamiesčio valdininkams ir politikams užsimojus gyvenamąjį kvartalą tarp senamiesčio ir Kauno gatvės už Europos Sąjungos (ES) lėšas paversti kone pavyzdiniu mieste, jau imta svarstyti ir kaip sutvarkyti čia stovinčių daugiabučių kiemus.
Minėtos uostamiesčio teritorijos vystymo viziją ruošiantys architektai parengė ir tris galimus šio kvartalo kiemų ateities scenarijus.
Didžiuliai planai
Žinia, gyvenamasis kvartalas tarp Kauno gatvės, Danės upės, Šilutės plento ir Taikos prospekto iš kitų miesto daugiabučių rajonų išsiskiria čia 7-ajame dešimtmetyje pastatytomis vadinamosiomis "chruščiovkėmis". Ir nors šis kvartalas yra itin geroje strateginėje vietoje, jis nėra patrauklus naujakuriams.
Tad miesto valdininkai ir politikai nusprendė už ES pinigus per ateinančius kelerius metus šį kvartalą pakeisti neatpažįstamai. Puoselėjami planai sutvarkyti čia esančias viešąsias erdves, įrengti naujus dviračių, pėsčiųjų takus, vaikų žaidimų bei automobilių stovėjimo aikšteles, vietoje futbolo mokyklos pastatyti naują sporto kompleksą, II vandenvietės teritoriją pritaikyti mokslo, technologijų ir kūrybinių industrijų centrui, rekonstruoti nuo senosios turgavietės iki Kauno gatvės esančią Taikos prospekto atkarpą, o palei patį prospektą įrengti pėsčiųjų promenadą bei kt.
Tikimasi, kad investicijos į bendrą kvartalo infrastruktūrą paskatins ir vietos gyventojus aktyviau renovuoti savo daugiabučius bei tvarkyti kiemus įrengiant naujas automobilių stovėjimo, vaikų žaidimo aikšteles bei žaliąsias erdves. Teigiama, kad iniciatyva parodžiusiems gyventojams būtų skiriama ES parama.
Taip pat prie aplinkos sutvarkymo esą galėtų prisidėti ir čia į naują statybą investuoti panorę verslininkai.
Rengia koncepciją
Siekiant, kad minėtas gyvenamasis kvartalas ateityje būtų vystomas sistemingai, uostamiesčio savivaldybės užsakymu Vilniaus bendrovės PUPA architektai šiuo metu jau rengia specialią šios tikslinės teritorijos bei gretimų visuomeninių erdvių tvarkymo galimybių studiją.
Šią savaitę vietos gyventojams bei savivaldybės atstovams sostinės architektai pristatė ir vieną iš šios koncepcijos dalių – tris siūlymus, kaip galimai ateityje reikėtų sutvarkyti kvartalo daugiabučių namų kiemus.
"Šioje beveik 100 hektarų ploto teritorijoje gyvena apie penkiolika tūkstančių gyventojų, yra daugiau nei šimtas daugiabučių. Didžiulė problema ta, kad kvartalo esama seno ir itin "nusidėvėjusio", čia gyvena išskirtinai daug senjorų, – sakė PUPA architektas Tadas Jonauskis. – Išklausę vietos gyventojų, savivaldybės specialistų nuomonių, šiuos tris pasiūlytus scenarijus sujungsime į vieną, kuriuo vadovaujantis ateityje kvartalas ir turėtų būti vystomas."
Kokie galimi variantai?
Pasak T. Jonauskio, paprasčiausias ir pigiausias siūlomas variantas – kiekvienam daugiabučiui priskirti po atskirą žemės sklypą.
"Tokiu atveju kiekvieno namo gyventojai jau patys spręstų, kaip tvarkyti savo kiemą – ar čia įrengti daugiau automobilių stovėjimo aikštelių, ar atvirkščiai – žaliųjų erdvių", – pasakojo architektas.
Pagal šį scenarijų automobilių aikštelės galėtų būti įrengtos ir bendro naudojimo gatvelėse ar erdvėse. Tiesa, pažymima, kad jos jau skirtos ne gyventojams, o atvykusiems svečiams, tad galimai būtų apmokestintos.
T. Jonauskio teigimu, pagal parengtą antrąjį variantą sklypai prie namų jau būtų priskiriami ne kiekvienam daugiabučiui atskirai, o susivienijusiai didesnei namų grupei, pavyzdžiui, apie 500 butų jungiančiai gyventojų asociacijai.
"Tokia namų grupė bendro naudojimo sklype galėtų įsirengti pusiau požemines, dengtas automobilių stovėjimo vietas, o virš jų – vaikų žaidimo aikšteles ar žaliąsias erdves", – sakė T. Jonauskis.
Architektas pažymi, kad taip racionaliai išnaudojus kiemus ir bendrąsias erdves, kvartale liktų gana daug laisvo ploto. Tad čia būtų galima suformuoti naujai daugiabučių statybai skirtus sklypus, o juos užstatyti panorėjęs privatus investuotojas galėtų finansiškai prisidėti prie bendrų stovėjimo aikštelių įrengimo ar senųjų daugiabučių renovacijos.
Pagal trečiąjį parengtą scenarijų daugiabučių kiemai taptų išskirtinai poilsio zonomis ar žaliosiomis erdvėmis. O štai jau bendro naudojimo erdvėse būtų statomos daugiaaukštės ar paprastos automobilių stovėjimo aikštelės. Architektai šiuo variantu taip pat siūlo leisti ant dabar čia stovinčių senųjų daugiabučių statyti naujus antstatus.
Verta pažymėti, kad minėtame pristatyme, kaip jau tapo įprasta, iš kone 15 tūkst. kvartalo gyventojų atėjo tik keli. Beje, ir jie vieningos nuomonės, kaip ateityje turėtų būti tvarkomi jų namų kiemai, neturėjo.
http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika/nt/kaip-keisis-chrusciovkiu-rajonai-1240101/
© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.